Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-765-651/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-07
Bylos Nr.
1-765-651/2011
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-0949-10-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Nukentėjusysis
D. A.
Civilinis atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Darius Jurgutis
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-765-651/2011Teisminio proceso Nr. 1-20-1-0949-10-9Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.7.;1.1.10.1.; 1.2.25.4.3.; 2.1.15.3.3.2. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, Aurelijai Urbšaitytei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, gynėjui advokatei Daivai Jurevičienei, nukentėjusiajai D. A., jos atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui Valentinui A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas :

2009-01-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

kaltinamas pagal BK 281 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., 2010-09-29, apie 08.00 val., Kaune, A.Baranausko g., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Taikos pr. link Studentų g., ties sankryža su Varpo g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės perėjoje važiuojamąją dalį baigiančios pereiti pėsčiosios D. A., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-09-29, apie 08.00. val., vairavo nuosavą automobilį VW Passat, važiavo nuo Taikos pr. link Studentų g. ir Varpo g. sankryžoje ties pėsčiųjų perėja parbloškė moterį. Lijo lietus, buvo blogas matomumas, todėl pėsčiąją pastebėjo tik prie pat perėjos ir trūko laiko sustabdyti automobilį. Pėsčiąją partrenkė dešiniu automobilio kampu, nes ji ėjo iš dešinės pusės. Aplankė nukentėjusiąją ligoninėje, tarėsi dėl žalos atlyginimo, bet nesėkmingai. Sutinka atlyginti 15000 Lt neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais :

Nukentėjusioji D. A. parodė, kad 2010-09-29 apie 08.00 val. ėjo į darbą, kai buvo partrenkta automobilio. Atsibudo tik ligoninėje, paties įvykio neprisimena. Tą dieną lijo lietus. Turtinę žalą atlygino draudimas, todėl prašo priteisti patirtą neturtinę žalą.

Liudytojas D. A. parodė, kad po šio įvykio pasikeitė šeimos gyvenimas, kadangi teko slaugyti mamą, iš pradžių ligoninėje, po to namuose. Pritaikė specialų tualetą, ruošė maistą, veždavo į procedūras. Nors šiuo metu mamos sveikata yra pagerėjusi ir ji pati gali nueiti į parduotuvę ir pasiruošti maistą, tenka ją vežti aplankyti močiutės. Pastebėjo, kad po įvykio mama bijo eiti per gatvę, pakito jos psichologinė būsena.

Rašytine medžiaga :

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, pažyma apie autotransporto įvykį nustatytos autoįvykio aplinkybės, užfiksuota eismo įvykio vieta nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje Kaune, ties A.Baranausko – Varpo g. sankryža. Kelio dangos būklė šlapia (b.l.4-5, 13-14). Eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilio VW Passat padėtis po užvažiavimo ant pėsčiojo (b.l.6).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išorinio sugadinimo požymiai matyti ant variklio dangčio dešinėje pusėje, nėra priekinės apdailos detalės dešinėje pusėje (b.l.9-10).

Teismo medicinos specialisto išvada D. A. konstatuota kryžkaulio, 5-to kryžmens slankstelio, kairio gaktikaulio viršutinės šakos ir skeveldrinis apatinės šakos, dešinio gaktikaulio abiejų šakų skeveldriniai lūžiai, kairio kelio išorinio šalutinio raiščio plyšimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda galvoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, dešinio XI-o šonkaulio lūžis, kraujosruvos liežuvio raumenyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Dėl kairio gaktikaulio viršutinės šakos ir skeveldrinio apatinės šakos bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų skeveldrinių lūžių, dėl ko buvo pažeistas dubens žiedo vientisumas, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 26-27).

Daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūrėtas PC „Šilas“ išorinių vaizdo kamerų 2010-09-29 įrašas, iš kurio matyti, kad paros metas šviesus, lyja, nuo Varpo g. prie pėsčiųjų perėjos ateina moteris, kuri sustoja, praleidžia iš kairės pusės važiuojantį automobilį ir įžengia į pėsčiųjų perėją. Pasirodo link Studentų g. važiuojantis šviesios spalvos automobilis, o paskui jį asfaltu ridenasi ta pati pėsčioji. Automobilis sustoja, išlipa vairuotojas (b.l.28-30)

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis V. S. vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 37 punkto reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad V. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Kaltinamojo V. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 3 d. Nusikaltimą kaltinamasis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Skiriant bausmę ir įvertinant nusikaltimą atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ( BK 54 str. 2 d. ).

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. S. laikytinas neteistu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad padarė neatsargų apysunkį nusikaltimą, o jo veiksmais padaryta didelė žala, laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, bei siekiant patenkinti nukentėjusiosios teisėtus lūkesčius dėl žalos atlyginimo, bausmės vykdymas atidėtinas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – dirba, charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji D. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 41143,00 Lt neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo V. S. ir 6357,00 Lt neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (b.l.84-85).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. A. paaiškino, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 4 mėnesius gulėjo nejudėdama ant nugaros, patyrė dvi operacijas, nes dėjo metalinius varžtus, kuriuos vėliau išėmė. Kitų žmonių pagalba jai buvo reikalinga apie 8 mėnesius. Ji turėjo iš naujo mokytis vaikščioti ir šiuo metu be lazdos negali paeiti. Jai nustatytas 40% darbingumo lygis. Iki eismo įvykio dirbo skalbinių prižiūrėtoja-tvarkytoja, bet daugiau šito darbo dirbti negalės.

Draudimo bendrovė ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai, todėl draudimo bendrovė, neviršydama įstatyme nustatytų draudimo sumų, turi atlyginti D. A. ir turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.254 str. 2 d., 6.263 str. 2 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137) 11 str. 1 d. 2 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma eismo įvykio metu buvo 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.

Iš civilinio atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad AAS „Gjensidige Baltic“ D. A. išmokėjo 2860,00 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 8632,00 Lt (2500 eurų) neturtinės žalos atlyginimui (b.l.112-113). Kadangi civilinis atsakovas yra pilnai įvykdęs sutartinius įsipareigojimus, ieškinys dalyje dėl 225,00 Lt neturtinės žalos priteisimo iš AAS „Gjensidige Baltic“ atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų neatsargių kaltinamojo V. S. veiksmų nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, kadangi dėl sunkaus kūno sužalojimo ji patyrė didelį fizinį skausmą ir judėjimo nepatogumus, taip pat patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus ne tik dėl ilgo sveikimo proceso, bet ir dėl prarastos galimybės dirbti ankstesnį darbą, nežinios dėl visiško išgijimo perspektyvos.

Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ( ir galimus ateityje ) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas ( kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 3K-7-255/2005, 2K-533/2005, 2K-669/2006 ).

Įvertinus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nustatytinas 25000,00 Lt neturtinės žalos dydis. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Kadangi draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ įstatymu numatytą 8632,00 Lt neturtinės kompensacijos sumą atlygino, iš kaltinamojo V. S. priteistina – 16368,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. A..

Nukentėjusiosios D. A. turėtos advokato darbo apmokėjimo išlaidos – 500,00 Lt sumai, pripažintinos proceso išlaidomis, išieškant iš kaltinamojo V. S. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d. ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. S. D. A. 16368,00 (šešiolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt aštuonis) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš V. S. 500,00 (penkis šimtus) Lt proceso išlaidų D. A. naudai.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kursevičienė