Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1124-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-18
Bylos Nr.
2A-1124-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-201244-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Variacinės sistemos“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1124-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-201244-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 42.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Variacinės sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Variacinės sistemos“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Variacinės sistemos“ (toliau – atsakovas) 1 696,31 Lt įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d., 71,10 Lt palūkanų dėl nesavalaikio atsiskaitymo, procesines 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pastate (duomenys neskelbtini), yra įrengti trys atskiri šilumos tiekimo įvadai, trys atskiri šilumos punktai ir trys atskiri įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai, kuriais yra atskirai apskaitoma pirmo, antro ir trečio korpusų suvartota šilumos energija. Atsakovui priklausančios ketvirtame korpuse esančios patalpos prijungtos prie antro korpuso šildymo ir karšto vandens sistemos, nes ketvirtas korpusas neturi atskirų šilumos punktų ir atskirų įvadinių šilumos apskaitos prietaisų. Todėl atsakovui priklausantys mokesčiai yra skaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą metodą Nr. 4 ir 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą metodą Nr. 5. Pagal Nr. 5 metodo nuostatas, iš pastatams šildyti suvartoto kiekio išskiriamas šilumos kiekis sunaudotas bendrosioms reikmėms ir paskirstomas (išdalinamas) visiems antro korpuso patalpų savininkams bei atsakovui, kadangi jo patalpos prijungtos prie antro korpuso šildymo ir karšto vandens sistemų. Ginčo laikotarpiu atsakovui mokesčiai skaičiuojami už jai priklausančių 34,29 kv. m. patalpų šildymą bei už jam priskirtą šilumos energijos kiekį, suvartotą bendrosioms reikmėms, proporcingai šildomų ir nešildomų patalpų plotui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškinio sutiko iš dalies.

Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 80,26 kv. m. patalpos, (duomenys neskelbtini). Iš turimų patalpų ploto – 34,29 kv. m. yra šildomas plotas, o 47,06 kv. m. yra nešildoma patalpa (antras aukštas). Kadangi tai yra atskiras pastatas, neturintis bendro naudojimo objektų su kitais tuo pačiu adresu esančiais pastatais, atsakovas sutinka apmokėti ieškovui tik už 34,29 kv. m. ploto, priklausančio atsakovui, šildymą. Ieškovo nurodyti metodai neteisingi ir negali būti taikomi, nes jam nuosavybės teise priklausantis pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 1 696,31 Lt skolos, 71,10 Lt palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 767,41 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,63 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo 17,37 Lt pašto išlaidų valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir priklausančios atsakovui, yra šildomos nuo ieškovo centralizuotų šildymo sistemų. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 25 straipsnio, 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, daugiabučio namo savininkas privalo apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendro naudojimo patalpoms, šildyti, nesvarbu, kokiu būdu yra šildomos jam priklausančios patalpos, pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, esančio namo įvade, rodmenis sutinkamai su Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamais metodais. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti nagrinėjamu atveju byloje taikomomis apskaičiavimo metodikomis Nr. 4 ir Nr. 5, ieškinį tenkino visiškai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra keturi visiškai atskiri pastatai, kurie turi savo unikalius numerius. Todėl atsakovas negali apmokėti kitame pastate esančių patalpų šildymo. Atsakovo pastatas yra administracinės paskirties, tarp ieškovo ir atsakovo nesudaryta energijos tiekimo sutartis, todėl ieškovas apskritai neturėjo teisės tiekti šilumos energiją atsakovui. Atsakovas neginčija prievolės apmokėti už jam patiektą šilumos energiją.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 punktu, šilumos vartotojas yra fizinis arba juridinis asmuo, kurio naudojami šilumos prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Todėl nepaisant to, kad tarp šalių nėra sudarytos rašytinės energijos pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovas veikia konkliudentiniais veiksmais su atsakovu sudarytos sutarties pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 330 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovui priklauso 80,26 kv. m. ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iš kurių 34,29 kv. m. - šildomų patalpų. Byloje nenustatyta, kad pastarosios 34,29 kv. m. atsakovo patalpos būtų atjungtos nuo centralizuoto šilumos ir (ar) karšto vandens sistemos ir šildomos iš kito energijos šaltinio. Apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, kad centralizuota šildymo sistema naudojasi ir sutinka sumokėti ieškovui už 34,29 kv. m. patalpų šildymą. Tokiu būdu, atsakovo patalpoms esant prijungtoms prie ieškovo tiekiamos šilumos energijos tinklų ir ieškovui tiekiant šilumos energiją šiais tinklais atsakovui pripažintina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo - pardavimo sutartį nepriklausomai nuo to, kad tarp šalių nesudaryta rašytinė sutartis (CK 6.383 - 6.384 straipsniai).

Šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuoja ne tik bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) normos, taikytinos visų rūšių energijos pirkimo - pardavimo sutartims, bet ir specialiosios šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų nuostatos.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo (įstatymo 2009 m. gruodžio 21 d. redakcija Nr. IX-1565) 12 straipsnio 1 dalį, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal namo įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, šilumos vartotojams tenkančių suvartoto šilumos kiekio dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Iš išdėstyto matyti, kad šilumos tiekėjas neturi teisės paskirstyti objekte suvartotą šilumą kitaip, nei numato Šilumos ūkio įstatymas ir jį lydintys teisės aktai.

Bylos duomenimis, atsakovo patalpos yra ketvirtojo korpuso, (duomenys neskelbtini), pastate, kuris nėra šildomas ir neturi atskiro įvado bei atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, tačiau nagrinėjamo atvejo specifika yra ta, jog dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų yra prijungtos prie bendros antrojo korpuso pastato, esančio tuo pačiu adresu inžinerinės šildymo sistemos, t.y. šildymo bei karšto vandens sistemų vamzdynai nuo šilumos punkto antrojo korpuso pastato iki atsakovo ketvirtame korpuse esančių patalpų ir tarp jų pagal savo funkcinę paskirtį yra bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, turinti bendrą įvadą ir bendrą atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą – skaitiklį (CK 4.82, 4.83 straipsniai).

Visa šilumos energija, tiekiama į bendrą įvadą turintį objektą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Kaip nurodė šilumos tiekėjas (ieškovas), antrojo ir ketvirtojo korpusų pastatų patalpų savininkų suvartotos šilumos kiekis, nustatytas įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenimis, ginčo laikotarpiu buvo išdalinamas (paskirstomas) šilumos vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kurio taikymo pagrindas - bendro įvadinio šilumos apskaitos prietaiso ir šilumos punkto egzistavimas. Kito metodo, leidžiančio apskaičiuoti šilumos kiekį, tenkantį bendrojo naudojimo patalpų šildymui, ginčo laikotarpiu nebuvo. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių nuostatomis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo vartotojams metodai galioja visoje Lietuvos Respublikoje, juos šilumos tiekėjas, skaičiuodamas suvartotą šilumos energiją, įskaitant panaudotą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, privalomai taiko išskyrus atvejus, jeigu yra parengtas ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintas kitas šilumos paskirstymo metodas. Kitas, t.y. šilumos vartotojų siūlomas ar teikiamas su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintas paskirstymo metodas praktikoje gali būti taikomas netipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose.

Byloje pateiktais ieškovo skaičiavimais nustatyta, kad atsakovas skola ieškovui siekia 1 696,31 Lt. Atsakovas neįrodė, kad ieškovo skaičiavimai būtų atlikti nesilaikant metodų Nr. 4, 5 (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą apmokėti ne vien įsiskolinimą už šilumos energiją, suteiktą atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, bet ir kitas atsakovui priklausančių patalpų daliai tenkančias šildymo išlaidas, nes atsakovas, turėdamas teisę kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją pasiūlyti kitokį šilumos kiekio, įskaitant reikiamą bendro naudojimo patalpoms šildyti, apskaičiavimo metodą, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka siūlyti šilumos inžinerinių įrenginių pertvarkymo, t.y. atskiro šilumos punkto ir šilumos apskaitos prietaiso ketvirtame korpuse įrengimą, tokia galimybe nepasinaudojo, siekdamas perkelti šią naštą išimtinai šilumos energijos tiekėjui. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti naujam nagrinėjimui, yra nepagrįsti.

Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), skundžiamas sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė TeisėjaiDanutė Kutrienė Andžej Maciejevski