- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- 2KT-90/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrius pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovės A. B. pareiškimu dėl civilinę bylą Nr. 2A-445-194/2007 Šiaulių apygardos teisme nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos nušalinimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti apeliacine tvarka kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. gruodžio 11 d. gautas ieškovės A. B. pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti civilinę bylą Nr. 2A-445-194/2007 Šiaulių apygardos teisme nagrinėti paskirtą teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų J. Badaugienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), D. Burbulienės ir R. Brazio, ir šią bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Ieškovė pareiškime nurodo, kad nepasitiki tiek bylą nagrinėti paskirtais Šiaulių apygardos teismo teisėjais, tiek ir kitais šios teismo teisėjais. Nepasitikėjimą teisėja D. Burbuliene ieškovė grindžia tuo, kad nebuvo patenkintas jos prašymas dėl 1999 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria buvo areštuotas ieškovės turtas, panaikinimo. Ieškovė taip pat nurodo, kad į baudžiamąją bylą Nr. 40-1-597-96 nebuvo grąžinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko R. Brazio nurodymu iš jos paimti kasos dokumentai. Be to, iškeldama bankroto bylą UAB ,,Atrama“, teisėja J. Badaugienė vadovavosi tik bankroto administratoriaus ir VSDFV pateiktais dokumentais, tačiau nesirėmė baudžiamosios bylos medžiaga. Ieškovės nuomone, abejones dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo pagrindžia tai, kad šią bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartimi yra panaikinta Šiaulių apygardos teismo priimta nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylos perdavimo atmestinas.
Teisėjo nušalinimo klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Tokį teisinį reguliavimą sąlygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems apygardos teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Nors ieškovė A. B. 2007 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apygardos teismui pateikto pareiškimo dėl teisėjų kolegijos nušalinimo rezoliucinėje dalyje nereiškia nušalinimo visiems Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams, o tik civilinę bylą Nr. 2A-445-194/2007 paskirtai nagrinėti teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų J. Badaugienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), D. Burbulienės ir R. Brazio, iš pareiškimo matyti, kad juo yra prašoma perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui, motyvuojant nepasitikėjimu visais Šiaulių apygardos teismo teisėjais. Taigi prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindas iš principo yra susijęs su abejonėmis dėl galimybės bylą nagrinėjantiems pirmosios instancijos teismo teisėjams išlikti nešališkiems.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teismo) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teismui), būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį ar kuriuos pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais. Tik išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.).
Pareiškime dėl teisėjų kolegijos nušalinimo ieškovė nenurodė konkrečių motyvų, kurie sudarytų pagrindą abejoti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Ieškovė nesutinka su atskirais procesiniais sprendimais, priimtais bylą nagrinėti paskirtos Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegijos teisėjų. Tačiau būtina pažymėti, kad dalyvaujantys byloje asmenys, nesutinkantys su teismo priimtais procesiniais sprendimais, turi procesinę teisę įstatymo nustatyta tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos, tačiau atskirų procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas byloje pagal įstatymą a priori (lot. – iš anksto) negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo įrodymas. Taip pat negalima sutikti su ieškovės nuomone, jog abejones dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo pagrindžia tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartimi yra panaikinta Šiaulių apygardos teismo nutartis šioje byloje. Pažymėtina, kad tokie aukštesnės instancijos teismo procesiniai veiksmai, kai naikinami žemesnės instancijos teismų sprendimai (nutartys) yra sudėtinė teisingumo vykdymo dalis, kuri užtikrina asmenų pažeistų teisių gynybą ir nereiškia bylą nagrinėjusių teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja dalimi ir 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Ieškovės A. B. prašymą dėl Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2A-445-194/2007 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmesti.