Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai R. P.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), latvė, Latvijos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 294 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. kaltinama tuo, kad ji, nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2011 m. spalio 29 d., 15.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei nenustatytoje vietoje, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydama ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę gauti iš nukentėjusiosios R. P. 3000 Lt piniginę išmoką, telefonu paskambino apie nusikalstamą sumanymą nežinojusiai anytai Z. Z. ir liepė iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio R. P., nukabinti ir išvežti 9 vnt. radiatorių, 1 vnt. vertė 200 lt, viso už 1800 lt, dujinį katilą su kolektoriumi 2000 lt vertės bei gyvatuką 300 lt vertės, tai yra, viso turto už 4100 lt, tokiu būdu padarė didelės žalos nukentėjusiosios R. P. teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinamoji S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nepagalvojo, kad tai nusikaltimas. Ji su banko paskola buvo įsigijusi namą adresu (duomenys neskelbtini). Laiku nesumokėjus paskolos, bankas nutraukė paskolos sutartį ir ruošėsi namą parduoti iš varžytinių. Iki varžytinių paskelbimo jos uošvienė Z. Z. įdėjo skelbimą į laikraštį dėl namo pardavimo. Atsirado pirkėja R. P.. Tuo metu tame name gyveno jos uošvienė Z. Z. su savo sugyventiniu N. B.. Ji tuo metu gyveno Dvaro gatvėje. Jai uošvienė paskambino telefonu ir pasakė atvažiuoti, nes ateis moteris apžiūrėti namo. Susitikus su ta moterimi, pradėjo tartis dėl pardavimo. Ji ir jos uošvienė pasakė, kad namas bus parduotas iš varžytinių. Kadangi į namą buvo įdėjusi savų lėšų, norėjo gauti šiek tiek pinigų, kad jai bent iš dalies padengtų remonto išlaidas. Pirkėja su tuo sutiko. Iš pradžių ji su R. P. susitarė dėl didesnės sumos, o vėliau susitarė dėl 3000 lt , kuriuos R. P. būtų sumokėjusi už tai, kad nebūtų nuimti nauji radiatoriai. Šis pokalbis vyko dar iki parduodant namą. Po pardavimo ten gyvenantys asmenys laiku neišsikraustė iš to namo, dėl to R. P. pasakė, kad jai nebesumokės tų 3000 Lt. R. P. kreipėsi į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Ji neturėjo kur padėti baldų, dėl to negalėjo laiku išsikelti. 2011 metų rugpjūčio – spalio mėnesio laikotarpiu, ji telefonu kalbėjosi su R. P.. R. P. jai pasakė, kad, kadangi ji laiku neišsikraustė iš namo, jai atsirado visokių problemų ir kad nemokės žadėtų pinigų. Tuomet ji, susinervinusi pasakė, kad nuims tuos radiatorius. R. P. atsakė, kad gali daryti ką nori, kadangi namas yra apdraustas ir draudimas viską išsiieškos. Kitą dieną ji paskambino savo uošvienei, neliepė nuimti radiatorių, tik persakė jos ir R. P. telefoninį pokalbį, iš kurio ji suprato, kad gali nusiimti radiatorius, nes draudimas apmokės. Kai ji perdavė Z. Z. savo telefoninio pokalbio su R. P. turinį dėl tų radiatorių, tai ką daryti su tais radiatoriais ji paliko spręsti Z. Z.. Pasakė, kad ji darytų ką nori. Ji nebūtų turėjusi kur dėti tų radiatorių. Ji pati niekur nedalyvavo, nei prie radiatorių nuėmimo, nei prie išsikraustymo, nežino kada radiatoriai buvo nuimti ir kada jie buvo išvežti. Radiatorių vertė yra tokia kaip nurodyta kaltinime - devyni vienetai radiatorių po du šimtus litų kiekvienas. Po to, kai buvo nuimti radiatoriai, jai R. P. neskambino ir nesakė, kad ji geruoju gražintų daiktus, o jei ne, tai ji dėl to kreipsis į policiją. Radiatoriai buvo išvežti ne su jos žinia. Vėliau, jai paskambino uošvienė ir pasakė, kad ji pati gražino R. P. radiatorius ir ji pasirašė, kad gavo radiatorius. Kada tai buvo neprisimena, pati ten nedalyvavo, R. P. susitiko su Z. Z. ir jos susitarė dėl tų radiatorių grąžinimo. R. P. parašė raštą, kad ji atgavo tuos radiatorius. Į teismą civiline tvarka dėl radiatorių gražinimo nebuvo kreiptasi. Uošvienė iš karto gražino radiatorius.

