Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. sužalojo savo šeimos narį. 2009 m. birželio 20 d. vakare, laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., (duomenys neskelbtini), apleistame negyvenamajame name, A. N., apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip du kartus medine taburete smogdamas į galvą savo sugyventinei R. A., sumušdamas galvos smegenis ir smegenėles, dėl to susidarė sumušimo-kontuziniai židiniai smegenėlių kairėje užpakalinėje skiltyje, kairio galvos smegenų pusrutulio frontalinėje ir parietalinėje skiltyse smegenų gilumoje, abipus galvos smegenų pusrutulių smilkininėse ir kairėje frontoparietalinėje srityse, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu (subduraliai) kairėje. Tai pasireiškė ryškia neurologine simptomatika: dezorientacija (sąmonės sutrikimas) ir visišku kalbos sutrikimu (afazija). Susidarę galvos smegenyse sumušimo-kontuziniai židiniai sukėlė trauminę epilepsiją (atsparią įprastiniams prieštraukuliniams vaistams). Sužalojimais nukentėjusiajai R. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. N. apklaustas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino. Jis parodė, kad 2009-06-20, po pietų, jis, jo sugyventinė R. A. bei V. gėrė degtinę negyvenamame name greta jų gyvenamojo namelio. Išgertuvių metu jo sugyventinė R. A. meilinosi V. R. Jis įspėjęs R. A., kad ji to nedarytų, tačiau ji į tai nekreipusi dėmesio. R. A. sėdėjo ant sofos. Aplinkiniai jam sakę, kad R. A. yra neištikima su V. R. . V. išėjus, supykęs, kad sugyventinė lenda prie svetimų vyrų, paėmė taburetę ir smogė R. A. į galvą. R. A. nugriuvo ir užsidengė rankomis galvą. Jis dar vieną kartą nestipriai sudavė taburete, tačiau smūgis teko į rankas, nes R. A. buvo galvą užsidengusi rankomis. Smogė taburete nieko negalvodamas, nes buvo labai supykęs ir susinervinęs. Numetęs taburetę, išlipo pro langą ir nuėjo į savo namelį. Parūkęs grįžo pažiūrėti, kodėl R. A. nepareina. R. A. rado stovinčią prie lango, nes ji negalėjo išlipti. Padėjęs jai išlipti. R. A. nugriuvo, tačiau pati atsikėlė ir jie abu grįžo į savo namus. R. A. savijauta buvo normali, tik penktą dieną R. A. pradėjo nebekalbėti, blogai jaustis. Jis nuėjo pas R. U., prašė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Medikai ją išvežė į Klaipėdos ligoninę, po dviejų savaičių perkėlė į Plungės ligoninę. Jis lankęs R. A. Plungėje, medikai sakę, kad jos sveikatos būklė yra sunki. Su R. A. gyvena nuo 1993 metų ir kartu veda bendrą ūkį. Dirba pas ūkininkus, gautą uždarbį išleisdavo bendrai. R. A. niekur nedirbo, buvo ir dabar yra jo išlaikoma. Gailisi dėl padaryto sužalojimo, nusikalto apimtas pavydo.

Apklausta teisme nukentėjusioji R. A. parodė, kad su A. N. gyvena 16 metų. Buvo ištekėjusi du kartus. Su antruoju sutuoktiniu nėra išsiskyrusi, nes neturėjo pinigų skyryboms. Ji nedirba, A. N. ja rūpinasi, jo gaunamas uždarbis naudojamas pragyvenimui. Kitų asmenų, galinčių ja pasirūpinti, nėra. Anksčiau A. N. prieš ją smurto nevartojo. Jis yra geras žmogus, ją myli, tačiau yra labai pavydus. A. N. žinojo, kad ji bendrauja su V. R., todėl jam pavydėjo. Įvykio dieną su A. N. ir V. R. gėrė degtinę šalia esančiame negyvenamame name. Ji sėdėjo ant sofos. Ji buvo tik prisilietusi prie V. R. Jam išėjus, A. N. smogė taburete į galvą nieko nesakydamas. Antras smūgis buvo nestiprus, nes ji galvą prisidengė rankomis. Numetęs taburetę, A. N. išėjo. Po to grįžęs padėjo jai išlipti pro langą. Grįžusi į namus, ji 4 dienas jautėsi normaliai, po to pradėjo svirduliuoti. Pamatęs, kad jai pablogėjo savijauta, A. N. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Klaipėdos ligoninėje buvo gydoma dvi savaites, vėliau buvo perkelta į Plungės ligoninę. A. N. ją lankė, rūpinosi. Jų santykiai šiuo metu yra geri, A. N. rūpinasi, išlaiko ją, padeda buityje. Jos sveikata dabar yra gera, dėl patirto sužalojimo pasekmių nejaučia, vaistų nevartoja. Civilinio ieškinio nereiškia.

Apklaustas teisme liudytojas V. R. paaiškino, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja įvykio dieną gėrė degtinę. Degtinę pirko jis, išgėrė du 0,5 l butelius. Geriant degtinę, A. N. su R. A. nesipyko. Kad tą dieną A. N. ją sužalojo, jis sužinojo iš paties A. N. po kelių dienų. Su A. N. jis nėra konfliktavęs, jokių priekaištų iš A. N. negirdėjęs. Su R. A. neturėjo intymių santykių, bendravo kaip su kaimyne. Jam nežinoma, kodėl A. N. sumušė sugyventinę.

