- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-560-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00770-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, liečiančių nepilnamečių vaikų išlaikymą, pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2007-06-11 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir nutraukti išlaikymo po 500 Lt nepilnamečiams vaikams – (duomenys neskelbtini) m. gim. A. K. ir (duomenys neskelbtini) m. gim. T. K. - mokėjimą, nustatant, kad jis vaikams išlaikymą moka periodinėmis išmokomis, nustatyta tvarka ir dydžiais pagal atsakovės A. K. prašymo pagrindu priimtą 2009-10-08 Child Support Agency sprendimą Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK). Savo prašymą ieškovas grindė tuo, kad pablogėjo jo materialinė padėtis, kadangi jis tapo bedarbiu, gauna vos 60 svarų per savaitę bedarbio pašalpą. Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, kadangi ji gauna dideles socialines išmokas iš valstybės už vaikus. Nurodė, kad vaikų išlaikymui moka 5 svarus per savaitę pagal minėtą Child Support Agency sprendimą, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymas panaikintinas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jo su atsakove bei vaikų gyvenamoji vieta yra JK, o pagal LR CK 1.32 str.1 d. vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams turi būti taikoma gyvenamosios vietos teisė, išlaikymas pagal Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą nutrauktinas ir šiuo pagrindu nuo ieškinio padavimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydama, kad sutinka, jog 2007-06-11 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 400 Lt kiekvienam vaikui. Atsakovės teigimu, su abiem vaikais ji vos pragyvena iš gaunamų kuklių socialinių išmokų bei už 24 valandų per savaitę darbą, kadangi dėl vaikų priežiūros pagal JK įstatymus vaikai iki 11 m. turi būti palydimi iki mokyklos ir iš jos, bei negali vieni būti namuose. Už šio įstatymo pažeidimą jai grėstų vaikų atėmimas ir perdavimas valstybės globai. Ieškovas Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymo išmokas mokėjo nereguliariai iki 2008-08-01. Tik vargo spaudžiama ieškovė buvo priversta kreiptis į Londono vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri paskyrė išlaikymo sumą vienam vaikui vos po 5 svarus per savaitę, kas yra nepakankama net vaikų fiziologinių poreikių tenkinimui, tačiau ieškovas nesugebėjo mokėti net ir šių menkų sumų. Atsakovės teigimu, ieškovas nelegaliai dirba Londone naktiniame klube ir iš to gauna nemažas pajamas, kadangi sugeba grąžinti paskolą už Vilniuje kartu su sugyventine įsigytą butą, kurį nuomoja, kasmet vyksta į egzotiškas keliones. Be to jis yra paveldėjęs nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad ieškovas, nurodydamas LR CK 1.32 str. kaip pagrindą nutraukti išlaikymo mokėjimą, nenori vadovautis LR CK 1.32 str. 2 d., kuri numato, kad jeigu abu tėvai yra LR piliečiai, tai išlaikymo klausimą privalo spręsti LR teismai.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad ieškovo mokamas 5 svarų per savaitę išlaikymas vaikams yra aiškiai nepakankamas, o tėvo nurodoma sunki materialinė padėtis nėra pagrindas jį atleisti nuo pareigos teikti išlaikymą vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pakeitė 2007-06-11 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos ieškovo ir atsakovės sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2 punktą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo ir nustatė, kad ieškovas teiks išlaikymą savo vaikams kas mėnesį po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškinio argumentus, kad vaikų išlaikymo klausimas iš viso neturėtų būti sprendžiamas LR teismuose, kadangi abi šalys gyvena JK, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad šalys procesiniuose dokumentuose savo gyvenamąsias vietas nurodė Lietuvoje, nepateikė įrodymų, kad būtų atsisakę LR pilietybės ir priėmę JK pilietybę, santuokai nutraukti pasirinko LR teismą, ieškovas pateikdamas šį ieškinį taip pat pasirinko LR teismą, todėl šis ginčas priklauso Lietuvos jurisdikcijai. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jis būtų intensyviai ieškojęs darbo ir dėl kažkokių objektyvių priežasčių nebūtų galėjęs Londone susirasti kokio nors, kad ir mažiau apmokamo darbo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas turi už banko paskolą įsigijęs ½ dalį buto naujos statybos name Vilniuje, ir, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad už įsigyto buto dalį paskola yra mokama iš ieškovo lėšų per ieškovo motiną. Teismo įsitikinimu, 2008-11-17 sudarydamas buto pirkimo kreditavimo sutartį, ieškovas turėjo bankui įrodyti, kad jis turės pakankamai lėšų ar turto, kurios užtikrintų būsto paskolos grąžinimą, todėl teismas kritiškai vertino ieškovo motinos aiškinimą, kad būsto paskola už sūnų yra mokama vien iš jos lėšų, kadangi iš jos paaiškinimų sprendė, kad tokiu atveju jai neliktų jokių lėšų pragyvenimui bei savo buto išlaikymui. Todėl iš surinktų įrodymų visumos ir išimtinai vadovaudamasis nepilnamečių vaikų interesais, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė ir neginčijamai nepagrindė, kad jo turtinė padėtis būtų labai apsunkinta ir jis negalėtų teikti išlaikymo vaikams bent po 400 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo nurodomas Londono Child Support Agency nurodymas dėl išlaikymo mokėjimo nėra teismo sprendimas, šis nurodymas buvo priimtas nekviečiant šalių ir buvo nustatytas tik pats minimaliausias dydis, kurį ieškovas turėtų mokėti vaikams išlaikyti. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad vaikų išlaikymo dydžio klausimą būtų nagrinėjęs JK kompetetingas teismas, teismas sprendė, kad 2007-06-11 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos prievolės negalima nutraukti. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuo 2011-05-01 JK yra panaikinami buvę apribojimai Europos Sąjungos šalių, priimtų nuo 2004-05-01 į ES, piliečiams, kurių pagrindu jiems galėjo būti mokamos mažesnio dydžio įvairios socialinės išmokos nedarbingumo ir kitais atvejais, tokiu būdu ieškovas nuo 2011-05-01 įgytų teisę į didesnio dydžio socialines garantijas ir būtų pajėgus mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Šalies argumentai
Ieškovas, nesutikdamas su Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimu, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Apelianto nuomone, nustatydamas, kad vaiko poreikių tenkinimui pakaks 400 Lt periodinėmis išmokoms, teismas nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovės jokių išlaikymo dydį patvirtinančių įrodymų, duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas bei turimą turtą JK, apsiribodamas tik duomenimis apie šalių turimą turtą Lietuvoje. Visiškai nebūdamas aktyvus byloje, teismas nepagrįstai nenutraukė 2007-06-11 teismo sprendimu priteisto išlaikymo mokėjimo vykdymo, nors turėjo duomenų apie visos šeimos gyvenimą JK, kurioje, šalims gyvenant virš 11 metų, sukaupti visi duomenys apie šalių tikrąją turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Apelianto nuomone, nutraukus išieškojimą Lietuvoje, atsakovei atsirastų galimybė kreiptis dėl išlaikymo priteisimo šalyje pagal gyvenamąją vietą. Tik šios gyvenamosios vietos valstybė, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, galėtų objektyviai įvertinti visas aplinkybes bei paskirti būtent vaikų poreikius ir tėvų galimybes atitinkantį išlaikymo dydį. Teismui nenutraukus išieškojimo vykdymo Lietuvoje, susidarė dvigubo išlaikymo išieškojimo iš apelianto padėtis. Apelianto nuomone, jo atžvilgiu nesąžininga ir tai, kad apylinkės teismas, turėdamas duomenis apie tai, kad apeliantas yra bedarbis, kurio pajamos sudaro vos 200 Lt per savaitę, paskyrė išlaikymo dydį, sudarantį visą apelianto gaunamą pašalpą. Apeliantas taip pat nesutiko ir su teismo išvada dėl to, kad jis 2008 m. įsigijo naujos statybos butą Vilniuje. Nurodė, kad jam priklauso tik ½ dalis šio buto, butas yra įkeistas bankui, kredito sutartis sudaryta daugiau nei 40 metų, už šio turto įsigijimą apeliantas nesumokėjo nė cento grynais pinigais, visus mokėjimus pagal kredito sutartį už apeliantą moka jo motina. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino į bylą pateikto išrašo apie apelianto kreditorinius įsiskolinimus įmonėms Halifax, HFC bank ir kt., sudarančius 23 879 svarų, tokiu būdu pažeisdamas CPK 185 str. reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal CK 1.32 str. 2 d., jeigu vaikas ir abu tėvai yra Lietuvos piliečiai, taikomi Lietuvoje galiojantys įstatymai, šiuo atveju išlaikymo klausimą privalo spręsti Lietuvos teismai. Be to, santuokos nutraukimo ir periodinių išmokų vaikams išlaikyti byla buvo nagrinėjama Lietuvoje ir pagal Lietuvos įstatymus. Abi proceso šalys ir pirminės bylos nagrinėjimo metu žinojo, kad gyvena JK, tačiau sąmoningai gera valia pasirinko proceso vietą – Lietuvą. Į apelianto argumentus dėl to, kad teismas neišsiaiškino buvusių sutuoktinių turtinės padėties, atsakovė atsikirto nurodydama, kad apeliantas privalėjo pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, kadangi jis iniciavo ieškinį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina suma negali būti mažesnė kaip minimali alga, tai reiškia, kad papildomai įrodinėti šios sumos nereikia. Ir tik kita šalis privalo, jei nori, kad būtų priteista mažesnė suma nei minimalus atlyginimas, įrodyti, kad ji neturi turto ir ėmėsi visų priemonių gauti didesnes pajamas. Atsakovė pažymėjo, kad be kartu su trečiuoju asmeniu įsigyto buto Vilniuje, kuriam pirkti kreditą apeliantas gavo po santuokos nutraukimo ir jo grąžinimas visiškai negali įtakoti periodinių išmokų dydžio, apeliantas turėjo dalinę nuosavybę ir kituose objektuose, ir, nors buvo skola vaikų išlaikymui, 2010 metais visus turtus padovanojo savo motinai, kas dar kartą įrodo, kad apeliantas nori visomis įmanomomis priemonėmis neteikti vaikams išlaikymo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Šalies argumentai
Byloje pakartotinai kilo ginčas, ar nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas spęstinas LR teismuose, kai tuo tarpu abi proceso šalys gyvena JK. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė CK 1.32 str. 1 d., nenutraukdamas 2007-06-11 priteisto išlaikymo mokėjimo vykdymo, nors turėjo duomenis, kad šalys ir jų nepilnamečiai vaikai gyvena kitoje valstybėje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju teismingumo ar taikytinos teisės klausimas apskritai negali būti keliamas. Byla pagal pareiškėjų G. K. ir A. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo buvo nagrinėjama Varėnos rajono apylinkės teisme. Sprendimas šioje civilinėje byloje, kuriuo patvirtintos sutarties sąlygos dėl santuokos nutraukimo pasekmių priimtas 2007-06-11 (šalims gyvenant užsienyje jau nuo 2004-10-05), taigi, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, abi proceso šalys ir pirminės bylos nagrinėjimo metu žinojo, kad gyvena JK, tačiau sąmoningai gera valia pasirinko proceso vieta Lietuvą. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti (panaikinti) įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo. Teismas nebeturi pagrindo svarstyti arba net priimti keliamas abejones, ar išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas, tinkamai išspręstas teismingumo klausimas.
Taip pat apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nenutraukti išieškojimo vykdymo Lietuvoje, nurodydamas, kad tokiu būdu susidaro dvigubo išlaikymo išieškojimo situacija. Apelianto nurodyti argumentai, kad teismui nenutraukus išieškojimo vykdymo Lietuvoje ir esant galiojančiam Londono vaikų teisių apsaugos tarnybos nurodymui vaikų išlaikymui skirti po 5 svarus per savaitę, susidaro dvigubo išlaikymo išieškojimo padėtis, apeliacinės instancijos teismo atmestini kaip nepagrįsti. Vaikų turtinės teisės (išlaikymo) dydis, mastas yra nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu (minėtu 2007-06-11 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu) (CPK18 str.), o kompetetingos JK institucijos, atsakingos už vaikų teisių apsaugą, nurodymu dėl išlaikymo mokėjimo nustatytos periodinės išmokos, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, nėra naujai nustatytos ir yra užskaitomos kaip periodinių išmokų mokėjimas pagal Lietuvoje priimtą teismo sprendimą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime išdėstyta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2009-10-08 Londono Child Support Agency nurodymas dėl išlaikymo vaikams mokėjimo savaime negali turėti įtakos įsiteisėjusio Lietuvos Respublikos teismo sprendimo vykdymui ir pažymi, kad išlaikymo dydis, mastas yra privalomi ir vykdytini iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (LAT 2011-07-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-325/2011). Byloje duomenų apie tokio teismo sprendimo egzistavimą nesant, apelianto argumentai dėl dvigubo išieškojimo jo atžvilgiu atmestini.
Apelianto įsitikinimu, skundžiamu teismo sprendimu jam taip pat neteisingai nustatytas nepilnamečiams vaikams privalomo teikti išlaikymo dydis, tokiu būdu iš esmės pabloginant jo padėtį lyginant su išlaikytiniais. Apelianto nuomone, apylinkės teismas turėjo nustatyti kiekvieno iš tėvų dalį išlaikymo prievolėje ir konkretų išlaikymo dydį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.), o CPK 306 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Patikslintame ieškinyje apeliantas prašė pakeisti 2007-06-11 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir nutraukti išlaikymo mokėjimą pagal šį sprendimą, nustatant, kad ieškovas savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti moka periodines išmokas, nustatyta tvarka ir dydžiais pagal atsakovės prašymą ir priimtą 2009-10-08 Child Support Agency sprendimą JK, iš esmės įrodinėdamas tik tą aplinkybę, kad byla yra neteisminga Lietuvos teismams. Ir tik apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja savo pasikeitusią turtinę padėtį, kaip CK 3.201 str. numatytą pagrindą reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį. Šiais aspektais apeliantas ieškinio negrindė, todėl jais negali remtis ir apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo turinys ir bylos medžiaga suponuoja vienareikšmę išvadą, jog apeliantas skunde iškėlė naują reikalavimą, kuris nebuvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti apeliacijos dalyku, o su juo susijusios aplinkybės nevertintinos ir dėl jų nepasisakytina. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų ir nagrinėti apelianto reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo (CPK 320 str. 2 d.).
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.