Ikiteisminio tyrimo metu S. B., apklausta kaip įtariamoji parodė iš esmės parodė analogiškas aplinkybes dėl namo pardavimo kaip teisiamojo posėdžio metu, kad jos su paskola nupirktas namas buvo parduotas iš varžytinių. Su R. P. sutarė, kad R. P. jai dar sumokės 3000 litų, o ji paliks name viską kaip yra, o pasiims tik baldus. Iš namo ji ilgai neišsikraustė, kadangi neturėjo kur dėti daiktų. Tuomet, kai R. P. atsisakė sumokėti pinigus, ji R. P. telefonu pasakė, kad tokiu atveju ji nusiimsi radiatorius. R. P. jai pasakė, kad gali daryti ką nori, nes namas yra draustas ir bet kokiu atveju draudimas jai išmokės draudimą. Po pokalbio su R. P. ji paskambino Z. Z. ir pasakė, kad ji nuimtų radiatorius ir boilerį. Dėl gyvatuko nuėmimo ji neprisimena. Ji pati nedalyvavo kai vyko radiatorių bei boilerio nuėmimas. Specialiai nei ji, nei Z. Z., nei N. B. nieko negadino. Jos visi veiksmai buvo atlikti telefonu. Ji tik dalyvavo tuomet, kai buvo kraustomas virtuvinis, o po to atidavė R. P. raktus nuo namo. Tuomet buvo likęs tik pianinas. Sutarė laiką, kuomet jie atvažiuos pianino. Tačiau ji ir tame nedalyvavo. Po to, kai ji atidavė raktus, name nesilankė. Dėl dujinio katilo nieko pasakyti negali, nes nepamena. Kiek žino, radiatorius ir boileris buvo gražintas, ji nesijaučia kalta dėl to, kas atsitiko (2t., 33-35; 48 b. 1.).

Papildomos apklausos metu S. B. parodė, jog telefoninio pokalbio metu su R. P., R. P. jai nesakė, jog leidžia nusiimti radiatorius. Bet ji pasakė, jog namas yra draustas, tai ji suprato, kad jei ir nuims iš namo radiatorius, tai draudimas R. P. vis tiek išmokės draudimo išmoką. Tuomet buvo labai supykusi ant R. P., jog ji jai nesumokėjo pažadėtų 3000 Lt, todėl iš karto po pokalbio su ja, ji paskambino Z. Z. ir jai pasakė, kad ji su N. B. nuimtų radiatorius, dujinį šildymo katilą, ką dar ji Z. Z. sakė neprisimena. Bet liepdama nuimti radiatorius, šildymo katilą ji nemanė, kad daro nusikaltimą, manė, kad gali juos nusiimti, kadangi namas buvo jos (2 t., 36-37 b.l.).

Akistatos metu S. B. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l.42-44).

Nukentėjusioji R. P. teisme parodė, kad ji 2011 m. liepos mėnesio viduryje, iš varžytinių įsigijo namą adresu (duomenys neskelbtini). Namo savininkė buvo S. B.. Name gyveno S. B. uošvienė Z. Z. su sugyventiniu N. B.. Apie šį namą ji sužinojo iš laikraščio „Ekspres kontaktas“ prieš varžytines. Ji buvo nuvykusi apžiūrėti to namo ir ją pasitiko Z. Z.. Jos vedė derybas iki varžytinių, kad namas būtų parduotas jai asmeniškai. Apžiūrėjus namą, name buvo radiatoriai, dujų katilas ir gyvatukas. Po varžytinių ji priėjo prie Z. Z. ir jai pasiūlė 3000 Lt už greitą išsikraustymą iš namo. Po to ji paskambino pačiai S. B., ir nurodė, kad už greitą išsikraustymą ji sumokės 3000 Lt. S. B. pasakė, kad per dvi savaites ji išsikraustyti negalės ir kad paskambins. S. B. jai paskambino po mėnesio ir pasakė, kad jai reikia dar vieno mėnesio. Ji nesutiko. To telefoninio pokalbio metu kalbos apie radiatorius dar nebuvo. Vėliau jai paskambino S. B.. To pokalbio metu buvo kalba apie radiatorius. Paskambinusi S. B. jai pasakė, kad jai reikia tų trijų tūkstančių litų. Tuo metu jau buvo pradėta byla dėl priverstinio iškraustymo, Z. Z. raštu buvo įteiktas perspėjimas dėl priverstinio išsikraustymo, todėl ji pasakė, kad pinigų neduos, kadangi jie neišsikraustė. Tuomet S. B. pasakė, kad ji darė remontus, tam panaudojo savo pinigus, todėl ji mano, kad jai priklauso tie radiatoriai. Pokalbis buvo toks, kad S. B. pasakė, kad ji nupjaus radiatorius. Ji atsakė, kad jos negąsdintų, nes turtas yra apdraustas. Tačiau nupjauti radiatorių ji neleido. Iki to pokalbio ji ten nesilankė. 2011 m. spalio 29 d. ji paprašė, kad kaimynas su ja nueitų pasižiūrėti prie namo. Per langus pastebėjo, kad buvo nupjauti radiatoriai, išgriauta namo siena. Ji iš karto iškvietė policiją. Nuo bylos iškėlimo, praėjus savaitei, jai Z. Z. grąžino išvežtus daiktus. Ji atvežė devynis vienetus radiatorių, gyvatuką ir dujinį katilą. Daiktų vertė 4100 lt, jai tai yra pakankamai didelė pinigų suma. Pirkimo metu buvo padarytas antstolės vertinimas ir namas įkainotas 160000 Lt., turto vertintojai namą įvertino 190000 Lt. Jos mėnesio pajamos yra 2400 Lt. Ji dar turi butą, kurio vidutinė rinkos vertė 90000 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., 32-33; 34; 145-147; 150-151) R. P. dėl iš jai priklausančio namo paimtų radiatorių, gyvatuko ir dujinio katilo iš esmės parodė analogiškas aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu. Duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l.152-165) bei akistatos su S. B. metu (2 t., 42-44).

Liudytojos Z. Z. teisme parodė, kad kaltinamoji S. B. yra jos marti. Jos kartu negyvena. Ji gyveno name adresu (duomenys neskelbtini). Namas nuosavybės teise priklausė S. B.. Tame name gyveno ji ir jos sugyventinis N. B.. Namas buvo parduotas iš varžytinių, jį nusipirko R. P.. Dar iki varžytinių ji įdėjo skelbimą į laikraštį, kad parduoda namą. Atėjo R. P.. Pirmo pokalbio metu su R. P. buvo ir S. B.. Buvo kalba apie name esamus pagerinimus. Neprisimena kas to pokalbio metu sakė R. P. apie radiatorius, ji, ar S. B.. R. P. sakė, kad už radiatorius duos tris tūkstančius litų. Po varžytinių jie ne iš karto išsikėlė iš to namo, nes nebuvo kur eiti. Po varžytinių iki to laiko kol jie išsikėlė iš namo praėjo apie tris mėnesius. S. B. jai sakė, kad namas yra parduotas ir kad reikia išsikelti. S. B. jai paskambino telefonu ir pasakė, kad ji kalbėjo su R. P.. S. B. jai persakė visą to pokalbio turinį, t.y., kad S. B. paprašė R. P. pinigų. R. P. pasakė, kad neduos tų 3000 lt ir pasakė, kad gali nuimti radiatorius, nes draudimas jai viską sumokės. Jei R. P. būtų pasakiusi nenuimti tų radiatorių, niekas jų nebūtų nuėmęs. Po pokalbio su S. B. ji pati nusprendė, kad tuos radiatorius reikia nuimti. Jei R. P. nori pasipelnyti iš draudimo, jai tie radiatoriai nereikalingi. Ji iš marčios pokalbio suprato, kad yra leidimas nuimti radiatorius. Ji paprašė savo kaimyno Mindaugo nuimti radiatorius. Ji jam nieko neaiškino. Paprašė nuimti šviestuvus ir radiatorius. Nuėmė gyvatuką, atjungė dujinį katilą ir viską išvežė pas kaimynus. Dabar daiktai yra gražinti R. P.. Ji pati juos grąžino iš karto kai sužinojo, kad R. P. kreipėsi į policiją. S. B. nedalyvavo grąžinant daiktus. R. P. jai neskambino ir nesakė, kad reikia grąžinti daiktus. Grąžinus daiktus R. P. pasirašė.