Liudytoja R. U. apklausta teisme paaiškino, kad A. N. su R. A. yra geri jos kaimynai. A. N. buvo geras darbininkas, daug padėdavo ūkio darbuose. Ji nėra mačiusi, kad A. N. muštų R. A. N. yra ramus, nepiktas žmogus. A. N., atbėgęs pas ją, prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, sakė, kad prieš kelias dienas sudavė R. su taburete per galvą. Ji nuėjusi aplankyti R. A., matė, kad ji blogai jaučiasi. Ji sėdėjo ant lovos ir su ja nekalbėjo. Nematė, kad R. buvo sužalota.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 1263/09(03) konstatuota, kad R. A. traumuojančiais smūgiais kietais bukais daiktais į galvos abi puses padarytos abiejų galvos pusių kraujosruvos, sumuštos galvos smegenys ir smegenėlės, susidarė sumušimo-kontuziniai židiniai smegenėlių kairėje užpakalinėje skiltyje, kairio galvos smegenų pusrutulio frontalinėje ir parietalinėje skiltyse smegenų gilumoje, abipus galvos smegenų pusrutulių smilkininėse ir kairėje frontoparietalinėje srityse. Po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje išsiliejo kraujas. Tai pasireiškė ryškia neurologine simptomatika-dezorientacija (sąmonės sutrikimu) ir visišku kalbos sutrikimu (afazija). Susidarę sumušimo-kontuziniai židiniai galvos smegenyse sukėlė trauminę epilepsiją. Sužalojimus R. A. galėjo patirti 2009-06-20 vakaro traumos metu. R. A. patirta trauma yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (atitiktis Taisyklių 6.3 punkto – negalėjimas reikšti mintis suprantamais žodžiais, atitiktis Taisyklių 6.62 punkto – galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais simptomais, patvirtintas ir specialiais (kompiuterinės tomografijos) tyrimais) (b. l. 24–25).

Kaltinamasis A. N. parodymų patikrinimu vietoje paaiškino padaryto nusikaltimo aplinkybes, R. A. padaryto sužalojimo būdą (b. l. 86–88).

Byloje surinkti duomenys bei nustatytos aplinkybės leidžia teismui remtis kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais ir daryti išvadą, kad nukentėjusiąją R. A., smogdamas taburete į galvą, sunkiai sužalojo A. N. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis buvo supykęs dėl nukentėjusiosios netinkamo elgesio, leidžia daryti tik prielaidą, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo dėl nukentėjusiosios netinkamo poelgio, kurį kaltinamasis A. N. palaikė jį įžeidžiančiu ir dėl to supykęs ją sužalojo.

Vertinti kaltinamojo A. N. veiką kaip padarytą labai susijaudinus (BK 136 str.) teismas neturi teisinio pagrindo. BK 136 str. nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veiką kaltinamasis padaro staiga labai susijaudinęs. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenos ir kvalifikuojamas pagal BK 136 str. tik nustačius aplinkybių visumą – nukentėjusio asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, kaltininko veiksmai padaromi greitai, kaip atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Byloje tokios aplinkybės nėra nustatytos.

Teismo nustatytos veikos aplinkybės rodo faktą, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai patvirtina, jog konfliktas su visais dėl to atsiradusiais padariniais tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo ne dėl didelio kaltinamojo susijaudinimo, o dėl asmeninių paskatų ir pykčio. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neadekvačiai vertindamas situaciją, veikė turėdamas aiškią motyvaciją – primušti nukentėjusiąją. Tai patvirtina kaltininko veikimą tyčia. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, sudavęs taburete nukentėjusiajai du smūgius į galvą, numetęs taburetę, iš įvykio vietos pasišalino. Byloje nėra tiesioginių duomenų apie tai, kokių padarinių siekė A. N. darydamas nusikalstamą veiką, tačiau nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad A. N., tyčia suduodamas taburete smūgį nukentėjusiajai į veidą, suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo atveju, pagal atsiradusius padarinius A. N. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius. Kartu teismas pažymi, kad padarytos veikos kvalifikacijai neturi reikšmės tyčios rūšis, nes BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis apima savyje tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią.

Nusikalstama veika padaryta prieš sugyventinę. Plungės rajono savivaldybės administracijos 2009-08-25 raštas Nr. V3-125 patvirtina, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis kartu gyvena ir veda bendrą ūkį nuo 1993 m. (b. l. 119), todėl nukentėjusioji prilygintina šeimos nariui (BK 248 str. 2 d.). Esant nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui, kaltinamojo A. N. veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis A. N. nusikalto pirmą kartą, tačiau padarė labai sunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiosios poziciją kaltinamojo atžvilgiu – nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir jam pretenzijų nereiškia, į byloje nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusioji nedirba ir neturi jokių pragyvenimo lėšų, A. N. yra vienintelis jos išlaikytojas. Atsižvelgdamas į šias bei kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei vadovaudamasis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas mano, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, negu sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 5759,85 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 49), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios gydymo išlaidas. Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiąją, ji dėl sužalojimų buvo gydoma. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigos pateiktomis pažymomis, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas (CK 6. 263 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-06-25 iki 2009-06-26 (2 d.).

Priteisti iš A. N. 5759,85 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.