- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-54-511-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00110-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nukentėjusysis
- Ž. K.
- Nuteistasis
- E. S.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-09 nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal BK 165 str.1d ir nuteistas 10 MGL, t.y. 1300 Lt bauda, pripažintas kaltu pagal BK 145 str.1d (2011-04-09d veika) ir nuteistas 20 MGL, t.y. 2600 Lt bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 3 d, bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirta galutinė bausmė - 25 MGL, t.y. 3250 Lt bauda, ją sumokant per 6 mėnesius. E. S. pagal LR BK 145 str.1d (2011-03 mėn. veika ir 2011-04-23 veika) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 9 d., apie 02.20 val., Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įlipdamas pro kitą balkoną į Ž. S. priklausančio buto balkoną, išstumdamas balkono durų kartoną bei išdauždamas balkono durų lango stiklą ir pro padarytą duryse angą įlipdamas, neteisėtai, slapta prieš savininkės Ž. S. valią įsibrovė į Ž. S. butą Nr. 504.
Taip pat E. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 9 d., apie 02.26 val. Ž. S. priklausančiame bute, esančiame Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs puldamas Ž. S. prieš ją užsimodamas peiliu ir šaukdamas „aš dabar tave užmušiu“, L. P. užstojus Ž. S. bandant atimti iš E. S. peilį, sužalojo peiliu L. P. kairįjį petį, grasino nužudyti nukentėjusiąją Ž. S., šiais savo veiksmais duodamas pakankamą pagrindą, manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 9 d. apie 04:11 val., skambindamas į Ž. S. mobilaus ryšio telefoną ir sakydamas „vis tiek aš tave užmušiu“ „sulauksiu, nužudysiu“ „vis tiek sava mirtimi nemirsi“, „nesidžiaug per anksti, kad tave Linas apgynė, kada nors jo nebus prie tavęs, va tada tave ir nužudysiu“ grasino nužudyti nukentėjusiąją Ž. S., šiais savo veiksmais duodamas pakankamą pagrindą, manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-11-09 nuosprendį. Nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes veikų, numatytų BK 165 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., nepadarė. Teismo nuosprendis priimtas netinkamai taikant BK 165 str., o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Veikos kvalifikacijai pagal BK 165 str. 1 d. būtina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtintų visus BK 165 str. 1 d. numatytos veikos objektyviuosius požymius, įskaitant ir įsibrovimo į gyvenamąjį būstą prieš savininko valią neteisėtumą. Mano, jog tai, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso nuosavybės teise ir kad jis įsibrovė į minėtą butą prieš savininkės valią, savaime nedaro tokių veiksmų neteisėtais. Patekimas į svetimą būstą yra neteisėtas tuo atveju, jeigu jis nėra grindžiamas įstatymų suteikta galimybe ar net pareiga. Tuo tarpu įstatymas jam tokią galimybę suteikia, t. y. galimybę patekti į butą jam suteikia CK 3.84 str., 3.85 str., 3.86 str. nuostatos, apibrėžiančios šeimos turto sąvoką, šeimos turto teisinį režimą, teisinio režimo pabaigą. Nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog veikos padarymo metu jis su nukentėjusiąją buvo sutuoktiniai. Santuokoje jiems gimė sūnus. Kitos gyvenamosios patalpos nuosavybės teise neturėjo. Minėtame bute iki jų santykių pašlijimo kaip šeima gyveno nuolatos, o veikos padarymo metu epizodiškai. Pagal CK 3.84 str. butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra pripažįstamas šeimos turtu. Taigi patekimas į šeimos turto statusą turintį būtą negali būti laikomas neteisėtu veikimu. Nurodo, kad tas faktas, kad jis veikos padarymo metu nuolatos negyveno minėtame bute, jo teisės naudotis šią gyvenamąją patalpa nepanaikino, nes šeimos turto teisinis režimas baigiasi tik nutraukus santuoką. Atkreipia dėmesį, kad net ir nutraukus santuoką galėjo prašyti teismo nustatyti šiai patalpai uzufruktą, nes su juo liko gyventi jų nepilnametis sūnus. Be to, veika pagal BK 165 str. kvalifikuota neteisingai dar ir todėl, kad jo veiksmuose nebuvo šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės – tyčios – požymių. Teismo argumentai, kad jis veikos padarymo metu turėjo suvokti, jog braunasi į svetimą turtą, nepagrįsti dėl šių aplinkybių, t. y. ginčo butas iki teismo sprendimo nutraukti santuoką turėjo šeimos turto teisinio režimo statusą, todėl būdamas teisėtas būsto naudotojas jis negalėjo suvokti, kad į butą braunasi neteisėtai. Butą jo sutuoktinei padovanojusiam asmeniui buvo sumokėti pinigai už šio turto nuosavybės perleidimą, todėl nepaisant buto registracijos kaip asmeninės Ž. S. nuosavybės, turėjo pagrindą galvoti, kad šis butas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Teisei ginčyti sandorį galioja 10 metų senaties terminas, todėl veikos atlikimo metu nebuvo praradęs teisės ginti pažeistas teises teisme. Procesiniai dokumentai, kuriuose nusprendė nekelti dovanojimo sandorio galiojimo klausimo pateikti 2011-07-13, t. y. jau po jam inkriminuojamos veikos atlikimo, todėl jų pagrindu negalima konstatuoti aplinkybės, kad veikos padarymo metu dovanojimo sandorį pripažino kaip teisėtą sandorį. Taigi 2011-04-09 į Ž. S. butą įsibrovė manydamas, kad tam turi visišką teisę kaip bendrasavininkis, sutuoktinis, todėl jo veiksmuose nėra tyčios kaip būtino BK 165 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio.
