Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-22 · Byla Nr. PK-348-784/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
PK-348-784/2012
Teisminio proceso Nr.
1-02-3-00012-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
E. R.
Kaltinamasis
E. K.
Advokatai
Juzef Stankevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-348-784/12Proceso Nr. 1-02-3-00012-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei, Vitai Jurgaitienei,dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajam E. R.,kaltinamosios gynėjui advokatui Juzef Stankevič,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. buvo kaltinama tuo, kad sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

ji 2011 m. kovo 9 d. apie 13 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 8, policijos pareigūnų akivaizdoje, be jokio pagrindo ir priežasties, ranka trenkė į veidą E. R., tuo sukeldama jam fizinį skausmą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. K. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. kovo 9 d. ji su E. R. susitiko „Vilniaus energijos“ patalpose, eančiose Smolensko g. 12, Vilniuje. Tai buvo sutartas susitikimas. Tačiau E. R. ją pradėjo užgaulioti darbuotojos akivaizdoje, išėjus iš „Vilniaus energijos“ E. R. puolė priekaištauti, atėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir bandė prievarta įsitempti į automobilį, jai pavyko pabėgti ir užsidaryti savo automobilyje. Tačiau E. R. atėmė jos mobiliojo ryšio telefoną. Po to ji važiavo į savo darbovietę, link Dariaus ir Girėno gatvės, bet sustojusi Naujininkų mikrorajone priešais raudonos spalvos šviesoforo signalą pamatė iš paskos automobiliu „Volvo S80“ atvažiuojantį E. R.. Pastarojo automobilis nestipriai atsitrenkė į jos automobilio galą. Ji išsigando ir bijodama pasišalinti iš eismo įvykio vietos, laukė. E. R. priėjo prie jos automobilio durelių, bandė jas atidaryti, o ji iš baimės buvo dureles užrakinusi. E. R. pasakė, kad iškvietė pareigūnus. Palaukus 10-20 minučių, jokie pareigūnai nepasirodė. Ji bijojo išlipti iš automobilio, o mobiliojo ryšio telefono su savimi neturėjo ir negalėjo paskambinti. Po pusvalandžio ji, pamačiusi, kad E. R. atsisėdo į savo automobilį, išlipo ir kreipėsi pagalbos į praeivius. Tuo metu E. R. vėl prie jos pribėgo, bandė atimti asmeninius daiktus, rankinę. Tuo metu žmonės pakvietė pro šalį ėjusius pareigūnus, kurie paklausė, kas yra. Ji paaiškino, kad E. R. neleidžia ramiai nuvažiuoti iki darbo, kad ji vėluoja, o jis atėmė jos telefoną. Jie nuėjo iki automobilio, E. R. neigė, kad jis paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir savo automobiliu atsitrenkė į jos automobilį. Atsitrenkimo žymių kap ir nebuvo. Ji paaiškino pareigūnams, kad įvyko eismo įvykis, kad E. R. atėmė jos telefoną. Pareigūnai jai leido įlipti į E. R. automobilį ir pažiūrėti, ar tikrai jame yra jos telefonas. Ji, atsisėdusi į E. R. automobilį, už galinės sėdynės rado savo mobiliojo ryšio telefoną, bet jis buvo sulaužytas. Išlipusi iš automobilio, ji staigiu judesiu pridėjo telefoną E. R. prie veido, sakydama, kodėl jis meluoja, visus apgaudinėja, kad tai jos telefonas. E. R. staiga pradėjo sakyti „matėt, matė, ką ji padarė, man trenkė“. Jis tai labai akcentavo. Viskas baigėsi tuo, kad pareigūnai pasiūlė nuvažiuoti į nuovadą, jie nuvažiavo į 2 PK ir ji parašė pareiškimą. Policijoje ji viską aprašė taip, kaip buvo. E. R. yra jos vaiko tėvas. Kuomet jų dukrai sukako 3 mėnesiai, ji išsikraustė. Jau treji metai, kai kartu su E. R. nebegyvena. Jos manymu, viskas kilo dėl to, kad paėmęs jos telefoną E. R. greičiausiai pamatė jai skirtą žinutę, ir tai padarė dėl pavyduliavimo, egoizmo. Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7500“ yra jos, o telefono numeris – jos darbinis. Ji šiuo numeriu naudojasi apie septynerius metus, o iš viso savo darbovietėje dirba jau dešimt metų. E. R. sankryžoje suimitavo automobilio atsitrenkimą. Greičiausiai, sakydamas, kad iškvietė pareigūnus, E. R. ją apgavo, nes pareigūnai neatvažiavo net per pusvalandį. Pareigūnus iškvietė praeiviai. Galbūt darydama staigų judesį ji mobiliojo ryšio telefonu ir galėjo prisiliesti prie E. R. veido. Ji neturėjo tikslo trenkti E. R.. Ji norėjo tik ramiai ir greitai nuvažiuoti į savo darbą, dėl to net turėjo pas E. R. palikti savo telefoną. Ji E. R. nepersekiojo ir neieškojo su juo kažkokių konfliktų. Nuo pat 2009 metų su E. R. kyla konfliktai, E. R. visur atsiranda, atvažiuoja pas jos tėvus į (duomenys neskelbtini), bandė beisbolo lazda gąsdinti jos tėtį, reikalavo ne jo lankymosi laiku parodyti jam dukrą. E. R. atžvilgiu pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti, jis buvo uždarytas į kalėjimą. Vienas ikiteisminis tyrimas galbūt buvo nutrauktas, dėl kito, jai parašius pareiškimą, byla buvo nutraukta susitaikius. Ji neprisimena, kada įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7500“, tai buvo seniai. Jos įmonei priklausanti kortelė buvo įdėta į jai priklausantį telefoną „Nokia“. Prieš tai ji naudojosi telefonu „Samsung“.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. R. parodė, kad konfliktai su E. K. kyla tik dėl vaiko auklėjimo, yra begalę kartų kreiptąsi į teisėsaugos institucijas, vaiko teisių apsaugos tarnybą. Kai jų mergaitei buvo 6 mėnesiai, E. K. buvo surasta neblaivi Palangoje, dėl ko policijos pareigūnai kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri nieko negalėjo imtis, nes tai buvo uždaroje patalpoje. Susitikimas prie „Vilniaus energijos“ su E. K. buvo sutartas, tačiau ten nebuvo jokio konflikto, ką patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta darbuotoja. E. K. visomis priemonėmis stengiasi sužlugdyti jo reputaciją, rašo visokius skundus, prašo pradėti ikiteisminius tyrimus, apkaltina veikomis, kurių jis nepadarė. Lygiai tas pats buvo ir dėl eismo įvykio Dariaus ir Girėno gatvėje. Po susitikimo prie „Vilniaus energijos“ jie abu įsėdo į savo automobilius ir išvažiavo. Jie susitarė vykti išgerti kavos, važiuodami kalbėjosi telefonu. Tai planavo padaryti degalinėje prie oro uosto ir pasišnekėti, nes prie „Vilniaus energijos“ nebuvo patogu aiškintis santykius. Jis važiavo atsilikęs per kelis automobilius, užsidegė raudonas šviesoforas, E. K. sustojo, o jis sustojo iš paskos. E. K. įsijungė avarinę signalizaciją, jis suprato, kad ji vėl imituoja kažkokius veiksmus, nes tą dieną jau vyko konfliktas dėl pinigų ir vaiko auklėjimo. Jis suprato, kad E. K. ruošiasi kviesti policijos pareigūnus ir pranešti apie neva buvusį eismo įvykį, ką vėliau ir padarė. Jis išlipo ir E. K. paklausė, kas vyksta. Ji paaiškino, kad kreipsis į policiją dėl to, kad jis neva į ją atsitrenkė. Jis pagalvojo, kad E. K. iškvietė policijos pareigūnus, jam nebuvo prasmės pačiam skambinti. Atvykę du policijos pareigūnai pasakė, kad eismo