- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- AN2-185-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00126-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal G. (G.) J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas G. J. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR-N-22310-2019 paliktas nepakeistas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos aplinkybės
1. G. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 14 d. 07.50 val., Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai krašto kelyje, 3 km, Vilniau r. sav., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,93 promilės – girtumo laipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šį nutarimą apskundė apylinkės teismui.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartimi G. J. skundas atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu G. J. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių arba pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Pirmosios instancijos teismas į daugelį šių aplinkybių neatsižvelgė, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalį pritaikė netinkamai, taip pat pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas.
6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad to, jog apeliantas gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, pirmosios instancijos teismas nelaikė reikšminga aplinkybe, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį. Be to, G. J. asmenybė ANK 34 straipsnio 5 dalies kontekste išvis nevertinta – neatsižvelgta į tai, kad apeliantas yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, auginantis dukrą, sumokėjęs baudą, teisės vairuoti transporto priemones anksčiau nėra praradęs. G. J. teigimu, neteisinga, kad esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, tikimybė sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad netekus teisės vairuoti, apeliantui kyla rizika netekti darbo, jis neteks galimybės pasirūpinti mama, o taip pat užsiimti visuomenine veikla, t. y. atlikti profesinės sąjungos vadovo funkcijų dvejose profesinėse sąjungose. Tai reiškia, kad bylos esmė liko neatskleista, kas savaime yra pagrindu naikinti skundžiamą nutartį.
7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, ar administracinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti, pakeitus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Nagrinėjamu atveju, G. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta privaloma administracinio poveikio priemone pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams arba prašo sutrumpinti jos terminą.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda G. J. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visas reikšmingas aplinkybes įvertino ANK 34 straipsnio 5 dalies kontekste, išsamiai pasisakė tiek dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio, tiek dėl pažeidėjo kaltės formos, jo asmenybės bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o išvadas padarė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principų reikalavimais, todėl teigti, kad nebuvo atskleista bylos esmės, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
11. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-42/2013, 2AT-17/2015 ir kt.).
12. Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. G. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,93 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo elgesio pasekmių. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, transporto priemonę pažeidėjas vairavo tokiu paros metu, kai eismas yra pakankamai intensyvus (07.50 val., darbo dieną), taip tik didindamas savo neteisėto elgesio riziką. Nepaisant to, kad G. J., jo teigimu, alkoholį vartojo išvakarėse, vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo būklę vairavimo metu. Nepagrįsti yra pastarojo teiginiai, kad atsikėlęs ryte jis jautėsi gerai, todėl sėdo už automobilio vairo, kadangi iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio G. B. 2019 m. lapkričio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, kas reiškia, kad G. J. neblaivumas buvo akivaizdus.
13. Skiriant nuobaudą taip pat vertinama ir pažeidėjo asmenybė. Nors apeliantas nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau praeityje (per pastaruosius 5 metus) administracine tvarka baustas tris kartus, nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Naujo administracinio nusižengimo padarymas, turint galiojančią administracinę nuobaudą, asmenį charakterizuoja neigiamai. G. J. darbinė veikla susijusi su keleivinio transporto vairavimu, jo vairavimo stažas yra 21 metai, nepaisant to, jis, būdamas neblaivus, priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę, kas reiškia, kad didelę vairavimo patirtį turintis asmuo vis dėlto neatsakingai laikosi vairuotojo pareigų, o tokia situacija negali būti apibūdinama kaip atsitikusi iš nežinojimo. Tai, kad apeliantas turi deklaruotą gyvenamąją vietą, dukrą, dirba, yra įgijęs išsilavinimą, yra profesinių sąjungų narys ir vadovas, vertintina teigiamai, tačiau šių duomenų nepakanka administracinio poveikio priemonės panaikinimui ar švelninimui, kadangi jos nėra išskirtinės ANK 34 straipsnio 5 dalies kontekste, kaip to yra reikalaujama teismų praktikoje. Tai yra įprastos, dažną asmenį apibūdinančios aplinkybės, todėl jų buvimas savaime negali lemti švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo. Šios pažeidėjo asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės pagrįstai buvo įvertintos, skiriant baudą ir parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytose ribose. Tai, kad asmuo praeityje nėra praradęs teisės vairuoti transporto priemones, taip pat negali būti vertinama kaip išskirtinai teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, nes tai yra privalomas įstatymus atitinkantis asmens elgesys. Taip pat vertintinas ir baudos sumokėjimo faktas – tokiu būdu apeliantas tiesiog įvykdė jam pagal įstatymus tenkančią pareigą.
14. Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nustatyta viena G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
15. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pažymi, kad šiuo atveju asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas šias aplinkybes (kad turi mažametę dukrą, kad reikia rūpintis mama, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbe), vis tiek nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas nesumažins kilusios grėsmės prarasti darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu, o visiškai netaikyti šios administracinio poveikio priemonės, kai asmens neblaivumo laipsnis gerokai viršijo leistiną ribą, šiuo atveju nėra jokios galimybės. Asmeniui, padariusiam tokio pavojingumo pobūdžio administracinį nusižengimą, negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos. Svarbu pažymėti ir tai, kad dalyvaujant profesinių sąjungų veikloje teisė vairuoti transporto priemones nėra būtina, asmuo gyvena Vilniuje, todėl susisiekimas galimas alternatyviais būdais (pavyzdžiui, visuomeniniu transportu).
16. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Dar kartą pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė, skirdama G. J. administracinę nuobaudą, įvertino visas apeliantui palankias aplinkybes, taip pat ir tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir paskyrė minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o G. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. (G.) J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.