Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1518-601/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
2S-1518-601/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04506-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Suinteresuotas asmuo
PlusPlus Capital AS, Plus Plus Capital
Pareiškėjas
E. B., R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1518-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04506-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. FB2-4706-374/2020 pagal pareiškėjų E. B. ir R. B. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos pabaigos, suinteresuotas asmuo – Plus Plus Capital, AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės rajono apylinkės teismas (nuo 2018 m. sausio 1 d. – Marijampolės apylinkės teismas) 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą pareiškėjų E. B. ir R. B. atžvilgiu; nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintas kreditorių bei jų finansinių reikalavimų bendrai 298 837,80 Eur sumai sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis teismo nutartimis. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtintas E. B. ir R. B. Mokumo atkūrimo planas.

Šalies argumentai

2. Bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Forsina“ 2020 m. liepos 3 d. pateikė teismui prašymą dėl fizinių asmenų R. B. ir E. B. bankroto proceso pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. liepos 30 d. nutartimi užbaigė fizinių asmenų E. B. ir R. B. bankroto bylą. Teismas taip pat patvirtino nepatenkintus ir nurašomus kreditorių PlusPlus Capital AS – 110 062,99 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 20,59 Eur, UAB „Gelvora“ – 160 984,00 Eur, UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ – 278,98 Eur, antstolės A. L. – 280,81 Eur, viso – 271 626,04 Eur dydžio kreditorinius reikalavimus.

4. Teismas nustatė, kad patvirtintame Mokumo atkūrimo plane bankrutuojančių E. B. ir R. B. plano įgyvendinimo trukmė 3 (trys) metai, kuri baigėsi 2020 m. gegužės 29 d. Paskutinis plane nustatytas mokėjimas buvo atliktas 2020 m. birželio 3 d., Plano įgyvendinimo aktas buvo paruoštas 2020 m. birželio 4 d., tačiau kreditorių susirinkimo pirmininkas atsisakė šį aktą pasirašyti, motyvuodamas tuo, kad Mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendintas, bankrutuojantys asmenys buvo nesąžiningi ir pasyvūs, nesistengė atkurti savo mokumo bei kaip įmanoma labiau atsiskaityti su kreditoriais, taip pažeisdami kreditorių interesus. Vis dėlto, teismo nuomone, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad yra teisinės prielaidos priimti nutartį baigti fizinių asmenų bankroto bylą, nes, įvykdžius Mokumo atkūrimo plane nustatytus įsipareigojimus, fizinių asmenų bankroto tikslas yra pasiektas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nesudarė kreditoriams sąlygų pasinaudoti savo teise pateikti atsiliepimus į bankroto administratoriaus pateiktą prašymą dėl fizinių asmenų R. B. ir E. B. bankroto bylos pabaigos, todėl tai turėtų būti laikoma vienu iš absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte;

1.2. Pirmosios instancijos teismas, užbaigdamas pareiškėjų bankroto bylą, neįsigilino į bylos aplinkybes bei joje esančius prieštaravimus, iš esmės nepasisakė dėl kreditoriaus PlusPlus Capital AS nurodytų pastabų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) tikslams bei pažeidžiančią kreditorių interesus;

1.3. Pareiškėjams atsisakius pateikti asmeninių banko sąskaitų išrašus, kreditoriams buvo apribota teisė susipažinti su realiai pareiškėjų banko sąskaitose inicijuotomis bankinėmis operacijomis bei vertinti jų būtinumą. Dėl to kreditoriui kyla pagrįstų abejonių ar asmenys nenuslėpė nuo kreditorių papildomai gautų lėšų ir ar tinkamai jas panaudojo. Juolab, kad iš bankroto administratoriaus pateiktos informacijos matyti, jog pareiškėjai bankroto bylos proceso metu atliko mokėjimus sūnui E. B., kurie nebuvo numatyti Mokumo atkūrimo plane;

1.4. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, bankrutuojantys asmenys nedėjo sąžiningų ir maksimalių pastangų Mokumo atkūrimo planui bei fizinio asmens bankroto instituto tikslui įgyvendinti, kadangi viso bankroto proceso metu abu pareiškėjai dirbo mažas pajamas generuojančiuose darbuose ir neįrodė, jog siekė pagerinti savo finansinę padėtį. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad bankroto proceso metu, abiejų pareiškėjų namų ūkio pajamos buvo 30 procentų mažesnės, negu vieno asmens gaunamas vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Nepaisant to, kad E. B. turi aukštąjį inžinieriaus išsilavinimą ir ilgametės patirties statybų sektoriuje, viso bankroto proceso metu dirbo sūnui E. B. priklausančioje ir jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos padalinio vadovo pareigose, tačiau jo gaunamas atlyginimas net nesiekė viešai skelbiamo vidutinio bendrovėje mokamo darbo užmokesčio. Be to, nors R. B. bankroto proceso metu dirbo direktoriaus pavaduotojos pareigose viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos darbo užmokestis taip pat buvo itin mažas. Kita vertus, nors iš daugkartinių ligos išmokų akivaizdu, kad ji turi sveikatos sutrikimų, tačiau tai, anot apeliantės, per se nėra pagrindas būti pasyviam siekiant atkurti savo mokumą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai R. B. ir E. B. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. FB2-4706-374/2020 nepakeistą. Pareiškėjai taip pat prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutinio įmonės darbuotojų darbo užmokesčio ir pareiškėjo E. B. darbo užmokesčio suvestinę, pareiškėjų banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi ir nedėjo maksimalių pastangų, siekdami atkurti savo mokumą, bei galimai neatskleidė visų jų gaunamų pajamų. Priešingai, pareiškėjų R. B. ir E. B. Mokumo atkūrimo plane buvo nustatyta, kad prognozuojama lėšų suma, kuri bus skiriama kiekvieną mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti – 135 Eur, t. y. per visą 3 metus trukusį bankroto procesą jie turėjo pareigą pervesti į depozitinę sąskaitą 4 860 Eur, o pervedė 5 806,21 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės pagal bankrutuojančių asmenų finansines galimybes buvo įvykdytos;

