Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-02-23 · Administracinė byla Nr. A-248-204-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-23
Bylos Nr.
A-248-204-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Alytaus pataisos namams
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2 – 204/2007Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui Steponui Špogiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2005 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.23/P-193 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas už tai, kad jis pažeidė laiškų įteikimo nuteistiesiems tvarką, taip pat už tai, kad tarnybos metu užsiėmė veikla, nesusijusia su pareigybės aprašyme numatytomis funkcijomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti.

Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta už tai, kad jis, prieš įteikdamas laišką nuteistajam J. C., neatplėšė ir nepatikrino voko nuteistojo akivaizdoje, bet leido jam pačiam pasiimti voką ir iš jo išsiimti atvirutę, o taip pat už tai, kad tarnybos metu žaidė šachmatais. Tačiau tokie kaltinimai yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad, dalindamas laiškus nuteistiesiems, jis laikėsi teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių laiškų įteikimo nuteistiesiems tvarką. Dalinant laiškus kitiems nuteistiesiems, J. C. pats staiga griebė jam adresuotą laišką ir pradėjo atplėšinėti voką. Atplėšęs voką, nuteistasis padėjo laišką atgal ant stalo. Kadangi nuteistasis tai padarė labai greitai, o pareiškėjas tuo metu tikrino ir įteikinėjo laiškus kitiems nuteistiesiems, imtis veiksmų prieš J. C. jis neturėjo galimybės. Pareiškėjas nuteistąjį J. C. perspėjo ir po to, patikrinęs jam adresuoto laiško voko turinį, atidavė laišką nuteistajam, laikydamasis visų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad šachmatais su savo bendradarbiu jis žaidė ne tarnybos, o pertraukos, skirtos pailsėti ir pavalgyti, metu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nuobaudą paskyręs pataisos namų direktorius viršijo savo įgaliojimus, nes paskirti jam tarnybinę nuobaudą galėjo tik Kalėjimų departamento direktorius.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 21 d. iš Alytaus rajono apylinkės prokuratūros buvo gautas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad, nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo tarnybines pareigas ir tokie jo veiksmai užtraukia drausminę atsakomybę. Šio nutarimo pagrindu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Atsakovas nurodė, kad, apibendrinus ikiteisminio ir tarnybinio tyrimo medžiagą, nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas Alytaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas, savo darbo kabinete, prieš įteikdamas nuteistajam J. C. laišką, neatplėšė ir nepatikrino voko turinio, o leido nuteistajam pačiam pasiimti laišką ir iš jo išsiimti atviruką. Matydamas ir suprasdamas, kad nuteistasis elgiasi neteisėtai, pareiškėjas nesiėmė priemonių užkirsti kelią jo neteisėtiems veiksmams, nepareikalavo nuteistojo laikytis numatytos laiškų gavimo tvarkos ir, minėto atviruko nepatikrinęs, leido nuteistajam išeiti iš kabineto. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 punktą. Be to, pareiškėjas tą pačią dieną tarnybos metu žaidė šachmatais ir tokiu būdu užsiėmė veikla, nesusijusią su jo pareigybės aprašyme numatytomis funkcijomis.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad, skiriant pareiškėjui nuobaudą, jos skyrimo tvarka, numatyta vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakyme Nr.1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“, pažeista nebuvo, o pareiškėjo teiginiai dėl nuobaudą paskyrusio netinkamo asmens laikytini nepagrįstais, nes tokia teisė įstaigos vadovui suteikta (Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 24 straipsnio 8 dalis, teisingumo ministro 2001 m. spalio 16 d. įsakymu Nr.217 patvirtintų Pareigūnų darbo organizavimo Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse taisyklių 59 punktas). Teismas nurodė, kad pagal teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 punktą pareigūnas, atsakingas už laiško įteikimą, privalo nuteistojo vardu gauto laiško voką, prieš įteikdamas laišką nuteistajam, jo akivaizdoje atplėšti ir patikrinti, neskaitant ir necenzūruojant laiško turinio, kad nuteistiesiems su laiškais nepatektų daiktų ir reikmenų, kuriuos jiems draudžiama turėti. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2004 m. lapkričio 26d. įsakymu patvirtintos Alytaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigybės aprašymo 22 ir 28 punktai įpareigoja būrio viršininką reikalauti iš nuteistųjų laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei kontroliuoti, kad jie griežtai jų laikytųsi. Pareiškėjas yra atsakingas už laiškų įteikimą nuteistiesiems ir su savo pareigybės aprašymu yra susipažinęs. Teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos medžiaga (slapto sekimo protokolu ir vaizdo medžiaga) nustatyta, jog 2005 m. gegužės 17 d. pareiškėjas, prieš įteikdamas laišką nuteistajam J. C., neatplėšė ir nepatikrino voko jo akivaizdoje, o leido nuteistajam pačiam pasiimti jam adresuotą voką, jį atplėšti, išsiimti iš voko į atvirutę panašų daiktą ir užsikišti jį už drabužių. Be to, akivaizdžiai tai matydamas ir privalėdamas suprasti, kad nuteistasis elgiasi neteisėtai, pareiškėjas nesiėmė priemonių užkirsti kelią nuteistojo neteisėtam elgesiui, nepareikalavo grąžinti už drabužių paslėptą daiktą ir leido J. C. išeiti iš kabineto. Toks pareiškėjo elgesys laikytinas šiurkščiu tarnybinės drausmės pažeidimu. Be to, paminėtų įrodymų (protokolo ir vaizdajuostės) pagrindu nustatyta, kad tarnybos metu, t. y. iki 12.00 valandos (pietums ir poilsiui skirtos pertraukos pradžios) pareiškėjas žaidė šachmatais ir tokiu būdu užsiėmė veikla, nesusijusia su skyriaus būrio viršininko pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis. Teismas nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismo taikyta vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką. Tuo tarpu pareiškėjas nėra vidaus tarnybos pareigūnas, o jo statusą reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statutas. Teisingumo ministras nėra patvirtinęs tarnybinių tyrimų atlikimo tvarkos, todėl tarnybiniai tyrimai pataisos įstaigų sistemoje atliekami, remiantis Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas šiuo atveju neprieštaravo minėto Vyriausybės nutarimo nuostatoms.

2. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visus Kalėjimų departamento pareigūnus, šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnus ir vyresniuosius pareigūnus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Kalėjimų departamento direktorius, o Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia jaunesniuosius pareigūnus. Pareiškėjas yra pareigūnas, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Kalėjimų departamento direktorius. Pagal Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 4 ir 11 punktus pareiškėjui tarnybinę nuobaudą gali skirti tik Kalėjimų departamento direktorius.

3. Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 10 punktas įpareigoja asmenį, atliekantį tarnybinį tyrimą, tarnybinio tyrimo išvadoje tarnybinį nusižengimą kvalifikuoti (nurodyti atitinkamus teisės akto straipsnius, jų dalis ir punktus), nurodyti jo padarymo ar paaiškėjimo dieną, įvykdymo aplinkybes, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padarinius ir siūlyti konkrečią tarnybinę nuobaudą, jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo atveju tarnybinio tyrimo išvadoje tarnybinis nusižengimas nebuvo kvalifikuotas. Konkretūs pažeisti teisės aktų reikalavimai nenurodyti ir įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo. Be to, įsakyme nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo pažeidimas, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė, ar pareiškėjui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, Valstybės tarnybos įstatymas šiuo atveju iš viso gali būti taikomas.

4. Atsakovas tarnybinio tyrimo metu baudžiamosios bylos medžiagos, slapto sekimo protokolo bei vaizdajuostės netyrė ir šiais įrodymais nesivadovavo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo baudžiamosios bylos medžiagą, slapto sekimo protokolą bei vaizdajuostę. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad pagrindinis įrodymas tarnybinio tyrimo metu buvo Alytaus rajono prokuratūros nutarimas Nr.03-1-00132-05, tačiau šis prokuratūros nutarimas buvo apskųstas ir panaikintas. Teismui pateikta vaizdajuostė nepatvirtina, jog pareiškėjas tikrai žaidė šachmatais iki pietų pertraukos, todėl negalima remtis šia vaizdajuoste kaip neginčijamu įrodymu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo įrodyta, jog pareiškėjas, būdamas Alytaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas, savo darbo kabinete, prieš įteikdamas nuteistajam J. C. laišką, neatplėšė ir nepatikrino voko turinio jo akivaizdoje, o leido nuteistajam pačiam pasiimti laišką ir iš jo išsiimti atviruką. Matydamas ir suprasdamas, kad nuteistasis elgiasi neteisėtai, pareiškėjas nesiėmė priemonių užkirsti kelią jo neteisėtiems veiksmams, nepareikalavo nuteistojo laikytis numatytos laiškų gavimo tvarkos ir, minėto atviruko nepatikrinęs, leido nuteistajam išeiti iš kabineto. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 punktą. Be to, pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuris įpareigoja valstybės tarnautojus laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Tą pačią dieną, po to, kai išdalino visus nuteistųjų vardu gautus laiškus, pareiškėjas tarnybos metu užsiėmė veikla, nesusijusia su jo pareigybės aprašyme numatytomis funkcijomis, t. y. žaidė šachmatais. Atsakovas nurodo, kad pagal teisingumo ministro 2001 m. spalio 16 d. įsakymu Nr.217 patvirtintų Pareigūnų darbo organizavimo Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse taisyklių 59 punktą pataisos namų direktorius turi teisę skirti pareigūnams ir vyresniesiems pareigūnams visas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statute numatytas tarnybines nuobaudas, išskyrus pažeminimą pareigose ir atleidimą iš tarnybos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, pakartodamas atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Veiksmai (neveikimas), už kuriuos pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, įrodytas byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas nepažeidė taisyklių, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Apelianto argumentai, kad teismas negalėjo remtis papildomais įrodymais, kurių skirdamas nuobaudą netyrė atsakovas, teisiškai nepagrįsti. Tokio draudimo teisės aktai nenustato.

Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas taikė ne tą teisės aktą, kuris turėjo būti taikomas sprendžiant byloje nagrinėjamą ginčą. Teismas vertindamas, ar nebuvo pažeistos nuobaudos skyrimo procedūros rėmėsi Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Ši tvarka taikytina vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu (1 punktas) ir netaikytina pareiškėjui, dirbančiam įstaigoje, pavaldžioje Kalėjimų departamentui. Pagrindinės tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės šiems pareigūnams nustatytos Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau- ir Statutas), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr.VIII-1631, 26 straipsnyje. Tarnybinių patikrinimų tvarka jame nėra nustatyta, tokią tvarką reglamentuojančių nuostatų Pareigūnų darbo organizavimo Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 217, taip pat nėra, todėl taikytinos atitinkamos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau- ir VTĮ) nuostatos, išdėstytos VTĮ 30 straipsnyje, (VTĮ 4 straipsnio 2 dalis) ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau- ir Taisyklės) patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977, kiek jos neprieštarauja Statutui. Atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą šių taisyklių nuostatos iš esmės pažeistos nebuvo. Nors pirmosios instancijos teismas ir pritaikė ne tą teisės aktą, kurį turėjo taikyti, tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad ir pagal ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pažeista nebuvo. Todėl šiuo atveju netinkamo teisės akto pritaikymas nėra pakankamas pagrindas naikinti teismo sprendimą.

Apeliantas taip pat abejoja, ar jam taikytinas VTĮ 15 straipsnis, numatantis valstybės tarnautojų pareigas, už kurių nevykdymą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Ginčijamame 2005 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr.23/p-193, nurodoma, kad pareiškėjui nuobauda skiriama be kitų teisės aktų pažeidimo ir už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų pažeidimą. VTĮ 15 straipsnis nustato valstybės tarnautojų pareigas. Statute pareigūnų pareigos nėra aptartos. VTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas“. Todėl pareiškėjui, jo tarnybos santykius reglamentuojančiame statute nesant atitinkamo reguliavimo dėl statutinių tarnautojų pareigų, taikytinas VTĮ 15 straipsnis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuobaudą jam paskyrė neturintis tokių įgalinimų asmuo. Pareiškėjas remiasi Taisyklių 11 punktu, nustatančiu, kad tarnybinę nuobaudą turi teisę skirti į tarnybą priėmęs asmuo, ir nurodo, kad jį į tarnybą pagal Statuto 12 straipsnio 5 dalį priima Kalėjimų departamento direktorius, todėl Alytaus pataisos namų direktorius nuobaudos skirti negalėjo. Asmenys, turintys teisę skirti tarnybines nuobaudas Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statutiniams valstybės tarnautojams, yra specialiai aptarti Statuto 24 straipsnyje, todėl Taisyklės šiems santykiams netaikytinos. Statuto 24 straipsnio 6 dalis nustato, kad visus šiame straipsnyje nustatytus paskatinimus ir tarnybines nuobaudas pareigūnams skirti turi teisę įsakymais teisingumo ministras. 7 dalyje aptarti Kalėjimų departamento direktoriaus įgalinimai- jis turi teisę įsakymais skirti pareigūnams visus šiame straipsnyje nustatytus paskatinimus ir tarnybines nuobaudas, išskyrus pažeminti pareigas bei atleisti iš tarnybos Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojus bei šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovus. To paties straipsnio 8 dalis nustato, kad Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovų įgaliojimus skiriant paskatinimus ir tarnybines nuobaudas, paskatinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo bei paskirtų tarnybinių nuobaudų panaikinimo prieš terminą tvarką nustato Teisingumo ministerija. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų vadovų įgaliojimai skiriant tarnybines nuobaudas nustatyti Pareigūnų darbo organizavimo Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 217, 59 punkte, numatančiame, kad Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai turi teisę skirti visas Statuto nustatytas tarnybines nuobaudas jaunesniesiems pareigūnams, o pareigūnams ir vyresniesiems pareigūnams - visas tarnybines nuobaudas, išskyrus pažeminti pareigas ir atleisti iš tarnybos. Pareiškėjas pagal savo tarnybinį statusą yra pareigūnas. Tarnybinę nuobaudą jam paskyrė Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos Alytaus pataisos namų direktorius. Todėl kolegija, įvertinusi pareiškėjui paskirtos nuobaudos rūšį (griežtas papeikimas), pripažįsta, kad tarnybinę nuobaudą skyrė kompetentingas asmuo.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas