Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2028-638/2015 pagal D. G. ieškinį atsakovui Ergo Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad nutartis nepagrįsta.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad automobilis Nissan Juke nepriklauso ieškovui nuosavybės teise. Tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, pagrindžintiems ieškovo nuosavybės teisę į automobilį Nissan Juke (ieškinio priedas 003.jpg, 004.jpg, 005.jpg., 006.jpg ir 007.jpg.). Ieškinio priede 007.jpg. skiltyje C.4c nurodyta, kad ne liudijimo turėtojas, o ieškovas yra automobilio nuosavybės teisės turėtojas. Parengiamojo posėdžio metu pateiktas papildomas nuosavybės teisę įrodantis dokumentas – 2014 m. gruodžio 31 d. prašymas VĮ „Regitra“.

Teismas padarė esminį proceso pažeidimą pagal CPK 427 straipsnį, iki preliminaraus sprendimo priėmimo apie pareikštą ieškinį pranešė atsakovui. Ieškinyje ieškovas reiškė prašymą bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, prašymas buvo patenkintas, teismas įpareigojo ieškovą sumokėti dokumentinio proceso tvarka mokamo žyminio mokesčio dydį. Pagal CPK 424 straipsnio 2 dalį nebuvo priimta nutartis dėl bylos nagrinėjimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, pats neatsisakė dokumentinio proceso, todėl teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo mišriu procesu.

Teismas nesudarė galimybės patikslinti ieškinio ir į bylą įtraukti žalą padariusio vilkiko savininkės UAB ,,Maritransas“ solidaria atsakove tam, kad byla būtų teisminga Kauno apylinkės teismui. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, vilkina bylos nagrinėjimą, siekdamas bylos nagrinėjimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 str.). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

Prašo nutartį panaikinti, nustatyti terminą pateikti patikslintą ieškinį, solidaria atsakove įtraukiant UAB ,,Maritransas“, ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka Kauno apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria civilinė byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumą, pažeidė teismingumo taisykles.

Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas. CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys juridiniam asmeniui reiškiamas pagal jo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CK 2.53 straipsnis numato, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. CPK 30 straipsnis išplečia ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui. Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją ar žalos padarymo vietą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti nuostolius, patirtus eismo įvykio metu, kai sunkvežimis Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į ieškovo vairuojamo automobilio Nissan Juke, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Atsakovu šioje byloje yra šio sunkvežimio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas. Remdamasis kasacinio teismo praktika, apeliantas pagrįstai teigia, kad, įgyvendinant teisę į žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Apeliantas nenurodė draudimo sutarties pagrindų, pagal kuriuos ieškinys dėl šios sutarties vykdymo būtų teismingas Kauno apylinkės teismui (CPK 178 str.). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatų nagrinėjamos bylos teismingumo nustatymui.

Sistemiškai aiškinant CPK 111, 135 straipsnių nuostatas, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė. Apeliacine tvarka vertinama nutartis yra priimta dėl ieškovo pareikšto ieškinio, kuriame atsakove nurodoma ne UAB „Maritransas“, o sunkvežimio Scania valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas. Patikslintas ieškinys, įtraukiant į bylą atsakovę UAB „Maritransas“, nebuvo pareikštas. Nesant CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos draudiką pakeisti atsakove UAB „Maritransas“, nėra procesinio pagrindo nustatyti ieškovui terminą pateikti patikslintą ieškinį, tai atlikti apeliacijos dėl skundžiamo procesinio veiksmo metu bei daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą pagal teismingumą kitam teismui, netinkamai pritaikė CPK 30 straipsnio 6 dalies, 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas.

Leistinumą bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka apsprendžia CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Vadovaujantis CPK 424 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio nuostatomis, apeliacijos dalyku galėtų būti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tokių trūkumų nenustatė, o nuspręsti, ar ieškinys gali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų nuosavybės teisės, dokumentinio proceso leistinumo klausimais kaip dėl ieškinio trūkumų, tačiau pažymi, kad, ieškinyje nurodytai transporto priemonei nesant įregistruotai ieškovo vardu, ieškinio priėmimo stadijoje buvo padaryta pagrįsta išvada dėl kliūties bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.