2.2. Apeliantas nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjų elgesį, nukreiptą į mažų pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjų bankroto byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjai Mokumo atkūrimo plano nevykdė ar elgėsi nesąžiningai, ir/ar buvo nepakankamai rūpestingi, vykdydami planą, priešingai, atsiskaitė su kreditoriais didesne apimtimi, nei buvo numatyta Mokumo atkūrimo plane. Todėl vien ta apelianto nurodoma aplinkybė, jog bankrutuojantiems asmenims bankroto proceso metu nepavyko dar didesne dalimi padidinti gaunamas pajamas susiradus geriau apmokamą ir/ar papildomą darbą, ir/ar užsiimant papildoma veikla, nereiškia, kad FABĮ ar mokumo atkūrimo plane numatyti tikslai nėra įgyvendinti;

2.3. Paneigdami apelianto argumentą, kad pareiškėjas E. B. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neuždirbdavo net vidutinio įmonėje mokamo darbo užmokesčio, pareiškėjai teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutinio įmonės darbuotojų darbo užmokesčio ir pareiškėjo E. B. darbo užmokesčio suvestinę už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn., patvirtinančią, kad pareiškėjo E. B. darbo užmokestis didžiąją dalį ginčo laikotarpio viršijo vidutinį įmonėje mokamą darbo užmokestį;

2.4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjai galimai nuslėpė nuo kreditorių papildomai gautas lėšas ir jas netinkamai panaudojo. Tuo tarpu pareiškėjų kartu su atsiliepimu pateikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščiai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu iš įmonės gautas pinigines lėšas, skirtas pareiškėjui, kaip materialiai atskaitingam asmeniui, pareiškėjas išleido įmonės ūkinėms reikmėms. Savo ruožtu banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad apelianto ginčijamos pareiškėjų sūnaus E. B. pervestos pinigų sumos yra nedidelės, jos buvo skirtos padėti tėvams sunkiu laikotarpiu tenkinant būtinuosius jų poreikius. Todėl tai, kad bankrutuojantiems asmenims materialinę pagalbą suteikė artimieji giminaičiai, nereiškia, kad pareiškėjai gautas lėšas nuslėpė ir pažeidė FABI 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

2.5. Apelianto argumentai, kad pareiškėjų elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, nes pareiškėjai buvo pasyvūs siekdami atkurti savo mokumą, nepagrįsti. Anot pareiškėjų, bankroto byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bankroto administratoriaus ataskaitas apie plano vykdymo eigą kreditoriai, tame tarpe ir apeliantas PlusPlus Capital AS, priėmė, jokių pastabų dėl tariamai netinkamo plane numatytų mokumo atkūrimo priemonių vykdymo nereiškė, neteikė bankroto administratoriui prašymo inicijuoti patvirtinto plano patikslinimą, taip pat nesikreipė į teismą, prašydami įpareigoti administratorių patikslinti planą dėl neva nuo plano patvirtinimo iš esmės pasikeitusių aplinkybių. Be to, bankrutuojančių asmenų kreditorius/kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, manydami, kad plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta užbaigti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog Mokumo atkūrimo plane nustatyti įsipareigojimai įvykdyti, ir tai sudaro pagrindą priimti nutartį baigti fizinių asmenų bankroto bylą. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad bankroto byla pabaigta nepagrįstai. Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, jog jai nebuvo žinoma apie prašymo dėl bankroto bylos pabaigos pateikimą ir nagrinėjimą, apie tai ji nebuvo informuota nei bylą nagrinėjančio teismo, nei administratoriaus.

10. Pažymėtina, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). FABĮ 30 straipsnyje, reglamentuojančiame fizinio asmens bankroto bylos užbaigimą, nenurodyta, kokia forma – rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismas priima nutartį dėl bankroto bylos užbaigimo. Todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CPK numatytu reglamentavimu.

11. CPK 235 straipsnio 6 punkte numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius 2020 m. liepos 2 d. prašyme užbaigti fizinio asmens bankroto bylą nepareiškė prašymo dėl jo nagrinėjimo tvarkos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl bankroto bylos pabaigos rašytinio proceso tvarka, ne tik CPK 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepranešęs proceso dalyviams apie prašymo nagrinėjimą teisme, bet ir apskritai nepaskyręs teismo posėdžio datos ir laiko.

12. CPK 329 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo panaikinimą esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams, 3 dalies 1 punkte numatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas esminiai pažeidė CPK 153 straipsnio 2 dalies, 133 straipsnio nuostatas, taip pat ir CPK 235 straipsnio 6 punktą, kadangi, gavęs bankroto administratoriaus prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto bylą, šio prašymo nagrinėjimui nepaskyrė teismo posėdžio, neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka, prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo išnagrinėjo nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, eliminuodamas jiems galimybę pasisakyti nagrinėjamu klausimu, ir šia aplinkybe remiamasi atskirajame skunde.

13. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir apeliacinės instancijos teismas negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. FB2-4706-374/2020 panaikinti ir klausimą dėl fizinių asmenų E. B. ir R. B. bankroto bylos užbaigimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas