- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-298-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- P. P., I. S.
- Atsakovas
- I. S., P. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-298-755/2018
teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00068-2018-2
2018 m. balandžio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. (P. P.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarties sujungtoje civilinėje byloje Nr. e2-1158-758/2018 pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei I. S. bei pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui P. P., institucijoms, teikiančioms išvadą, – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. P. ieškiniu prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo- tėvu, priteisti iš atsakovės I. S. vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jo pilnametystės ir nustatyti pasiūlytą bendravimo su sūnumi tvarką.
2. Ieškovas 2018 m. vasario 2 d. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su juo; nustatyti atsakovės laikiną bendravimo tvarką su sūnumi, numatant, kad vaiko motina su sūnumi bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdama jį porinių metų savaičių penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba gyvenamosios vietos nuo 15.30 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.; priteisti iš vaiko motinos laikiną išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo teismo nutarties priėmimo dienos.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2018 m. vasario 5 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas pažymėjo, jog Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose taip pat nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui P. P. dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, leisti atsakovui bendrauti su sūnumi, dalyvaujant išskirtinai tik motinai vykstant bendravimui, bei uždrausti atsakovui išvežti vaiką į Vilnių iki bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis sprendimas. Tuo pagrindu 2018 m. sausio 2 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo priimta motyvuota nutartis, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko P. P. gyvenamąją vietą su motina I. S. pagal jos gyvenamąją vietą bei uždrausti tėvui P. P. išvežti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos iki bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu P. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
6. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisinga, priimta formaliai, neįsigilinus į svarbias bei reikšmingas teisingam šeimos teisinių santykių kvalifikavimui aplinkybes. Laikantis logikos ir nuoseklumo bei vertinant tai, kad dvi vienarūšės bylos buvo sujungtos į vieną bylą, proceso šalių keliami vienarūšiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai turėjo būti sprendžiami vieno teismo posėdžio metu. Taip pat tikslinga buvo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, išklausyti abiejų vaiko tėvų pozicijas, apklausti nepilnametį per teismo psichologą, gauti institucijų išvadas, o po to priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį procesinį sprendimą visais keliamais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais.
7. Mano, jog teismas paisė tik savanaudiškais motyvais ir tikslais besivadovaujančios vaiko motinos interesų, sudarydamas prielaidas ir sąlygas jai atriboti vaiką nuo tėvo ir toliau piktnaudžiauti įstatymo jai suteikta motinos valdžia, manipuliuoti mažamečiu ir jo jausmais bei emocijomis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą I. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šioje proceso stadijoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti būtinumą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tuo labiau, kad vaikas gyvena kartu su motina Visagine, ten lanko vaikų lopšelį – darželį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti atsakovės laikiną bendravimo su sūnumi tvarką bei priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs esamus bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė P. P. prašymą taikyti jo prašytas laikinąsias apsaugos priemones.
12. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
13. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, išimtinai atsižvelgdamas į tikslą maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, 2018 m. sausio 2 d. priėmė nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė šalių nepilnamečio vaiko P. gyvenamąją vietą su motina I. S. pagal jos gyvenamąją vietą bei uždraudė tėvui P. P. išvežti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos iki bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis sprendimas. Byloje buvo įvertintos faktinės aplinkybės pagal esančius duomenis, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo metu geriausiai atitinka šalių sūnaus interesus. Tokiu būdu, išspręsti klausimą priešingai, t. y. pagal apelianto prašymą, kuris pagal jo esmę yra prašymu taikyti priešingas nei pritaikė teismas pagal I. S. prašymą laikinąsias apsaugos priemones, priimti pagrindo nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra. Būtent šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
14. Dėl apelianto nurodomų aplinkybių, kylant ginčui dėl bendravimo su vaiku ribojimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, jos bus tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės. Taip pat bus įvertintas vaiko prisirišimas prie tėvų, kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimą auklėjant vaiką, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas vertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus, tačiau ši teisinė nuostata iš esmės taikytina teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Apelianto pastebėjimas, jog šiuo atveju sujungus dvi vienarūšes bylas, šalių prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėjo būti sprendžiami vieno teismo posėdžio metu, nors iš esmės yra teisingas, pats savaime neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo. Teismas kritiškai vertina skundo argumentą dėl klausimui spręsti nepaskirto žodinio bylos nagrinėjimo tam, kad išklausyti abiejų vaiko tėvų pozicijas, apklausti nepilnametį per teismo psichologą, gauti institucijų išvadas. Kaip jau nurodyta aukščiau, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai.Sykiu sprendžiama, jog bylos medžiagoje ( bylos popierinės dalies l. 18-24) yra faktinių duomenų – medicininiai dokumentai, vaiko psichologinio vertinimo ataskaita ir pan. apie tikėtiną prievartą prieš vaiką, nepageidautinus vaiko elgsenos pokyčius po jo svečiavimosi pas tėvą ( jo giminaičius), kas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą iš motinos pas tėvą kaip laikinąją apsaugos priemonę teismo procese leidžia vertinti kaip, bent jau nutarties priėmimo metu, kaip neatitinkančią vaiko interesų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
17. Šia nutartimi byla iš esmės neišsprendžiama, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisakoma, tas turės būti atlikta nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.