įvykio neformins, nes jo nebuvo. Tada E. K. įsakmiai pareigūnams pradėjo aiškinti, kad eismo įvykis buvo ir būtina jį forminti. Bet pareigūnai nenustatė nė menkiausio įbrėžimo ir atsisakė tai daryti. Jo automobilis sveria dvi tonas, ir, jei būtų atsitrenkęs į E. K. automobilį, būtų likęs įbrėžimas. Bet pareigūnai ganėtinai skrupulingai apžiūrėjo automobilį ir nieko nerado. E. K. iš tikrųjų jo automobilyje surado seną telefoną, bet tai buvo jo paties neveikiantis telefonas, be SIM kortelės. E. K. nesakė, kokio telefono ieškos jo automobilyje. Šį telefoną ji pasiėmė. Po to prie pat automobilio E. K. jam sudavė smūgį. Jie stovėjo prie jo automobilio vairuotojo pusės durelių. Šalia stovėjo du pareigūnai. E. K. jokio telefono jam nesistengė parodyti, ji išlipo iš automobilio ir tiesiog nieko nesakiusi smogė jam vieną kartą ranka į veidą. Ji pataikė į veido sritį, kairę pusę. Jis į medikus nesikreipė, nes didesnių sužalojimų nebuvo, neturėjo tam laiko. Pareigūnams toks E. K. elgesys pasirodė pakankamai keistas, vienas pareigūnas net paklausė, ką ji vartoja. Kiek pamena, jam E. K. sudavė delnu. Jis su E. K. nebegyvena kartu, bet jei ji negauna pinigų, jam neleidžia matytis su vaiku. Mergaitė ne kartą skundėsi blogu E. K., kaip motinos, elgesiu. Anksčiau E. K. kiekvieną dieną eidavo į lošimo namus ir pralošinėdavo pinigus, dėl to tarp jų kildavo konfliktai. Pastaruoju metu su E. K. draugiškus santykius jis palaikė tik dėl vaiko. Sankryžoje Dariaus ir Girėno gatvėje jie prastovėjo ne pusvalandį, kaip sako E. K., o kelias minutes. E. K. išlipo iš automobilio ir pamačiusi policijos pareigūnus, nubėgo prie jų. Byloje dėl grasinimo jis buvo sulaikytas penkias ar šešias dienas, po to prokuroras pakeitė kardomąją priemonę. E. K. jau trejus metus iš jo siekia finansinės naudos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos Patrulių rinktinės patruliu. Patruliuodamas pastebėjo lygtai kaip ir eismo įvykį, dvi mašinas, su įjungtais avariniais signalais. Privažiavus paaiškėjo, kad buvo ne eismo įvykis, o kažkoks konfliktas tarp posėdžių salėje esančių asmenų – E. R. ir E. K.. Pradėjus aiškintis, pastaroji pasakė, kad iš jos paėmė telefoną. Kaip jis suprato, jie nebuvo vedę, bet turi bendrą vaiką, o visas konfliktas buvo dėl to vaiko. E. K. sakė, kad jis atėmė jos juodos spalvos telefoną „Nokia“. Vyras aiškino, kad jokio telefono neėmė, tačiau E. K. jo automobilyje surado dešinėje pusėje už keleivio sėdynės mobiliojo ryšio telefoną. Po to jie toliau ginčijosi, o E. K. mobiliuoju telefonu užkabino E. R. veidą. Viskas vyko staigiai, jie kalbėjosi paaukštintu tonu, emocingai, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. Jis neprisimena, ar E. K. sudavė mobiliojo ryšio telefonu, ar delnu, tačiau „tas davimas toks, nežinau, galima pasakyti, kad davimas“. E. R. kraujas nebėgo. E. R. buvo ramus, atsitraukė ir sako „pažiūrėkit, ką daro“. Po kontakto E. R. nenukrito, neprašė pagalbos, E. K. jį lengvai užkabino. Po to jie abu savais automobiliais nuvyko į policijos komisariatą Algirdo gatvėje. Jei „Volvo“ automobilis būtų atsitrenkęs, turėtų likti žymės, tačiau mašinų apgadinimų nebuvo. Kuomet E. K. surado mobiliojo ryšio telefoną, E. R. nesakė, kad tai ne jo telefonas, jis tylėjo. Jie nebuvo iškviesti į įvykio vietą, patys išvažinėjo iš Kapsų gatvės į Dariaus ir Girėno gatvę, o E. K. su E. R. automobiliais buvo užėmę eismo