- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-133-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00177-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- T. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. S. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012 m. vasario 4 d., pabaiga – 2023 m. vasario 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Šio teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis T. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis T. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – grąžinti nuteistojo T. S. bylą iš naujo svarstyti Komisijai. Taip pat prašo nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus bei jų vykdymo laiką.
3.1. Skunde nurodo, kad teismo nutartis nemotyvuota, neatkreiptas dėmesys į bausmės atlikimo dydį. Buvo net 23 kartus skatintas, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistojo elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę, vertinamas kaip nepriekaištingas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Šiuo metu dirba VĮ ,,M. A.“, mokosi (duomenys neskelbtini) suvirintojo specialybės.
3.2. Skunde pažymi, kad nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vedęs, turi dukrą, neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje. Išeiginėmis dienomis važiuodavo namo, laiku grįždavo į pataisos namus ir jokių administracinių nusižengimų ar nusikaltimų laisvėje nepadarė. Paskutinį kartą buvo baustas 2013 m. ir nemano, jog likus 2 metams, padarys nusižengimą.
3.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę“. Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. 2016 m. balandžio 16 d. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą paskelbė savo 25-ąją bendrąją ataskaitą, kurioje pažymėjo, kad laisvės atėmimo reglamentavimas turi užtikrinti nuteistųjų ryšius su išoriniu pasauliu, suteikti jiems galimybę grįžti į visuomenę pagal specialų valdžios leidimą ir užtikrinti, kad po tam tikro laiko juos būtų galima saugiai paleisti į laisvę, bent jau daugeliu atvejų. EŽTT praktikoje yra numatyta, pagal kurią nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. the United Kingdom ([GC], nos. 66069/09, 130/10, 3896/10, § 122, 2013-07-09 byloje).
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo T. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 15 balų (žema). Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. S. bausmės atlikimo metu nuo 2013 m. birželio 17 d. dirba VĮ ,,M. A.“ siuvėjo vienetininko pareigose, o nuo 2018 m. liepos mėnesio - ŽŪB ,,N.“. Nuteistasis mokėsi ir įgijo baldų apmušėjo, odinių gaminių taisytojo specialybes, o, perteistas į atvirąją koloniją, pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) apdailininko specialybės. T. S. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 23 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį, gerą darbą, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Šios aptartos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti nelaisvėje praleidžiamą laiką, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.
8. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2020 m. vasario 6 d. patikrinus darbo vietoje, nuteistajam buvo nustatytas 0,7 promilių girtumas, už tai nuteistasis buvo nubaustas drausmine tvarka ir grąžintas į pataisos namus atlikinėti tolimesnės bausmės. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina nuteistąjį ir apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nevartos alkoholio, juo labiau, kad šiuo metu atlieka bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad siekdamas, kad kiti jam paklustų, yra naudojęs smurtą ar grasinimus smurtu. Siekdamas išspręsti problemas, nuteistasis praeityje ne visada panaudodavo adekvačius problemų sprendimo būdus. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis sugebėtų kylančias problemas spręsti adekvačiai, nepasitelkiant jų sprendimui smurto, juo labiau, kad T. S. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, kurio pasėkoje buvo pasikėsinta į žmogaus gyvybę, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu T. S. 9 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo 3 baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad paskutinysis pažeidimas padarytas 2020 m. vasario 6 d., o tai liudija, kad nuteistojo elgesys atliekant bausmę pataisos namuose nebuvo nuoseklus, nukreiptas elgesio korekcijai teigiamai linkme, o išimtinai tik teigiamas nuteistojo elgesys stebimas pakankamai trumpą laiko tarpą. Kartu tai leidžia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi net atlikdamas bausmę pataisos namuose, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, jų nesilaiko, todėl ir būdamas laisvėje gali skeptiškai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje. Pritartina Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarime nurodytam argumentui, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis ir po lygtinio paleidimo taikymo. Be to, nustatytas ir vienas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo 17 dienų, paskirta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
11. Minėta, kad T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei ir vertinamas 15 balų, tačiau iš jų 9 balai yra statiniai, o 6 balai yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Šiuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutiniojo atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, 14 balų nusikalstamo elgesio rizika buvo padidėjusi iki 20 balų ir po to vėl sumažėjo iki 15 balų. Ši aplinkybė liudija, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nebuvo nuosekli ir išimtinai sutelkta tik į rizikos mažinimą.
12. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, EŽTT praktikos nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam nurodyti aiškūs Komisijos nutarimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos.
13. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. S. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam T. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo T. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.