Nesutinka su teismo išvada, kad padarė BK 145 str. numatytą nusikaltimą. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o tai esmingai įtakojo išvadą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. Mano, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jos jis 2011-04-09 puolė E. S. su peiliu, grasindamas ją užmušti, o vėliau skambino ir taip pat grasino ją užmušti. Byloje esantys įrodymai nepaneigia jo parodymų, kad 2011-04-09 įėjus į butą buvo liudytojo L. P. užpultas pagal iš anksto nukentėjusiosios sugalvotą planą. Nukentėjusioji susitarė su juo dėl susitikimo 2011-04-09 po darbo, tačiau vėliau į jo skambučius neatsiliepinėjo, o liudytojui L. P. pasakė, kad bijo jo ir pasikvietė jį pas save. Nukentėjusioji gerai žinodama jo charakterį, iš anksto numatydama, kad jai jo neįsileidžiant į butą, jam matant ir žinant, kad ji (nukentėjusioji) yra bute, jis bandys patekti į butą kitu būdu, taip išprovokavo konfliktą tarp jo ir liudytojo L. P., kurį iš anksto nuteikė, kad jo bijo, ir kad jis jai grasina, todėl liudytojas pastebėjęs jį įeinantį pro balkono langą iš karto ėmėsi ginti nukentėjusiosios, užpuldamas jį, o parodymus, kad jis peiliu puolė E. S., grasindamas ją užmušti, policijai ir teismui davė iš anksto taip sutarę su nukentėjusiąją. Teismas nuosprendyje išteisindamas jį dėl kitų jam inkriminuotų veikų nurodė, kad neatmetama galimybė, jog nukentėjusioji pradėjusi skyrybų procesą, stengėsi apkaltinti jį siekdama sau palankios skyrybų bylos eigos ir L. P. užuojautos. Atsižvelgdamas į šią galimybę mano, jog teismas turėjo vertinti ir įrodymus, kurie tvirtina ir 2011-04-09 dienos įvykius. Nurodo, kad iš esmės kaltinimas jam padarius šią veiką yra grindžiamas nukentėjusiosios ir liudytojo L. P. parodymais. Tačiau mano, kad tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojo parodymai turėtų būti vertintini kritiškai dėl šių aplinkybių – nukentėjusioji turėjo tikslą ir motyvą apkaltinti jį nebūtais dalykais siekdama palankesnės skyrybų bylos eigos. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus dėl buto dovanojimo aplinkybių, nurodydama, kad jį jai dovanojo tėvai, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jai butą padovanojo jokiais giminystės ryšiais su nukentėjusiąją nesusijęs asmuo P. A.. Nukentėjusiosios Ž. S. parodymai skyrėsi dėl jo įsibrovimo į butą aplinkybių, be to, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2011-04-23 ją vijosi laiptais žemyn, išbėgdamas į kiemą, taip ją gaudydamas ir ieškodamas namo kieme. Tačiau tokių jos parodymų teisme nepatvirtino nei liudytojas L. P., nei E. J.. Liudytojas L. P. patvirtino, kad jį ir nukentėjusiąją sieja intymi draugystė. Toks santykių pobūdis gali įtakoti jo duodamų parodymų tikslumą, siekiu padėti nukentėjusiajai įgyvendinti jos tikslus. Liudytojas E. J. nurodė, kad L. P. 2011-04-23 jam išėjus ant laiptų sudavė jam smūgį į galvą, nuo ko jis parkrito. Duodamas parodymus teisme apie 2011-04-23 dienos įvykius liudytojas L. P. neigė sudavęs smūgį jam. Pagrindo netikėti E. J. parodymais nėra, todėl daro išvadą, kad ir dėl 2011-04-09 dienos įvykių liudytojas galėjo būti teismui neatviras ir jį klaidinti, taip siekdamas padėti nukentėjusiajai. Nurodo, kad objektyviai nukentėjusiosios ir L. P. parodymus patvirtina tik ta aplinkybė, jog ambulatorinio gydymo kortelėje užfiksuota, kad L. P. 2011-04-09 padaryta kairio peties srities kirsta žaizda. Tačiau teismas netyrė ir nevertino duomenų, kad įvykio metu jam taip pat buvo padaryti sužalojimai, kurių atsiradimo nepaaiškina liudytojo L. P. parodymai. Jis du mėnesius buvo nedarbingas, todėl jam nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti paprasčiausiu bandymu atimti iš jo peilį. Kaip patvirtino specialistas, sužalojimai atitinka jo parodymus, kad jam pagaliu buvo suduota per veidą, nuo ko jis įsikando liežuvį ir gindamasis susižalojo rankas, o liudytoja L. T. patvirtino, kad jam nustatyti sužalojimai atsirado būtent 2011-04-09 naktį. Nurodo, kad teismas šių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina jam inkriminuojamas veikas. Nesupranta, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog jis 2011-04-09 apie 04.11 val. skambino nukentėjusiajai ir grasino ją nužudyti. Tam prieštarauja elementari logika, nes bylos duomenys patvirtina, kad po įvykio jis pats skambino į policiją ir net buvo ten nuvykęs. Mano, kad nukentėjusiosios ir liudytojo L. P. parodymų nepakanka patvirtinti atlikus jam inkriminuojamus veiksmus. Tokių parodymų neatitikimą tikrovei liudija ir tas faktas, kad jis negalėjo nukentėjusiajai sakyti „nesidžiaug, kad Linas tave apgynė“, nes 2011-04-09 jis nežinojo kas toks ir kuo vardu jį užpuolęs asmuo. Taigi skundžiamu nuosprendžiu yra nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 145 str., nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o darydamas priešingas išvadas teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji Ž. K. (S.) prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad E. S. raktų nuo buto neturėjo. Kad butas jai dovanotas jis žinojo. Buto dovanojimo metu, t. y. 2005 m. jie dar gerai sugyveno, gyveno kaip viena šeima. Taigi nuteistasis žinojo apie dovanojimą ir kad į butą jokių teisių jis neturi. Jis pripažino butą jos asmenine nuosavybe ir su sūnumi gyveno kitame bute. Mano, kad raktų neturėjimas ir negyvenimas šiame bute rodo, kad jis suprato, jog braunasi į jam nepriklausantį butą, kėsinasi į svetimą nuosavybę. Taigi jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 165 str. 1 d. Nurodo, kad pagrįstas teismo sprendimas E. S. pripažinti kaltu padarius BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde dėsto savo susikurtas teorijas, neva ji iš anksto žinodama, jog nuteistasis bandys patekti į butą pro langą, kad išprovokavo konfliktą, kad nuteikė L. P., jog E. S. bijanti ir pan. Tokie nuteistojo prasimanymai niekuo nepagrįsti.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
BK 165 str. 1d.numato atsakomybę tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.
Byloje neabejotinai nustatyta, jog buto, esančio Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), į kurį įsibrovė apeliantas E. S., teisėta savininkė yra Ž. S.. Tą patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad buto, adresu Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), savininkas yra nukentėjusioji Ž. S., butas nuosavybės teise įgytas pagal dovanojimo sutartį 2005-06-01 (b. l. 40) bei byloje esantis 2011-09-09 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patvirtintos apelianto E. S. ir nukentėjusiosios Ž. K. ( iki santuokos nutraukimo Ž. S. ) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, kur nurodyta, jog šalys santuokoje įgyto bendro turto neturi ( T.1. b.l. 161-162).
Kad apeliantas įsibrovė į šį butą prieš savininkės valią, patvirtina nukentėjusiosios Ž. K., liudytojo L. P. parodymai bei nustatytas įsibrovimo į butą būdas - apeliantas į butą pateko per balkoną, sugadindamas balkono duris ir pro padarytą duryse angą įlipdamas į vidų bei paties apelianto paaiškinimai, jog buto durys tuo metu buvo užrakintos, jo į butą neįsileido, todėl į butą pateko per balkoną.
Apeliantas skunde neginčija, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso nuosavybės teise, bei, kad jis įsibrovė į minėtą butą prieš savininkės valią, tačiau tvirtina, kad jo veiksmai buvę teisėti, nes minėtas butas įvykio metu buvo šeimos turtas ir patekti į butą jis turėjo teisę.
Teisėjų kolegija su pastaruoju E. S. teiginiu nesutinka.
CK 3.86 str. 1 d. numato, jog šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nors įvykio metu nuteistojo ir nukentėjusiosios santuoka dar nebuvo nutraukta, tačiau jie gyveno skyrium jau apie du metus, ką parodė tiek nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis. Jis parodė, jog po to, kai susipyko, su nukentėjusiąja nuo 2009 m. gyveno atskirai - iš pradžių su vaiku gyveno pas tėvus kaime, po to jau antrus metus gyvena bute (duomenys neskelbtini). Iš bylos taip pat matyti, jog apeliantas dokumentuose nurodė savo gyvenamąją vietą Rokiškio m. (duomenys neskelbtini) ( T.1. b.l. 80, 157), o jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Rokiškio r. (duomenys neskelbtini) k. Taigi, šis butas įvykio metu apeliantui nebuvo šeimos turtas, jis įvykio metu šiuo butu kaip šeimos turtu nesinaudojo, o įvertinus dar ir tai, jog ir civilinio teisinio proceso metu tarp šių šalių dėl santuokos nutraukimo apeliantas ginčo dėl šio buto statuso, naudojimo bei valdymo nekėlė ( T.1, b.l. 157), akivaizdu, jog ir įvykio metu jis suvokė, jog be nukentėjusiosios - buto savininkės leidimo jis patekti į šį butą neturėjo teisės. Be to, apeliantas, žinodamas, jog butas užrakintas ir savininkė į butą jo neįleidžia, į šį butą jis pateko šalindamas kliūtis ir žalodamas svetimą turtą. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog apeliantas į nukentėjusiosios butą pateko teisėtai. Konstatuotina, jog jis taip elgtis norėjo, veikė tiesiogine tyčia ir pagal BK 165 str. 1d. kaltu pripažintas pagrįstai.
Nors apeliantas teigė, jog nužudyti nukentėjusiąją Ž. K. negrąsino, o nukentėjusiosios bute buvo pats buvęs užpultas bei sužalotas ir veikos, numatytos BK 145 str. 1d. nepadarė, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
Pagal BK 145 str. 1d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Nukentėjusioji Ž. K. parodė, jog per balkoną patekęs į jos butą, E. S. prie jos artinosi rankoje laikydamas peilį. Tai pamatęs L. P. atsistojo tarp jos ir nuteistojo ir peilį bandė atimti. E. S. jai šaukė „aš dabar tave tavo draugo akivaizdoje užmušiu“ . L. P. su apeliantu susigrūmė ir buvo sužalotas. Po to nuteistasis iš buto subiai pasišalino, o ji iš karto skambino policijai. Jai su L. P. būnant ligoninės priėmimo kambaryje, nuteistasis jai skambino ir vėl grasino ją nužudyti, kai šalia nebus L. P.. Kadangi nuteistasis ir ankščiau jos atžvilgiu buvo pavartojęs smurtą, ji supratusi, kad grasinimas nužudyti realus.
Liudytojas L. P. parodė iš esmės analogiškai, kaip ir nukentėjusioji Ž. K. - pamatė, jog pro sugadintas balkono duris į buto vidų lindo E. S.. Nuteistasis turėjo peilį, puolė prie nukentėjusiosios. Liudytojas šoko į tarpą tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, bandė atimti peilį ir buvo sužalotas. Nuteistasis nukentėjusiai pagrasino, kad vis tiek ji negyvensianti - jis ją nužudys. Dėl sužalojimo liudytojas tą pačią naktį kreipėsi pas medikus. Nukentėjusi jam sakė, kad tą naktį kaltinamasis nenurimo ir vis skambinėjo nukentėjusiai, grasindamas nužudyti. Nukentėjusi jam yra sakiusi, kad ir ankščiau E. S. jai grasino.
Šie nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai patvirtina, jog nuteistasis grasino nužudyti nukentėjusiąją, o grasinimo aplinkybės- įsibrovė per balkoną, turėjo peilį, sužalojo liudytoją, po to grasino telefonu - rodo, jog nukentėjusioji šių grasinimų turėjo pagrindo išsigąsti ir priimti juos kaip realius.
Netikėti minėtais nukentėjusiosios ir liudytojo L. P. parodymais nėra pagrindo. Juos atitinka ir kitos byloje nustatytos aplinkybės - įvykio metu sugadintos balkono durys, sužalotas L. P., 2011-04-09 d. iš nuteistojo telefono bandyta skambinti ir skambinta nukentėjusiai daugiau negu šešiasdešimt kartų. Liudytojo policijos darbuotojo R. N. parodymai patvirtina, jog atvykus pagal Ž. K. iškvietimą, ji buvo išsigandusi, susijaudinusi. Tai, kad neįleistas per buto duris nuteistasis įsibrovė į butą per balkoną, sužalojo L. P., tiek daug kartų skambino nukentėjusiajai, parodo neadekvatų nuteistojo elgesį įvykio metu ir šios aplinkybės logiškai atitinka teismo nustatytą įvykių seką.
Tai, kad įvykio metu buvo sužalotas ir pats nuteistasis, jo atsakomybės nešalina. Nekyla abejonių, jog bute buvę asmenys nuo įsibrovusio asmens turėjo teisę gintis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.