Liudytojas M. N. teisme iš esmės patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l.82-83; 173-174 b.l.), kad Z. Z. buvo jo kaimynė kuri gyveno su N. B.. S. B. yra jos giminaitė, kartais atvažiuodavo. Jis nežino, kaip kaimynai išsikraustė. Z. Z. ir N. B. prašymu jis nuėmė radiatorius, gyvatuką ir dujinį katilą. Padėjo viską ant žemės. Jam nekilo abejonių, kad kaimynė prašytų nuimti ne savo daiktus. Darbą atliko per dieną. Radiatorius nuėmė ir užsuko, kad nenusimestų. Buvo išsileidęs vandenį. Per viena dieną dviese galima atstatyti šildymo sistemą atgal į tą pačią vietą. Galima atgal sumontuoti tą šildymo sistemą. Radiatoriai buvo nuimti, o ne nupjauti. Jis dirbo su įrankiais. Jis dvidešimt metų dirba santechnikos darbus ir dešimt metų dirba statybose, jo išsilavinimas vidurinis, dirba iš patirties. Kaimynas R. F. padėjo nuimti boilerį. Nuimant radiatorius R. F. nedalyvavo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1t ., 11-31) matyti, kad 2011-11-04 apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad name nėra radiatorių, šildymo katilo bei gyvatuko esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Iš 2011-08-12 antstolės V. Šimkienės turto pardavimo iš varžytinių akto Nr.71-3303/2010 matyti, kad R. P. 2011-07-12 iš varžytinių nusipirko žemės sklypą ir namą adresu (duomenys neskelbtini) su priklausiniais už 117000 Lt (1 t., 37 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto įspėjimo dėl priverstinio išsikraustymo matyti, kad R. P. 2011-09-15 S. B. ir Z. Z. prašo išsikraustyti iš namo iki 2011-10-11, kurį pagal antstolės E. Rulienės Dokumentų gavimo pažymą Z. Z. atsisakė priimti, o S. B. nepavyko įteikti, nes nurodytu adresu ji negyvena (1 t., b.l.40).

Iš UAB „Inreal“ pateiktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 11/07-158S matyti, kad žemės sklypo ir namo su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė turto vertinimo dieną t.y. 2011-07-22, yra 181 000 Lt (1 t., 41-72 b.l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo ( 1t., 92-93 b.l.) matyti, kad 2011-11-03 Z. Z. pateiktas raktas ( 1t., 31 b.l.) yra nuo namo, esančio Beržų g. 17, Šiauliai, kuris nutarimu ir pakvitavimu perduotas R. P. ( 1 t., 94, 95 b.l.).

Iš Daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad Z. Z. 2011-11-10 pateikė rašto kopiją, kurio originalas buvo pateiktas teisminio nagrinėjimo metui (2 t., b.l. 94), kuriame nurodyta, kad R. P. neturi pretenzijų dėl 9 vnt. grąžintų radiatorių, gyvatuko ir šildymo katilo (1 t., 96-97 b.l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2011-11-21 atlikta 9 vnt. radiatorių, 1 vnt. dujinio katilo, gyvatuko, dujų padavimo metalinės konstrukcijos apžiūra ( 1t., 98-103 b.l.), minėtuose objektuose pažeidimų nenustatyta. Po apžiūros objektai grąžinti R. P. (1 t., 104 b.l.).

