Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-11-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1006-210/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-24
Bylos Nr.
2S-1006-210/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Ieškovas
B UAB „Futuresto“
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1006-210/2014 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07005-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 106.3.;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 24 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo B UAB „Futuresto“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8182-650/2014 pagal ieškovo B UAB „Futuresto“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Jurconsult group“ ieškinį M. Š. ir M. Š. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme gautas ieškovo BUAB „Futuresto“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Jurconsult group“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų M. Š. ir M. Š. 24 968,24 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – solidarių atsakovų turto arešto taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatė ieškovui B UAB „Futuresto“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Jurconsult group“, terminą iki 2014-09-25 pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio ir jo priedų trūkumus.

Nurodė, kad nustatytu terminu neištaisius ieškinio trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas dokumentą padavusiam asmeniui.

Teismas laikė, kad ieškinyje nėra aiškiai išdėstyta ieškovo pozicija, kurios visgi atsakomybės solidarios ar subsidiarios apimtimi yra įrodinėjami ieškinio dėl žalos reikalavimai bei prašoma areštuoti solidariai tiek įmonės direktorės M. Š., tiek kito akcininko M. Š. turtą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad uždaroji akcinė bendrovė per valdymo organus veikia pagal savo atitinkamą veiklos reglamentavimą, ir iš juridinio asmens registro duomenų bazės matyti, kad buvo įregistruotas UAB „Futuresto“ vienasmenis atstovavimas, t.y. kad juridinio asmens vardu veikia vadovas; be to buvo įregistruota tiek šios įmonės steigimo sutartis, tiek įstatai. Tačiau ieškovas nepateikė su ieškiniu jokių šios įmonės veiklą bei dalyvių atsakomybę reglamentavusių dokumentų. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė visais leistinais rašytiniais duomenimis ieškinio aplinkybių, jog už žalos padarymą įmonei turėtų atsakyti solidariai abu atsakovai (tiek direktorius, tiek akcininkas), nors tokie duomenys taip pat laikytini svarbiais ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo B UAB „Futuresto“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apelianto teigimu, ieškinio priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, tarp jų, ar pateiktas ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau šioje stadijoje nereikalaujama pagrįsti ieškinio reikalavimo ir jo dydžio, t.y. ieškovas ieškinyje turi nurodyti ieškinio pagrindą, o ne jį įrodyti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimų, ėmėsi nagrinėti materialinio pobūdžio klausimus, kurie nagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu bei tokiu būdu suvaržė ieškovo procesinę teisę į teisminę gynybą.

2. Apelianto įsitikinimu teismas iškėlė ieškovui didesnius procesinius reikalavimus nei ieškovui kelia įstatymas: t.y. teismas įpareigojo teisiškai kvalifikuoti teisinius santykius bei defacto iš esmės atlikti teismui priskirtinus veiksmus. Apeliantas pažymi, jog įmonės dokumentai (įstatai, steigimo sutartis) negali prieštarauti įstatymams bei apriboti juridinių asmenų dalyvių atsakomybės, todėl ieškovas atitinkamai rėmėsi aukštesnę juridinę galią turinčiais teisės šaltiniais – įstatymais. Apelianto manymu, ieškinyje išsamiai nurodytos ne tik visos faktinės aplinkybės, bet ir teisės normos. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, ieškovas yra aiškiai išsakęs savo poziciją, jog siekia, jog abu atsakovai atsakytų solidariai, kadangi ieškovui sukelta žala yra abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų pasekmė. Šiuo atveju ieškovas yra pateikęs visus jam prieinamus įrodymus, kurie reikšmingi bylos nagrinėjimui bei kurie pagrindžia ieškinio reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Šios bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumas ir teisėtumas. Apelianto apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas analizuotinas tuo aspektu, ar teismo nustatyti reikalavimai ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir pagrindžiančius reiškiamus reikalavimus, gali būti kvalifikuojami kaip procesinio pobūdžio kliūtis, kurių nepašalinus bylos iškėlimas nėra galimas (CPK 320, 338 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK115 str. 3 d.). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Pažymėtina, jog tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis, be kita ko, juo siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio, o taip pat teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio, tačiau šis institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, bet siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teismas ieškinio priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų visus įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje ir todėl nėra pagrindo civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 str.). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1d., 158 str., 225 str. 6 p., 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36).

Pažymėtina, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

Susipažinus su ieškiniu matyti, kad ieškovas žalos atlyginimą prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. Š. ir M. Š.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog už žalos padarymą įmonei turėtų atsakyti solidariai abu atsakovai tiek direktorius, tiek akcininkas. Tačiau kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovo reikalavimas suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog pareikštas ieškinys yra su trūkumais, kurie trukdytų atsakovams suvokti pareikšto reikalavimo esmę, dėl ko jie negalėtų suformuoti savo pozicijos ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio, o teismas negalėtų efektyviai vykdyti teisingumo. Kaip matyti iš ieškinio turinio ieškovas iš esmės suformulavo ieškinio reikalavimus, kurie nėra kliūtis apskirtai pradėti procesą teisme, todėl pripažintina, jog šiuo atveju ieškovas įvykdė minėtą įstatymų leidėjo nustatytą reikalavimą, susijusį su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Vienu iš ieškinio trūkumų pirmosios instancijos teismas nurodė, tai jog ieškovas nepateikė su ieškiniu jokių šios įmonės veiklą bei dalyvių atsakomybę reglamentavusių dokumentų. Tačiau atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad ieškovas prie ieškinio priedų yra pridėjęs, VĮ Registrų centro išrašą apie akcininkus, VĮ Registrų centro išrašą su istorija, LR juridinių asmenų registro trumpą išrašą. Be to, UAB „Futuresto“ yra bankrutuojanti įmonė, o apelianto teigimu, bankroto administratoriui nėra perduoti nei įmonės turtas nei dokumentai.

Šiuo atveju apeliantas yra aiškiai išsakęs savo poziciją, jog siekia, abiejų atsakovų solidariosios atsakomybės, kadangi ieškovo įsitikinimu sukelta žala yra abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų pasekmė. Pažymėtina ir tai, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, gali ieškovo motyvuotu prašymu, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (CPK 45 str. 1 d.). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.). Nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad pakeisti netinkamą šalį galima nagrinėjant bylą iš esmės ar parengiamajame teismo posėdyje, be to, netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu gali būti inicijuotas vienos iš šalių arba bylą nagrinėjančio teismo, tačiau pakeitimas gali vykti tik sutinkant ieškovui. Reikalavimas ieškinio priėmimo stadijoje pateikti papildomus įrodymus vien tam, kad teismas galėtų įsitikinti, ar ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams apibrėžiant atsakomybės apimtį, atsižvelgiant įvisus pirmiau nurodytus argumentus, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio trūkumas, kadangi šie formalūs trūkumai gali būti pašalinti LR CPK 45, 141, 226, 251 straipsniuose nustatyta tvarka.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatydamas ieškovui terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vytautas Kursevičius