Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaldymo įrenginių techniku, neteistas:

1. 2016 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal laidavimą be užstato 1 metų laikotarpiui, perduodant laiduotojo G. T. atsakomybėn, baudžiamoji byla M. B. atžvilgiu nutraukta;

2. 2019 m. vasario 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus nutarimu, patvirtintu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, esant pareikštam įtarimui dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato 1 metų laikotarpiui, perduodant laiduotojo A. B. atsakomybėn, ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2021 m. liepos 21 d., iš teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įsigijęs, neteisėtai, t. y. neturėdamas tam leidimo, laikė 1 (vieną) pramoninės gamybos 20-o kalibro medžioklinį šovinį „Legia“, skirtą šaudyti iš daugelio modelių 20-o kalibro lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų, iki kol 2021 m. liepos 21 d. apie 07.00 val. pas jį bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kratos metu minėtą šovinį surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus pareigūnai.

Be to, M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip iki 2021 m. liepos 21 d., iš teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė balto popieriaus lapą, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,387 g, A9 – tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,6%, bei plastikiniame inde esančią foliją, kurioje buvo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios masė yra 1,537 g, iki kol 2021 m. liepos 21 d. apie 07.00 val. pas jį bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

2021 m. liepos 21 d. kratos protokole užfiksuota, jog 2021 m. liepos 21 d. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos Violetos Miceikienės nutartį atlikta krata M. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune. Kratos metu miegamajame kambaryje ant medinės lentynos buvo rastas ir paimtas baltos spalvos sulankstytas popieriaus lapas, kuriame buvo sumaišytas tabakas su galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis (supakuotas į pakuotę Nr. HB5093664). Ant tos pačios lentynos taip pat buvo rastas pilkos spalvos plastikinis indas, kurio viduje buvo metalinis smulkintuvas bei į foliją suvyniotos galimai narkotinės medžiagos. Minėtas plastikinis indelis su jame esančiais daiktais paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. KB0654213. Ant minėtos lentynos esančioje suvenyrinėje lėkštutėje buvo rastas galimai šovinys ant kurio yra užrašas „Legia“, minėtas šovinys supakuotas į pakuotę Nr. HB5093663 ir paimtas (b. l. 24– 27).

2021 m. liepos 21 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 28–37).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2021 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas vienas medžioklinis šovinys yra šaudmuo. Tai pramoninės gamybos 20-o kalibro šaudmuo, skirtas šaudyti iš daugelio modelių 20-o kalibro lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų. Šovinys šaudyti tinkamas (b. l. 41–46).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko, 2021 m. liepos 21 d. kratos metu rasta M. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,387 g, A9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,6 %. Rudos spalvos, sausoje, dalinai susmulkintoje augalinės kilmės medžiagoje iš žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko, 2021 m. liepos 21 d. kratos metu rasto M. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga iš folijos paketėlio, supakuoto į plastikinį indą, 2021 m. liepos 21 d. kratos metu rasta M. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 1,537 g. 2. Ant metalinės dėžutės-smulkintuvo, supakuoto į plastikinį indą, 2021 m. liepos 21 d. kratos metu rasto M. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir (arba) narkotinės medžiagos – kanapių dervos pėdsakai (b. l. 51–56).

Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1680/2021(01) (tyrimas pradėtas 2021 m. liepos 23 d., šlapimas paimtas 2021 m. liepos 21 d.) nurodyta, kad M. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 61).

Dėl kaltės ir veikų kvalifikavimo

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos. Šaunamasis ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleistos kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti, arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.

Kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuojamos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir davė parodymus apie šovinio įsigijimo ir laikymo aplinkybes. Kaltinamojo teigimu, kratos metu jo bute policijos pareigūnų rastą šovinį jam atidavė medžiotojas, pas kurį gyveno dirbdamas Belgijoje – šovinį atsivežė į butą, kuriame gyvena, ir laikė lėkštutėje kartu su kitais suvenyrais. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius jo veikoje patvirtina ir 2021 m. liepos 21 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys apie tai jog, atliekant kratą bute, (duomenys neskelbtini)6, Kaune, ant miegamajame esančios lentynos, suvenyrinėje lėkštutėje buvo rastas galimai šovinys ant kurio yra užrašas ,,Legia“. Parodymus apie šovinio radimą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje davė ir liudytojais ikiteisminio tyrimo pareigūnų apklausti pareigūnai M. D., A. B. bei T. D.. Visi trys liudytojai davė analogiškus parodymus apie tai, kad M. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, atliktos kratos metu kambaryje ant lentynos buvo rastas šovinys. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2021 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje pateikti duomenys apie tai, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo ir laikė šaudmenį – nurodyta, jog tirti pateiktas vienas medžioklinis šovinys yra šaudmuo. Tai pramoninės gamybos 20-o kalibro šaudmuo, skirtas šaudyti iš daugelio modelių 20-o kalibro lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų. Šovinys šaudyti tinkamas. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis teisę įgyti ir laikyti suteikia leidimas įsigyti ar laikyti tokios kategorijos ginklą. Kaltinamasis tokio leidimo neturėjo. Kaltinamasis M. B., būdamas pakaltinamas, suaugęs asmuo paimdamas medžiotojo duodamą šovinį turėjo ir galėjo suprasti, kad tai šaudmuo, kurio laikymas be leidimo yra neteisėta veika, abejodamas dėl šovinio tikrumo, galėjo kreiptis į specialistus, kad išsiaiškintų, koks tai šovinys ir kokie reikalavimai keliami jo laikymui, tačiau jokių veiksmų legalizuoti šovinį, įgyti leidimą nesiėmė, tokiu būdu sąmoningai laikė šaudmenį, neturėdamas leidimo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šaudmuo buvo laikomas kaltinamojo bute atvirai, lengvai pasiekiamoje vietoje, akivaizdu, kad jį įgijęs ir laikęs kaltinamasis neturėjo jokio supratimo apie tai, kaip saugiai laikyti ir elgtis su šoviniu – tai patvirtina jo veikos pavojingumą. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog kaltinamojo M. B. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, M. B. pripažintinas kaltu, todėl baustinas.

Kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuojamos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos 21 d. jo namuose atliktos kratos metu rastas narkotines medžiagas buvo įsigijęs asmeniniam vartojimui, nes iki įvykio vartojo „žolę“, turėjo priklausomybę. Kaltinamasis taip pat parodė, kad policijos pareigūnai kratos metu rado įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų likutį, nes dalį jų jau buvo suvartojęs, o narkotines medžiagas įsigijo iš per programėlę susirasto pardavėjo. Taigi kaltinamasis pripažino tiek neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, tiek neteisėto jų laikymo asmeninio vartojimo tikslais faktą. Kratą kaltinamojo bute atlikę pareigūnai, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais, patvirtino, kad kaltinamasis jiems iš karto pripažino, jog vartoja narkotines medžiagas „žolę“. Aplinkybę, kad kaltinamasis žinojo, kokias narkotines medžiagas buvo neteisėtai įgijęs ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, o taip pat, kad šias medžiagas įsigijo ir laikė savo vartojimui patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N1680/2021(01), kurioje nurodyta, kad M. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Byloje nenustatyta objektyvių duomenų, jog kaltinamasis M. B. narkotines medžiagas įsigijo ir laikė platinimo tikslu. M. B. įsigytų bei laikytų narkotinių medžiagų rūšys ir kiekiai nustatyti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. spalio 1 d. specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko, 2021 m. liepos 21 d. kratos metu rasta M. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,387 g, A9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,6 %. Rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga iš folijos paketėlio supakuoto į plastikinį indą, yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 1,537 g. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog kaltinamojo M. B. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai, M. B. pripažintinas kaltu, todėl baustinas.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių skyrimo

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto ir laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos arba arešto bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad M. B. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Abi nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Dėl abiejų nusikalstamų veikų nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nors M. B. anksčiau neteistas, tačiau jau du kartus 2016 m. rugsėjo 29 d. ir 2019 m. vasario 4 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 89–104). Baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis moka už administracinius nusižengimus jam paskirtas baudas (b. l. 105–115). Kaltinamasis M. B. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriaus įskaitoje neužregistruotas (b. l. 124), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydytas nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 8 d. dėl (F43.2) Adaptacijos sutrikimai (b. l. 125). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-818/2021 nurodyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. B. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 130). Kaltinamasis M. B. nuo 2021 m. birželio 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 85–87).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumą, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis – areštas. Nors kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už apysunkį nusikaltimą, tačiau BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos tik su laisvės atėmimu susijusios arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, todėl kaltinamajam skirtina švelnesnė iš paminėtų, t. y. arešto, bausmė (BK 55 straipsnis). Teismo vertinimu, už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą kaltinamajam nėra pagrindo skirti baudos ar už baudą švelnesnių viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmių, kadangi už administracinius nusižengimus kaltinamajam skiriamos baudos neatgraso jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo ir nemotyvuoja keistis. Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtinos arešto bausmės dydis nustatytas mažesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo M. B. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą, į tai, kad jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, t. y. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, tuo tarpu BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika – baudžiamiesiems nusižengimams, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 2 punktas). Šiuo atveju, už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta griežtesnė arešto bausmė apims švelnesnę arešto bausmę, paskirtą už 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 63 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam už nusikalstamas veikas paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo M. B., kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, dirbantis, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktuose, t. y. pareigą gydytis priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 131–132) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusi narkotinė medžiaga – kanapių derva (1,511 g), supakuota į plastikinį uždaromą maišelį ir saugoma Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, Vilniuje (b. l. 51–56), bei vokas, kuriame yra paketai Nr. HB5093664 ir Nr. KB0654213, plastikinis indas, popieriaus lankstinukas ir folijos paketėlis, metalinė dėžutė-smulkintuvas, saugomi Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (b. l. 58–59), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, ir M. B. paskirti subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam M. B. paskirti sumažintą galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktais, atidėti kaltinamajam M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam M. B. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusią narkotinę medžiagą – kanapių dervą (1,511 g), supakuotą į plastikinį uždaromą maišelį ir saugomą Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, Vilniuje, bei voką, kuriame yra paketai Nr. HB5093664 ir Nr. KB0654213, plastikinį indą, popieriaus lankstinuką ir folijos paketėlį, metalinę dėžutę-smulkintuvą, saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.