Iš pateikto Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 2012-02-22 rašto Nr. 11/220-0641 matyti, kad R. P. ir minėta draudimo bendrovė sudariusi sutartį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo. 2011-11-02 į draudimo bendrovę kreipėsi R. P. ir pranešė, kad 2012-10-29 pastebėjo, kad buvo nusiaubtas jai priklausantis namas. Buvo nustatyta, kad įvykio metu padaryta 1376,00 Lt žala (1t., 127-132 b.l.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 294 str. 1d. numatyta asmeniui, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir tokiais veiksmais padarė didelės žalos asmens teisėms ar teistiems interesams. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas ( LAT plenarinės sesijos 2011m. spalio 20d. nutartis byloje Nr.2K-P-267/2011).

Teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąją S. B., nukentėjusiąją R. P., liudytojus Z. Z., M. N. bei ištyrus rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, kad dėl S. B. veiksmų R. P. nebuvo padaryta didelės žalos. Tai yra, nors nukentėjusioji nurodė, kad dėl nukabintų radiatorių, gyvatuko ir dujinio katilo jai buvo padaryta 4100 Lt žala, kurią sudaro kiekvieno iš šių daiktų vertė, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad minėti daiktai jai buvo grąžinti per savaitę laiko pradėjus ikiteisminį tyrimą, pretenzijų dėl daiktų ji neturi, žala jai atsirado dėl to, nes reikėjo iš naujo sumontuoti šildymo sistemą, jai nepavyko įsikraustyti į namą ir atstatyti buvusių sugadinimų. Pateiktas „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo draudimo raštas patvirtina, kad padaryta žala yra 1376 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad išnešti daiktai buvo grąžinti, laikytina, kad padaryta žala dėl nuimtų radiatorių, gyvatuko, katilo yra draudimo bendrovės pažymoje nurodyta suma, t.y. 1376 Lt. Liudytojas M. N., dirbantis santechniku, patvirtino, kad radiatorius, dujinį katilą, boilerį ir gyvatuką Z. Z. prašymu atjungė, prieš tai iš sistemos išleido vandenį, jų nenupjovė, o juos išmontavo uždėdamas ant atitinkamų vamzdžių antgalius, kad dirbant dviese atgal šildymo sistemą galima pajungti per vieną ar dvi dienas. Šiuos jo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros metu darytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad ant kai kurių vamzdžių yra uždėti antgaliai. Tad įvertinant tai, kad radiatoriai, dujinis katilas, boileris ir gyvatukas buvo išmuotuojami naudojant įrankius ir kviečiantis specialistą Z. Z. prašymu, kad apskaičiuota žalos suma 1376 Lt mažesnė nei nukentėjusiosios gaunamos pajamos per mėnesį, kad namo vertė iš kurio buvo išnešti kaltinime nurodyti daiktai, yra žymiai didesnė, t.y. 181 000 Lt, nei padarytoji žala, ir atsižvelgiant į nukentėjusiosios turtinę padėtį - be įsigyto namo turi butą, kurio vertė 90000 Lt bei kitą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamosios S. B. veiksmai – telefoninis pokalbis su Z. Z., iš kurio pastaroji suprato, kad galima nuimti name esančius daiktus, nesiekė tokio pavojingumo masto bei nesukėlė didelės žalos, dėl kurių asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 294 str. 1d.

