- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- A18.-193-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00272-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. R.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo PK Kaišiadorių raj. Policijos komisariatas
- Kategorijos
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 508 straipsnį už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 1 d. 21.28 val. socialiniame tinkle „Facebook“ parašė žodžius „mentai“, monstrai“, „nahalai“, „jobani“, ir tuo, rašydamas įžeidžiančio pobūdžio komentarą, pažemino statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas M. R. dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino. Paaiškino, kad jis tik išsakė savo nuomonę, nieko nenorėjo įžeisti. Socialiniame tinkle buvo „Facebook“ įkelta vaizdo medžiaga, kurioje buvo užfiksuotas policijos pareigūnų „nachališkas“ asmens suėmimas ir po šiuo vaizdo įrašu jis parašo komentarą. Policijos pareigūnų nei vardų, nei pavardžių nebuvo nurodyta. Jis tik pakomentavo vaizdo įrašą, nieko nenorėjo įžeisti, konkretiems pareigūnams jo parašyti žodžiai nebuvo skirti, tai buvo tik jo nuomonė. Pareigūnų, užfiksuotų vaizdo įraše, nepažįsta.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiasis tyrėjas Edvinas Narūnas paaiškino, jis surašė administracinio nusižengimo protokolą M. R.. Jis gavo iš vyriausiojo tyrėjo medžiagą, buvo paskirta užduotis surašyti administracinio nusižengimo protokolą, fabulą vedė kitas kolega, kas buvo medžiagoje suvesta, tą jis ir surašė. Smulkiai aplinkybių paaiškinti negali. Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą dėl po šiuo vaizdo įrašu paskelbtų komentarų surašė tik M. R.. Vaizdo įrašė buvo matyti tik policijos pareigūnai, kitų institucijų pareigūnų nebuvo. Vaizdo įraše užfiksuotų pareigūnų vardai ar pavardės nebuvo minimi.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus Vyriausiasis tyrėjas Mantas Kamandulis parodė, kad buvo gautas signalas apie tai, kad Facebook platformoje aktyviai sklinda vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vyresnio amžiaus asmuo, sulaikytas policijos pareigūnų už tai, kad nedėvi kaukės, nors tai daryti yra privaloma. Šis vaizdo įrašas buvo daug kartų peržiūrėtas bei plačiai komentuojamas –buvo rašomi tiek teigiami, tiek neigiami komentarai. Kadangi pagal pareiginę instrukciją jam priklauso ir pareigūnų apsauga nuo neteisėto poveikio už tinkamai atliekamas pareigas, todėl asmenys, kurie rašė įžeidžiančio pobūdžio komentarus, buvo fiksuojami, nustatomos šių asmenų tapatybės ir pagal gyvenamąją vietą buvo siunčiamos medžiagos inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną. Šiuo atveju pastebėta, kad tik M. R. parašė įžeidžiančio pobūdžio komentarą, M. R. komentare pavartoti žodžiai yra niekinančio pobūdžio, todėl medžiaga buvo išsiųsta į kitos teritorijos policijos komisariatą, kur buvo inicijuota administracinio nusižengimo teisena ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vaizdo įraše buvo nufilmuoti pareigūnai, sulaikantys asmenį, todėl pagal komentarų prasmę, šie žodžiai buvo skirti būtent šiems vaizdo įrašė užfiksuotiems pareigūnams. Šių pareigūnų asmenybės buvo nustatytos, tačiau šie pareigūnai tarnybiniame pranešime nebuvo paminėti, o Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnai, pradėję administracinę teiseną bei surašę administracinio nusižengimo protokolą, šių pareigūnų pavardžių į administracinio nusižengimo protokolą neįrašė. Jam teko bendrauti su pareigūnais, užfiksuotais vaizdo įraše ir jie patys iniciavo savo komisariate, kad būtų pradėta administracinė teisena komentatorių atžvilgiu. Mano, kad būtų tikslinga įvardinti pareigūnus, užfiksuotus vaizdo įraše. Kadangi vaizdo įrašas buvo paskelbtas uždaroje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, todėl šio vaizdo įrašo neįmanoma įrašyti bei įkelti į kitą laikmeną.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Kaip numatyta Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis, administracinio nusižengimo protokolas M. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnį buvo surašytas pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus Vyriausiojo tyrėjo Manto Kamandulio 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybinį pranešimą, kuriame pareigūnas nurodė, jog socialinio tinklo „Facebook“ grupei (duomenys neskelbtini) įkėlus vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip pareigūnai reikalauja pagyvenusio amžiaus vyriškį užsidėti veidą ir burną dengiančią kaukę, tačiau šis teisėto reikalavimo nevykdo ir kuris buvo aktyviai komentuojamas, pastebėta, kad 2020 m. lapkričio 1 d. apie 21.28 val. socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas, pasivadinęs „M. R.“ parašė galimai pareigūnų garbę ir orumą žeminantį komentarą, kurio turinys „Mentai monstrai nesenai pats turėjau reikalų nahalai jobani yra“, t. y. tarnybiniame pranešime pareigūnas iš esmės nurodė tik M. R. po vaizdo įrašu parašytų žodžių turinį, pažymėdamas, jog galimai M. R. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje požymių (b. l 8). Analogiški duomenys nurodyti ir administracinio nusižengimo protokole, surašytame M. R. 2020 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo Edvino Narūno (b. l. 5-6).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnį, administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu.