juostą, o eismas toje vietoje yra intensyvus, jie privalėjo privažiuoti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. M. parodė, kad pagal iškvietimą atvažiavo į Dariaus ir Girėno gatvę, nors tiksliai nepamena, gali būti, kad važiavo iš iškvietimo, ir pamatė du automobilius ir du tarpusavyje besiginčijančius asmenis, kurie yra posėdžių salėje – E. K. ir E. R.. Jie apžiūrėję automobilius nė ant vieno iš jų nepamatė kontakto žymių. Tarp E. K. ir E. R. kilo ginčas dėl telefono, kuris buvo rastas vyro automobilio salone, galinėje kišenėje. E. K. pasakė, kad tai jos telefonas. Pastarieji necenzūrinių žodžių nevartojo. Ginčo metu E. K. sudavė E. R. delnu į veidą, bet tai nebuvo stiprus smūgis, „tiesiog suduota į veidą moteriškai“. Buvo pliaukštelėjimas delnu per skruostą, ne kumščiu. Jei būtų bėgęs kraujas, būtų iškviesta greitoji pagalba. Po smūgio išliko raudonumas ant veido, tai būna bet kokiu atveju. Kažkoks paviršinis skausmas galėjo būti, jis negali atsakyti į klausimą, ar buvo skausmas. Bet jis žiūrėjo į E. R. veidą ir nematė kažko išskirtinio, nebuvo tokio smūgio, kad žmogus nukentėtų ir reikėtų kviesti medikus. Jie visada siūlo kviesti medikus, bet šiuo atveju net vizualiai nebuvo tokių požymių, medikų pagalbos nereikalavo ir pats E. R.. Pastarasis kažką minėjo, kad jie užrašytų, jog jam sudavė, bet jie tarnybiniame pranešime parašytų tik tai, ką patys matė. Iš pradžių tarp E. K. ir E. R. klausimas buvo dėl automobilių kontakto, o po to – dėl telefono.

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK prevencijos poskyrio tyrėjo H. K. 2011 m. balandžio 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad dėl 2011 m. kovo 9 d. įvykio atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-00423-11 lapai 9-10).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2011 m. liepos 8 d. rašto Nr. 102 matyti, kad (duomenys neskelbtini) E. K. nuo 2003 m. kovo 9 d. naudojasi įmonės suteiktu mobiliojo ryšio numeriu (duomenys neskelbtini), ir iki 2011 m. kovo 9 d. naudojosi savo asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 7500“, tačiau pranešus dėl mobiliojo ryšio telefono „Nokia 7500“ gedimo 2011 m. kovo 10 d. darbuotojai buvo suteiktas įmonei priklausantis telefonas „Samsung la fleur s7070“ (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas 38).

Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės E. J. 2011 m. liepos 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 236 straipsnyje (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai 47-51).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Šioje baudžiamojoje byloje E. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam E. R., suduodant (kaltinime vartojamas žodis „trenkė“) ranka į veidą. Kadangi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis, byloje būtina nustatyti ne tik tai, ar kaltinamoji E. K. atliko tam tikrus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį E. R., bet ir tai, kad dėl tokių E. K. veiksmų kilo įstatyme numatyti padariniai, tai yra, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Todėl kaltinamosios veiksmų pobūdis turi būti sukonkretintas, nes kaltinimo teiginys, jog kaltinamoji ranka trenkė į veidą nukentėjusiajam, yra pernelyg abstraktus ir neatspindi galimai padarytos veikos ypatumų tiek galimybės sukelti įstatyme numatytus padarinius, tiek ir pačios veikos pavojingumo aspektu.