Be to, kyla pagrįstų abejonių ir dėl kito, BK 294 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos, požymio – tyčios egzistavimo šiuo konkrečiu atveju. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. B. parodė, kad po telefoninio pokalbio su R. P., iš kurios sužinojo, kad jai žadėtų 3000 Lt R. P. nemokės ir pastarajai pasakius, kad turtas yra draustas, nors R. P. tiesiogiai ir nesakė, kad galima pasiimti iš namo daiktus, tačiau ji suprato, kad gali pasiimti name esančius radiatorius, gyvatuką ir katilą, nes ji buvo pirkusi tuos daiktus, o draudimas padengs R. P. šias išlaidas. Tai, kad telefoninio pokalbio metu buvo kalba apie tai, jog turtas yra draustas, kad S. B. manė, jog radiatoriai yra jos, patvirtino ir nukentėjusioji R. P.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja Z. Z., kuri parodė, kad S. B. jai sakė, jog iš pokalbio su R. P. suprato, kad galima nuimti radiatorius, katilą ir gyvatuką, nes turtas draustas. Be to, posėdžio metu Z. Z. patvirtino, kad kategoriško liepimo iš S. B. nuimti radiatorius nebuvo, buvo palikta spręsti jai pačiai, ir jai tik persakytas telefoninio pokalbio, buvusio tarp S. B. ir R. P., turinys. S. B. ir Z. Z. duotais parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, jie tarpusavyje iš esmės yra neprieštaraujantys, daugumoje sutampantys su nukentėjusiosios R. P. parodymais, išskyrus nesutapimą dėl 3000 Lt sumos mokėjimo paskirties (už radiatorius ar už išsikraustymą), tačiau šis nesutapimas reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Nors ikiteisminio tyrimo metu S. B. duotuose parodymuose pavartotas žodis, kad ji liepė nuimti radiatorius, nes turtas yra draustas, tačiau įvertinant S. B. išsilavinimą (vidurinis), jos tautybę – latvė ir galimą lietuvių kalbos žinių stygių, gyvenimišką patirtį – nedirbanti, į tokią namo pardavimo iš varžytinių situaciją pateko pirmą kartą, nesant kitų duomenų, jog S. B. būtų detalizavusi kaip jos liepimas turi būti įgyvendintas, pačiai nedalyvaujant jokiuose, su kaltinime nurodytų daiktų išnešimu iš namo, veiksmuose, tai nelaikytina S. B. parodymų nenuoseklumu duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Esant aplinkybėms, kad buvusioji namo savininkė S. B. name buvo atlikusi pagerinimus, kad pokalbio su R. P. metu buvo kalba tiek apie 3000 Lt, tiek apie radiatorių išnešimą, tiek apie turto draudimą, nesant duomenų apie tai, jog S. B. būtų davusi kategoriškus ir konkrečius nurodymus Z. Z. dėl kaltinime nurodytų daiktų nuėmimo ir išnešimo, kyla pagrįstų abejonių kad S. B. skambindama Z. Z. ir išsakydama, kad radiatorius, dujinį katilą ir kitus daiktus galima nuimti, nes turtas draustas, siekė tyčia padaryti didelės žalos R. P.. Juolab, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą išnešti daiktai nukentėjusiajai R. P. buvo grąžinti praėjus gana trumpam laikui – savaitei, ką patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji bei liudytoja Z. Z.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo konkrečiu atveju ginčas tarp R. P. ir S. B. kilo iš civilinių teisinių santykių – po namo pardavimo dėl name buvusių daiktų valdymo, ką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.25 - 4.36 straipsniai. Pažymėtina ir tai, kad už savavaldžiavimą yra numatyta ir administracinė atsakomybė, tačiau šiuo konkrečiu atveju šis klausimas spręstas nebuvo, iš karto buvo taikomos baudžiamosios teisės normos.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad S. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1d. ir ji išteisintina.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktina nepakeista.

Daiktiniai įrodymai - raktas nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 9 vnt. radiatorių, dujinis katilas, gyvatukas, dujų padavimo metalinės konstrukcijos paliktini savininkės R. P. neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. išteisinti jai nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus - raktą nuo namo, esančio Beržų g. 17, Šiauliai, 9 vnt. radiatorių, dujinį katilą, gyvatuką, dujų padavimo metalinės konstrukcijas palikti savininkės R. P. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.