Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-06 · Administracinė byla Nr. P-261-172-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
P-261-172-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
J. R.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P(261) – 172/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. (J. R.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS525- 516/2008 pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. R. 2008 m. liepos 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad buvo pažeistos jo teisės atstovauti savo interesus administracinėse bylose Nr. I-3918, Nr. I-3919, Nr. I-3920, Nr. I-3921, Nr. I-3922 (toliau – ir Bylos) ir skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui; pripažinti, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Vilniaus tarnyba), nuo 2007 m. kovo 2 d. priimdama sprendimą Nr. S-(1.8.)-293-263 vilkino laiką dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo ir todėl pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisės pagalbos įstatymą ir teisę į gerą viešąjį administravimą; panaikinti Vilniaus tarnybos 2007 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. S-(1.8.)-293-263-07 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą – teikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Bylose, valstybei apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, vykdymo procese; pripažinti, kad Vilniaus tarnybos direktorė S. Paulauskienė negali persiųsti pareiškėjo prašymo nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Kauno tarnyba); nustatyti Vilniaus tarnybos direktorės S.Paulauskienės piktnaudžiavimą; priteisti iš Vilniaus tarnybos 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas kartu pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog pareiškėjas pats skunde pripažino, kad skunda padavė praleidęs terminą ir kartu pateikė prašymą jį atnaujinti. Vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsniu bei tuo, kad nuo skundžiamo Vilniaus tarnybos sprendimo priėmimo iki skundo padavimo teismui pareiškėjas su įvairiais skundais buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos termino atnaujinimo aplinkybės vertintinos kritiškai, nes pareiškėjas, būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo elgtis logiškai ir apdairiai. Pabrėžė, jog skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, o pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis galėjo paduoti teismui minėtus 10 skundų, tačiau būtent nagrinėjamo skundo negalėjo.

III.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį; pripažinti 2008 m. balandžio 3 d. Kauno tarnybos sprendime Nr. TP-2-(2.2.)-08-T-713/714-P-705 nurodytas faktines aplinkybes svarbiomis priežastimis ir atnaujinti terminą skundui paduoti, o klausimą dėl skundo nagrinėjimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (ABTĮ 149 str. 1 d. 2 p.) bei pažeidžia 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, nes atima iš pareiškėjo teisę kreiptis į teismą ir į veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, remiantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalimi, kadangi nutartis yra be motyvų. Pažymėjo, jog teismas netinkamai įvertino Kauno tarnybos 2008 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-08-T-713/714-P-705 nurodytas faktines aplinkybes, kadangi jos būtent įrodo, jog nuo Vilniaus tarnybos sprendimo priėmimo dienos pareiškėjas elgėsi logiškai, apdairiai, įstatymų nustatyta tvarka ir nepraleisdamas terminų siekė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Aplinkybė, jog pareiškėjas dešimt kartų kreipėsi į teismą, įrodo, kad jis bandė ginti savo pažeistas teises jam suprantamu būdu, tačiau ne taip, kaip būtų gynęs, jeigu būtų turėjęs advokatą. Mano, kad minėta aplinkybė negali būti teisiniu argumentu neatnaujinti termino skundui paduoti.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės skundžia Vilniaus tarnybos 2007 m. kovo 2 d. sprendimą. Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2008 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 1, 36), t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta nuostata, terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas pareiškėjo prašymu, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. kovo 13 d. prašymu Nr. 372 prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos sprendimą. Kauno tarnyba 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 07-N-372-435 atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kauno apskrities administracinių ginčų komisija, kuri 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2007/28/(25-24)-15 panaikino Kauno tarnybos sprendimą. Kauno tarnyba apskundė tokį komisijos sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2008 m. kovo 26 d. sprendimu panaikino Kauno tarnybos sprendimus ir įpareigojo Kauno tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymus (Nr. 372 ir 375). Kauno tarnyba 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-713/714-P-705 nusprendė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjui apskundžiant Vilniaus tarnybos sprendimą.

Teisėjų kolegija pabrėžė, jog net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo veiksmai (nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. balandžio 3 d.), kuriais jis siekė, jog jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, būtų įvertinti kaip svarbios priežastys termino atnaujinimo prasme, skundas pirmosios instancijos teisme gautas tik 2008 m. rugpjūčio 18 d.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nenurodė jokių skundo padavimo terminui atnaujinti svarbių priežasčių, pagrindžiančių pareiškėjo delsimą operatyviai kreiptis į teismą dėl teisių gynimo po 2008 m. balandžio 3 d. Kauno tarnybos sprendimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus tarnybos sprendimo paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl terminą atsisakytina atnaujinti.

V.

J. R. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. sausio 27 d. padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

Šalies argumentai

Prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr.AS143-573/2008 ir Nr. AS442-568/2008 nustatyta, kad „nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas nepagristai delsė ar jog jis buvo nepakankamai rūpestingas“, t. y. konstatuota, jog terminus skundams paduoti pareiškėjas praleido dėl objektyvių priežasčių (ABTĮ 34 str. 1 d.). Šiose administracinėse bylose faktinės administracinio ginčo aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą teigdamas, jog šioje administracinėje byloje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas prieštarauja šio teismo analogiškose bylose priimtiem sprendimams, kadangi administracinėse bylose Nr. AS143-573/2008 ir Nr. AS442-568/2008 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad pareiškėjas terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.

Kolegija konstatuoja, kad atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu galima tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų administracinių bylų Nr.AS143-573/2008 ir Nr. AS442-568/2008 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Pareiškėjo nurodytose bylose, teismui jis buvo nurodęs kodėl per visą laikotarpį negalėjo laiku kreiptis į teismą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pagrindė, kodėl negalėjo kreiptis į teismą tik nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. balandžio 3 d. t. y., kad atliko veiksmus, kuriais jis siekė, jog jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau skundas pirmosios instancijos teisme gautas tik 2008 m. rugpjūčio 18 d.

Taigi, pareiškėjo nurodytos administracinės bylos ir ši byla pagal faktines aplinkybes nėra tapačios (analogiškos).

Kadangi kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal J. R. (J. R.) prašymą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisArtūras DrigotasStasys Gagys