- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-25
- Bylos Nr.
- ATP-956-312/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 10N-29511233-15 paliktas nepakeistu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 10N-29511233-15 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 133¹ str. 1 d. už tai, kad jis teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu 2015 m. kovo 23 d. gautame atsakyme nepateikė konkrečių asmens duomenų (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, gimimo metų), kas 2014 m. lapkričio 17 d., 00.15 val., Varėnos rajone, kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 44,60 km, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį.
Minėtą nutarimą A. P. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, 2015 m. liepos 23 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti, tenkinti jo skundą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui apie 2014 m. lapkričio 17 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą tapo žinoma tik 2015 m. kovo 20 d. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo A. P. sudėtinga prisiminti, ką jis veikė pažeidimo padarymo metu. Kiek prisimena, automobilio jis nevairavo, jį buvo ilgesniam laikui palikęs pas tėvus Pabarės km., Šalčininkų r., todėl juo galėjo naudotis ten gyvenantys pažeidėjo du broliai, motina, tėvas arba galimai automobilio pirkėjai. Pirmosios instancijos teisme buvo pateikti jų paaiškinimai. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti neginčijamos išvados, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo apeliantas ar koks nors kitas konkretus asmuo (t. y. negalima nustatyti subjekto). Iš pateiktos nuotraukos apeliantas negali identifikuoti joje užfiksuoto asmens, kadangi nuotrauka yra neinformatyvi. Tuo tarpu institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo aktyvi, nesiėmė veiksmų patikslinti apelianto pateiktos informacijos apie asmenis, galėjusius vairuoti jo automobilį, nerinko įrodymų, todėl, apelianto nuomone, bylos nagrinėjimas atliktas nevisapusiškai, neobjektyviai ir tendencingai. Apie tendencingą bylos nagrinėjimą, be kita ko, byloja ir susirašinėjimas elektroniniu paštu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialiste D. Ž., kuriai 2015 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu apeliantas pateikė paaiškinimą. Jį gavusi, D. Ž. tik nurodė: „Kai cia stuma ant manes:D“. Apelianto manymu, administracinės bylos nagrinėjimas ir paaiškinimo jame gavimas negali būti taip vertinamas. Skundžiamas nutarimas buvo surašytas tą pačią dieną (2015 m. balandžio 23 d.), nurodant, kad A. P. paaiškinimo negauta. Nutarimas pažeidėjui išsiųstas tik 2015 m. balandžio 27 d. Apeliantas neturėjo tikslo nepranešti apie galimą teisės pažeidimą, nes galiojančių nuobaudų jis neturi, o pagal ATPK 124 str. 3 d. jam reikėjo sumokėti tik 14 eurų dydžio baudą. Taigi, apelianto nuomone, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad turi būti nustatyta ATPK 133¹ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamo asmens kaltė bei tikslas nepranešti apie galimą teisės pažeidimą.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamoje byloje administracinė teisena prasidėjo 2015 m. kovo 5 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10AN-26836110-15, kuriuo apeliantas buvo kaltinamas dėl to, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 127 punktą ir tokiu būdu padarė ATPK 124 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apelianto nuomone, buvo netinkamai nurodytas pažeistas KET punktas. Pagal protokole formuluojamo kaltinimo turinį turėjo būti nurodomas KET 135.2 punkto pažeidimas. Dėl to, apelianto teigimu, 2015 m. kovo 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10AN-26836110-15 surašytas netinkamai ir daroma išvada, jog nebuvo išaiškintos visos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Kaltinimas nėra aiškus, o netinkamas procesinis dokumentas negali sukelti teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo apelianto skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismui pateikė ne visą informaciją, dėl to teisminio nagrinėjimo metu apeliantas pateikė jam siųstą reikalavimą pateikti informaciją apie tai, kas padarė teisės pažeidimą (ne automobilį vairavusį asmenį, o būtent teisės pažeidimą padariusį asmenį). Toks reikalavimas, apelianto vertinimu, taip pat surašytas netinkamai.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl A. P. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išreikalavo pažeidėjo artimųjų giminaičių asmens duomenis bei duomenis apie tai, kokie administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti su transporto priemone „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo nurodomus automobilį galėjusius vairuoti asmenis (brolius), gavo pažeidėjo tėvų paaiškinimu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. P. kaltės, įvykdžius ATPK 133¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.
ATPK 133¹ str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro. A. P. nustatytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. pažeidimas, kurioje numatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas, nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad 2015 m. kovo 5 d. A. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10AN-26836110-15, kuriame nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 17 d., 00.15 val., Varėnos raj. sav., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 44,6 km, stacionariu greičio matuokliu „MultaRadar S580“ užfiksuota, kad transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 96 km/h (po paklaidos) greičiu. Minėtos transporto priemonės savininkas – A. P. (b. l. 11). Šie duomenys patvirtinami Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-21746937-14 (b. l. 14). A. P. 2015 m. kovo 5 d. buvo siųstas pranešimas, kuriame nurodoma, kad administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, kad jis yra transporto priemonės, padariusios pažeidimą, savininkas, todėl jo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu. Taip pat pranešimu informuojama, kad jei pažeidimą padarė kitas asmuo, A. P. privalo per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemone (b. l. 69). 2015 m. kovo 20 d. elektroniniu laišku A. P. kreipėsi į administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį asmenį ir nurodė, kad pageidauja susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kad galėtų tinkamai įvertinti pateiktos informacijos pagrįstumą ir išsiaiškinti, kas galėjo vairuoti transporto priemonę (b. l. 19). 2015 m. kovo 26 d. A. P. pateikė rašytinį paaiškinimą, iš kurio matyti, kad jis negali nurodyti, ką veikė pažeidimo padarymo metu, tačiau, kiek pamena, automobilio nevairavo. Kas galėjo vairuoti jam priklausantį automobilį, jis nežino, kadangi automobiliu galėjo naudotis tiek tėvas ar motina, tiek ir du broliai, taip pat automobiliu galėjo pravažiuoti ir jo pirkėjai. Nurodė, kad iš pateiktos nuotraukos negalima identifikuoti automobilį vairavusio asmens, todėl byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta (b. l. 20-21). 2015 m. kovo 23 d. paaiškinimą apeliantas išsiuntė elektroniniu paštu (b. l. 7). 2015 m. kovo 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo A. P. informavo, kad protokolą pripažino negaliojančiu, tačiau, vadovaujantis jo paaiškinimu, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal ATPK 133¹ str. 1 d. (b. l. 7). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 10N-29511233-15 A. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d., skirta 86 eurų bauda (b. l. 10).
Apeliaciniame skunde A. P. vertina 2015 m. kovo 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10AN-26836110-15 teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad šis protokolas buvo pripažintas negaliojančiu (b. l. 7, 11). Be to, šiuo metu administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dėl ATPK 133¹ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo. Dėl šio pažeidimo buvo surašytas 2015 m. kovo 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10AN-27867650-15 (b. l. 12) ir priimtas 2015 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 10N-29511233-15 (b. l. 10). Šių dokumentų teisėtumas ir pagrįstumas ir buvo vertinamas pirmosios instancijos teisme.
Vertinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2015 m. kovo 5 d. pranešimą dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo, atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, A. P. buvo prašomas nurodyti ne teisės pažeidimą padariusį asmenį, o duomenis apie asmenį, kuris administracinio teisės pažeidimo metu valdė ir naudojosi jam priklausančia transporto priemone (b. l. 69). Toks pranešimas atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus ir yra surašytas tinkamai.
Svarbu pažymėti, kad transporto priemonės savininkas yra už ją atsakingas, todėl jis privalo vykdyti savo pareigą pateikti duomenis asmens, kuris konkrečiu laikotarpiu valdė ir naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu objektu. A. P. to nepadarė, teigė nežinantis, kas galėjo vairuoti jo automobilį, nurodė tik eilę asmenų, kurie, kiek prisimena, tuo metu galėjo turėti prieigą prie automobilio. Jų paaiškinimus gavo pirmosios instancijos teismas. Apelianto tėvai kategoriškai neigė administracinio teisės pažeidimo padarymo metu vairavę sūnui priklausantį automobilį (b. l. 64-67). Abu broliai nurodė neprisimenantys, ar tą naktį sėdėjo prie automobilio vairo (b. l. 75). Galėjęs tą kartą vairuoti automobilį neneigia ir pats A. P. (b. l. 74). Automobilio pirkėjų, kurie taip pat galėjo važiuoti šiuo automobiliu, apeliantas nekonkretizavo. Be to, ši versija yra mažai tikėtina dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko (00.15 val.). Taigi, kadangi A. P. nenurodė įstatymo reikalaujamų duomenų asmens, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi jam priklausančiu automobiliu, jis pagrįstai nubaustas už ATPK 133¹ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Tokio elgesio motyvai administracinei atsakomybei už šį pažeidimą kilti reikšmės neturi. Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo ar naudojasi jam priklausančia transporto priemone, tik parodo netinkamą jam kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą.
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, A. P. rašytinis paaiškinimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistei D. Ž. elektroniniu paštu buvo pateiktas 2015 m. kovo 23 d. 2015 m. kovo 24 d. D. Ž. elektroniniu paštu A. P. informavo, kad, vadovaudamasi jo paaiškinimu, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal ATPK 133¹ str. 1 d., taip pat nurodė, kad šį dokumentą siunčia pažeidėjui elektroniniu ir registruotu paštu (b. l. 23). Skirtingai nei teigia apeliantas, nutarimas dėl šio pažeidimo buvo priimtas ne tą pačią dieną, kai buvo pateiktas apelianto paaiškinimas, o po mėnesio, t. y. 2015 m. balandžio 23 d. (b. l. 10). Iš šio nutarimo turinio akivaizdu, kad apelianto paaiškinimu buvo vadovautasi, kas paneigia jo argumentus, jog nutarimas surašytas, nurodant, kad A. P. paaiškinimo negauta.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o A. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. P. (A. P.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.