Taigi sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal minėta straipsnį turi būti nustatyta ne tik tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasakė įžeidžiančius, garbę ir orumą žeminančius žodžius, bet ir tai, kuriems konkrečiai pareigūnams (pareigūnui) šie žodžiai buvo skirti ir kaip juos suprato bei vertino pats pareigūnas (pareigūnai), ar šie žodžiai pažemino jo (jų) garbę ir orumą, kokiomis aplinkybėmis jie buvo pasakyti, ar šiais žodžiais buvo siekiama pažeminti nukentėjusįjį (nukentėjusiuosius), ar jie buvo vartojami kitais tikslais (pvz. protestuojant prieš pareigūnus ar jų veiksmus).
Taigi, kaip minėta, Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas teismo vertinimu gali pasireikšti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, t. y. padarius šį nusižengimą gali būti pažeminama konkretaus valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas, toks aiškinimas matyti ir iš šios normos konstrukcijos, kurioje kalbama apie tam tikro pareigūno garbės ir orumo pažeminimą. Taigi policijos pareigūnai, patyrę žalos dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnio dispozicijoje, laikytini nukentėjusiaisiais Lietuvos Respublikos ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme. Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Administracinio nusižengimo byloje, kurioje M. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos 508 straipsnį, yra tik vienas Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantis faktinių duomenų šaltinis, kuriuo remdamasis administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas nustatė administracinio nusižengimo padarymo faktą bei aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Manto Kamandulio tarnybinis pranešimas bei prie jo pateikta socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) M. R. paskelbto komentaro kopija. Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas pareigūnas Mantas Kamandulis nurodė, jog pareigūnų garbę ir orumą žeminantys žodžiai buvo parašyti M. R. po socialiniame tinkle „Facebook“ uždaroje grupėje įkeltu vaizdo įrašu, kurio kopijuoti ar įkelti į kitą laikmeną nėra galimybės, tačiau konkrečiai šių pareigūnų nei vardų, nei pavardžių vaizdo įraše nebuvo paskelbta ir nors šių pareigūnų asmenybės buvo nustatytos, jie nebuvo įvardinti ir jo rašytame tarnybiniame pranešime. Taip pat teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas pareigūnas Edvinas Narūnas nurodė, jog jis tik surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal iš kito komisariato gautą medžiagą dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje, dėl pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo, tačiau konkretūs pareigūnai, kurių garbė ir orumas buvo pažeminti, medžiagoje nebuvo nurodyti, o jis pats, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, šių aplinkybių taip pat nesiaiškino. Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas M. R. paaiškino, kad jis tik pakomentavo vaizdo įrašą, nieko nenorėjo įžeisti, konkretiems pareigūnams jo parašyti žodžiai nebuvo skirti. Teismas, ištyręs ir išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje surinktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu apklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei liudytojus pareigūnus Mantą Kamandulį bei Edviną Narūną nenustatė, kurių pareigūnų ar pareigūno atžvilgiu komentuojant vaizdo įrašą buvo parašyti žodžiai, ar jie buvo skirti konkretiems pareigūnams (pareigūnui) siekiant pažeminti būtent jo (jų) garbę ir orumą, ar buvo asmens parašyti bendrai visų pareigūnų atžvilgiu, kaip asmens reakcija į vaizdo įraše užfiksuotą konfliktinę situaciją. Minėta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnį klausimą, be kitų aplinkybių, būtina nustatyti ir subjektyvų nukentėjusiojo vertinimą dėl jo atžvilgiu išsakytų žodžių ar atliktų veiksmų. Nesant šių duomenų, nustatyti Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo pasekmių – garbės ir orumo pažeminimo, kurių nustatymas sprendžiant asmens atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnį klausimą, yra būtinas, nėra galimybės. Vien tik faktas, kad M. R. socialiniame tinkle „Facebook“ po įkeltu vaizdo įrašu parašė įžeidžiančio pobūdžio komentarą, administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnį neužtraukia.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog visi prieštaravimai, kilę nagrinėjant bylą, turėjo būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, kaip jau ir minėta, nenustatyta, kuris konkrečiai pareigūnas ar pareigūnai M. R. po įkeltu vaizdo įrašu parašius komentarą, buvo įžeisti, kurių garbė ir orumas buvo pažeminti, todėl teismas daro išvadą, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad M. R. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnio požymius. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, M. R. administracinio nusižengimo byla nutrauktina, kadangi jo veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 508 straipsnį M. R. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.