Byloje apklausti abu 2011 m. kovo 9 d. prie Dariaus ir Girėno g. 8, Vilniuje, konflikto dalyviai – kaltinamoji E. K. ir nukentėjusysis E. R. skirtingai aiškina tiek šio konflikto priežastis, tiek ir patį E. K. veiksmą nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko byloje ir pareikštas kaltinimas. Kaltinamoji E. K. nuosekliai, tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir apklausta ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00423-11 metu (b. l. 26-27 - šie parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis buvo perskaityti teisiamajame psoėdyje) teigė, kad E. R. automobilyje atradusi sulaužytą savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7500“, įsikarščiavusi, mobiliojo ryšio telefoną pridėjo labai arti prie nukentėjusiojo E. R. veido, tačiau jo neprilietė, nors galbūt darydama staigų judesį ji mobiliojo ryšio telefonu ir galėjo prisiliesti prie E. R. veido. Nukentėjusyss E. R. parodė kitaip, kita vertus, jo parodymai apie kaltinamosios E. K. veiksmus nėra visiškai nuoseklūs. Apklaustas liudytoju 2011 m. liepos 11 d. (šie parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo peskaityti teisiamajame posėdyje) E. R. parodė, kad „E. K. atsisėdo į mano automobilį ir įvairiose dėtuvėse pradėjo kažko ieškoti. Po kiek laiko laikydama rankose mobilaus ryšio telefoną išlipo iš automobilio, plūdosi ant manęs ir be jokios pateisinamos priežasties smogė kumščiu vieną kartą į veidą (dešinės akies srityje)“(ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-00423-11 lapai 21-22). Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. R. parodė, kad E. K. jam sudavė ranka, kiek pamena, delnu. Teismo vertinimu, patikimiausi įrodymai, nustatant E. K. veiksmų pobūdį, yra tiesioginių įvykio liudytojų policijos pareigūnų R. K. ir J. M. parodymai. Jie abu apklausti ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K. susinervinusi delnu sudavė į veidą E. R. (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-00423-11 lapai 34-35, 31-32 – šie parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje). Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. parodė, kad jis neprisimena, ar E. K. nukentėjusiajam E. R. sudavė mobiliojo ryšio telefonu, ar delnu, tačiau patvirtino, kad smūgis nebuvo stiprus. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. M. paaiškino, kad E. K. nestipriai pliaukštelėjo delnu nukentėjusiajam per skruostą. Todėl teismas vadovaujasi visiškai nesuinteresuotų bylos baigtimi minėtų liudytojų R. K. bei J. M. parodymais ir laiko, kad 2011 m. kovo 9 d. apie 13 val. E. K. delnu sudavė nukentėjusiajam E. R. į skruostą. Teismas taip pat konstatuoja, kad šis smūgis nebuvo stiprus, šią aplinkybę patvirtina ir iškart po įvykio surašytas policijos pareigūno J. M. 2011 m. kovo 9 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 10), liudytojų R. K. ir to paties tarnybinį pranešimą surašiusio J. M. parodymai minėto ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apie tai, kad nukentėjusysis E. R. po minėto E. K. smūgio elgėsi ramiai, neverkė, nebuvo pargriuvęs, neskaitant laikino raudonumo, vizualiai jokių smūgio požymių ant veido nebuvo. Be to, liudytojas J. M. teisiamajame posėdyje akcentavo, kad E. K. nukentėjusiajam į veidą sudavė „moteriškai“, pliaukštelėjo delnu per skruostą. Beje, abu liudytojai parodė, kad nei E. K., nei E. R. konflikto metu necenzūrinių žodžių nevartojo, o po to jų sutikimu, kiekvienas savo automobiliu, nuvyko į policijos įstaigą. Vertindamas nustatytą E. K. veiksmą - nestiprų smūgį (pliaukštelėjimą) delnu nukentėjusiajam E. R. į skruostą teismas pabrėžia, kad baudžiamasis įstatymas nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje tarp dviejų asmenų, vyro ir moters, turinčių bendrą vaiką, tačiau kartu nebegyvenančių, kilo konfliktas. Tiek kaltinamosios E. K., tiek ir nukentėjusiojo E. R. parodymais nustatyta, kad tą pačią dieną jie buvo susitikę prie „Vilniaus energijos“ pastato Smolensko gatvėje, Vilniuje. Šis susitikimas buvo sutartas iš anksto, tačiau jiems išėjus iš „Vilniaus energijos“ patalpų, E. R., pasak kaltinamosios E. K., pradėjo jai priekaištauti, atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir bandė įsitempti į automobilį, tačiau jai pavyko ištrūkti ir ji automobiliu išvažiavo į savo darbovietę. Nors E. R. tokius savo veiksmus neigia, tačiau pripažįsta, kad dėl vaiko auklėjimo su E. K. ne kartą kilo tarpusavio konfliktai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, kad E. R. neigia prie „Vilniaus energijos“ paėmęs E. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7500“, vis dėlto, kiti jo parodymai apie tai, kad jis po to važiavo iš paskos E. K. todėl, jog buvo su ja susitaręs išgerti kavos degalinėje ir pasikalbėti apie vaiką, kelia abejonių savo logiškumu. E. K. tokį susitarimą neigia. Iš kitos pusės, nėra abejonių dėl to, kad panašaus pobūdžio konfliktai tarp E. K. ir E. R. yra daugkartiniai, tarp jų dažnai kyla barniai, kurių iniciatoriumi E. K. nurodo E. R., o pastarasis – jo manymu netinkamą E. K. elgesį. Teismas nemano, kad kaltinamoji E. K. melagingai apkaltino E. R. sukėlus eismo įvykį prie Dariaus ir Girėno g. 8, nes apie tai, kad abiejų automobiliai stovėjo arti vienas kito ir įsijungę avarinius signalus, kas galėjo sudaryti eismo įvykio įspūdį, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai minėti policijos pareigūnai, nors kartu jie parodė ir tai, kad automobilių kontakto žymių nebuvo. E. K. galėjo sąžiningai suklysti dėl E. R. veiksmų vairuojant savo automobilį, juolab, kaip teismas jau pasisakė, jokios logiškai paaiškinamos priežasties E. R. važiuoti iš paskos E. K. po susitikimo prie „Vilniaus energijos“ nebuvo. Teismas taip pat laiko pagrįstu E. K. išgąstį ir sumišimą, kuomet sustojus automobiliams sankryžoje prie jos priėjo E. R.. Tolesnis E. K. ir E. R. barnis vyko jau policijos pareigūnų akivaizdoje, jiems leidus, E. K. nukentėjusiojo automobilyje aptiko mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7500“, kuris buvo apgadintas. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamosios E. K. parodymais ir jos subjektyviu įsitikinimu, kad tas telefonas priklausė jai. Kad būtent ji naudojosi tokios markės telefonu patvirtina ir jau aptartas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. liepos 8 d. raštas. Suradusi telefoną E. R. automobilyje E. K. delnu sudavė E. R. į skruostą. Nėra abejonių, kad jokio sužalojimo E. R. dėl šio E. K. veiksmo nepatyrė, pusiausvyros neprarado, nesutriko, neišsigando. Teismo įsitikinimu, aptartoje situacijoje dviejų sveikų suaugusių žmonių tarpusavio barnio metu vieno iš jų – kaltinamosios E. K. sudavimas (pliaukštelėjimas) delnu nukentėjusiajam E. R. į skruostą nėra pavojinga veika BK 140 straipsnio 1 dalies prasme. Be jokios abejonės, bet koks smurtinis veiksmas prieš žmogų nėra pateisinamas moralės požiūriu, vis dėlto, aptariamu atveju matyti akivaizdus nukentėjusiojo siekis padidinti E. K. veiksmų pavojingumą (kaip minėta, pirminiuose parodymuose jis teigė, kad E. K. jam į veidą sudavė kumščiu). Tuo tarpu iš visos situacijos analizės matyti, jog E. K. nepadarė pavojingos veikos. Tai, kad nukentėjusysis E. R. po E. K. sudavimo delnu galėjo jausti fizinį skausmą, yra subjektyvus nukentėjusiojo įsitikinimas. Apklausti liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad jokių objektyvių požymių apie tai, kad E. R. po tokio E. K. veiksmo būtų jautęsis įskaudintas, nematė. Priešingai, E. R. iškart bandė išnaudoti susidariusią situaciją sau palankia linkme, akcentuodamas policijos pareigūnų dėmesį į E. K. atliktą veiksmą. Tokios nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad kaltinamoji E. K. nepadarė tyčinės nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį E. R..

Nesant bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, negalima konstatuoti nusikaltimo sudėties buvimo. Kaltinamoji E. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

E. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis