- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-23
- Bylos Nr.
- 2A-2217-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10645-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- Ž. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei Ž. M. dėl įpareigojimo teikti vaiko išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimo ataskaitą, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl išlaikymą nepilnamečiam vaikui teikiančio tėvo teisės kontroliuoti išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą apimties.
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovas G. M. prašė įpareigoti atsakovę Ž. M. nuo ieškinio pareiškimo dienos iki nepilnamečio vaiko M. M. pilnametystės, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo atitinkamo metų ketvirčio pasibaigimo, pateikti ieškovui G. M. išsamias ataskaitas apie nepilnamečio vaiko praėjusio metų ketvirčio poreikių patenkinimui skirtas tėvų – Ž. M. ir G. M. lėšas su šių lėšų panaudojimą pagrindžiančiais dokumentais, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė nesudaro galimybių jam susipažinti kaip ji naudoja vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Atsakovei atsisakant pateikti ataskaitas apie vaiko išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimą, nėra galimybės nustatyti, ar ieškovo skiriamos lėšos vaiko išlaikymui yra panaudojamos pagal paskirtį ir ar šios lėšos skiriamos išimtinai tik vaiko, o ne ir atsakovės poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad bylos šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirinko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo vaiko interesams kontrolės būdą (atskaitomybės formą) – ieškovui suteikta galimybė stebėti lėšų panaudojimą sąskaitoje, į kurią jis perveda išlaikymui skirtas lėšas, o atsakovė savo ruožtu įgijo mokėjimo kortelę, kuria naudosis ateityje atsiskaitydama už vaiko poreikių tenkinimui skirtas prekes ir paslaugas. Teismas pabrėžė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl netinkamo vaiko poreikiams tenkinti skirtų išlaikymo lėšų panaudojimo. Remiantis tuo ieškovo reikalavimas teismo buvo pripažintas pertekliniu ir neįrodytu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“) pripažįstama išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) teisė kontroliuoti, jog vaiko išlaikymui skiriamos lėšos būtų panaudotos išimtinai tik vaiko poreikiams. Taigi vaiko tėvui ar motinai, valdantiems vaiko turtą uzufrukto teise, neteikiant ataskaitų apie tai, kaip yra naudojamos vaiko poreikiams tenkinti skirtos lėšos, išlaikymą teikiantis tėvas ar motina neturi galimybės kontroliuoti, kaip minėtos lėšos yra panaudojamos. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė įsigijo mokėjimo kortelę, susietą su banko sąskaita, kas, anot teismo, sudaro sąlygas ieškovui kontroliuoti lėšų panaudojimą, tačiau atsakovei nėra užkertamas kelias šalių vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervesti į savo asmeninę sąskaitą ir naudoti lėšas savo reikmėms.
2. Nustatęs, kad atsakovė įsigijo mokėjimo kortelę, susietą su banko sąskaita, teismas turėjo tokį atsakovės veiksmą traktuoti kaip dalinį ieškinio pripažinimą ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Ž. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikiami tokie atsikirtimai:
1. Teisės aktai neįpareigoja atsakovės teikti ieškovo reikalaujamų ataskaitų. Teismas pagrįstai nurodė, kad reikšdamas ginčo reikalavimus ieškovas privalėjo pagrįsti, kad atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovo mokamas lėšas naudoja ne vaiko poreikių tenkinimui. Šalių vaiko išlaikymui skirtos lėšos yra naudojamos išimtinai jo poreikių tenkinimui.
2. Ieškovas bendrauja su sūnumi, todėl turi visas galimybes sužinoti, kaip yra naudojamos sūnaus išlaikymui skirtos lėšos.
3. Vertinant tai, kad ieškovo reikalaujamų ataskaitų teikimui būtų būtina detaliai nurodyti, kur ir kokiu tikslu buvo išleisti pinigai, kas užimtų itin daug laiko sisteminant ir apskaičiuojant išlaidas, teismas pagrįstai ieškinio netenkino.
4. Ieškovo minimą banko kortelę atsakovė įsigijo po parengiamojo teismo posėdžio siekdama išimtinai taikios nepagrįstai užvestos bylos baigties ir tokie jos veiksmai negali būti laikomi ieškinio daliniu pripažinimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinio proceso objektą sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės ir fakto klausimai. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovei yra sudaromos sąlygos, nenustatant įpareigojimo teikti ieškovui ataskaitų apie šalių nepilnamečio vaiko poreikiams skirtų lėšų panaudojimą, naudoti šalių nepilnamečio vaiko poreikiams skirtas lėšas ne vaiko interesais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2009 m kovo 2 d. sprendimu. Šiuo sprendimu taipogi šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas sūnui, o atsakovė įsipareigojo atidaryti atskirą sąskaitą banke, kuri būtų naudojama išimtinai vaiko išlaikymo išlaidoms, ir išduoti ieškovui įgaliojimą gauti banke šios sąskaitos išrašus. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė savo įsipareigojimą įvykdė – atidarė atskirą sąskaitą banke, kuri naudojama vaiko išlaikymo išlaidoms, ir į kurią ieškovas perveda vaiko išlaikymui skirtas sumas. Ieškovui taip pat yra sudarytos galimybės susipažinti su šios sąskaitos išrašais.
Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovė yra įstatyminė nepilnamečio sūnaus turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti jam priklausantį turtą išimtinai jo interesais, tai reiškia, kad jo turtas (įskaitant ieškovo teikiamą išlaikymą) gali būti panaudojamas tik jo asmeninių poreikių tenkinimui. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Vaiko išlaikymui skiriamos sumos pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (pvz., maistui, aprangai, mokslams ir kt.), o nepanaudota suma taupoma. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Taigi vaiko turtiniai interesai nuo tėvų, valdančių jo turtą uzufrukto teise, aplaidaus ir netinkamo pareigų vykdymo, yra apsaugoti suteikiant teisę vaiko atstovams, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir prokurorui teisę išieškoti skolą iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto. Tuo atveju, kai vaiko turtą uzufrukto teise ištuokos atveju tvarko tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikas, kitam tėvui suteikiama teisė ne tik kontroliuoti, kaip yra tvarkomas vaiko turtas, bet ir reikalauti, jog vaiko turto uzufruktoriumi esantis buvęs sutuoktinis tinkamai vykdytų savo pareigas, atitinkamai sudarytų sąlygas kitam vaiko tėvui kontroliuoti turto, įskaitant išlaikymui skiriamų sumų, panaudojimą. Nagrinėjamu atveju ieškovui tokios sąlygos yra sudarytos: atidaryta speciali banko sąskaita, į kurią pervedamos vaiko išlaikymui skirtos sumos, ieškovui yra suteikta galimybė gauti šios sąskaitos išrašus, atsakovė įgijo su šia banko sąskaita susietą mokėjimo kortelę.
Įrodymų, kad esamos vaiko turto panaudojimo kontrolės formos nepakaktų užtikrinti vaiko interesų apsaugai, t.y. kad ieškovui būtų objektyviai trukdoma kontroliuoti, kam yra panaudojamos šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamos lėšos, nebūtų atskleista, kokio dydžio lėšos yra reikalingos vaiko poreikiams užtikrinti, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti įrodymai – Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, duomenys apie atsakovės pajamas ir asmeninius įsipareigojimus, suponuoja, kad šalių nepilnamečio sūnaus turtas yra naudojamas išimtinai jo poreikių patenkinimui. Pažymėtina, kad ieškovui yra žinoma, kokia lėšų suma kas mėnesį yra reikalinga šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, taipogi kokios išlaidos minėtą sumą sudaro. Nesant priešingas aplinkybes tvirtinančių faktinių duomenų (pvz., kad atsakovė akivaizdžiai vaiko išlaikymu skirtas pinigines lėšas naudotų ne pagal jų paskirtį, t.y. ne vaiko, bet tarkime savo poreikių tenkinimui), darytina išvada, kad ieškovo prašomas nustatyti įpareigojimas būtų ne tik perteklinis, bet kartu nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises – užkraunant pastarajai papildomus įpareigojimus, susijusius su detalių ataskaitų rengimu, tuo labiau visas išlaidas patvirtinančių mokėjimo dokumentų rinkimu. Aplinkybė, kad dalį ieškovo sūnaus išlaikymui skirtų pinigų atsakovė persivesdavo į savo asmeninę sąskaitą, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visetą, nors ir suponuoja atsakovės elgesio neatitikimą Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2009 m kovo 2 d. sprendimu nustatytoms pareigoms, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti kitokių išvadų nei jas padarė pirmosios instancijos teismas.
Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo priteistas iš ieškovo atsakovei advokato teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant į atsakovei advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus ir jų neviršija. Faktas, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė įsigijo banko kortelę, susietą su banko sąskaita, į kurią ieškovas perveda šalių sūnaus išlaikymui skirtas pinigų sumas, nekvalifikuotinas kaip dalinis ieškinio pripažinimas, kadangi jis nepatenka į ieškinio dalyko ribas, tačiau yra susijęs su Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2009 m kovo 2 d. sprendimu prisiimtų įsipareigojimų tinkamu vykdymu.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė įrodymus, jog turėjo 1 500 Lt išlaidų už advokato sutektą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde sudėtingi teisės ir fakto klausimai keliami nebuvo, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinas išlaidų už advokato pagalbą dydis mažinamas nuo 1 500 Lt iki 750 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.