- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-08-23
- Bylos Nr.
- 1-2460-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03086-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- P. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2016 m. lapkričio 9 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2017 m. sausio 20 d., apie 20:30 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,64 promilės girtumas), konfliktavo su nepilnamečiu sūnumi E. B., sutuoktinei E. B. užstojus sūnų, grasino ją nužudyti, sakydamas: „tu čia negyvensi, nužudysiu“, tokiais savo veiksmais sukėlė realų pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Taip P. B. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Taip pat jis 2017 m. vasario 7 d., apie 20.40 val., buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje, sukėlė konfliktą, kurio metu grasino užmušti sutuoktinę E. B., imdamas nuo spintelės peilį ir sakydamas: „vis tiek tave užmušiu“, tokiais savo veiksmais sukėlė realų pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Taip P. B. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
P. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su žmona E. B. santuokoje gyvena apie 20 metų. Turi du vaikus - K. B., 19 m. amžiaus, ir E. B., 13 m. amžiaus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame jie gyvena, priklauso jam, jis yra dovanotas. Konfliktų nebuvo, nes jis gyveno pas motiną. Grįžo namo gyventi, nes reikia kūrenti. Šiuo metu su žmona ketina skirtis, penktadienį turi įvykti teismo posėdis dėl skyrybų, kuris jau trunka apie 3 mėnesius. Su žmona nebendrauja, bijo žodį ištarti, kadangi ji visą laiką provokuoja konfliktus. Valgo su žmona atskirai - ji valgo su sūnumi, o jis su dukra. Jis kartu su dukra perka sau maistą. Taip yra jau apie 3 mėnesius. Vakar, t.y. 2017 m. sausio 20 d., grįžo namo beveik visi kartu, vėlai. Jis iš karto nuėjo į virtuvę, nes turėjo nusipirkęs produktus. Tik įėjus į virtuvę, žmona iškarto pradėjo rėkti, kad kvies policiją. Greičiausiai dėl to, kad pamatė pas jį butelį, kurį buvo nusipirkęs. Tuo metu dukra jau buvo išėjusi iš namų. Ji grįžusi namo tik pasidėjo daiktus ir iš karto išėjo. Žmona su sūnumi buvo kambaryje ir jis girdėjo, kaip jie juokėsi ir garsiai sakė, kad jis girdėtų: „o, kviečiam, kviečiam policiją“. Kai išgirdo, kad jie ketina kviesti policiją, jis prie žmonos ir sūnaus iš viso nebuvo priėjęs ir pats, būdamas virtuvėje, iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai juo nepatikėjo, žmona parašė pareiškimą ir policija jį išvežė. Žmonai jis visai negrasino, nes su ja nekalba, nori civilizuotai išsiskirti, jam jau visko to gana. Prie sūnaus taip pat nebuvo prisilietęs. Įsipareigoja iki tyrimo pabaigos gyventi pas motiną - N. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Anksčiau buvo iškeltos bylos dėl smurto šeimoje, tačiau pirma byla buvo iš vis nutraukta, o antrą kartą žmona jį vadino visokiais žodžiais, tai gal jai ir sudavė. Pripažino tai, buvo nubaustas ir bausmę atliko. Sūnų E. žmona papirkinėja ir nuteikia prieš jį. Ji nori, kad jai atitektų butas. E. taip pat buvo iškelta byla dėl smurto prieš jį ir prieš sūnų E.. Jai atleido. Nori išsiskirti ir ramiai gyventi. Dukra su juo normaliai bendrauja, jokių konfliktų tarp jų nėra ( b. l. 65);
- 2017 m. balandžio 19 d. apklaustas įtariamuoju P. B. parodė, kad prie ankstesnės apklausos nori pridėti, kad su žmona ir sūnumi sutaria gerai, atsiprašė žmonos ir sūnaus, kad gėrė ir kėlė konfliktus, gyvena gražiai ir draugiškai. Šeimoje lankosi socialinė darbuotoja, nuolat teikia patarimus dėl savitarpio santykių, dėl sūnaus auklėjimo, prižiūri, dažnai susiskambina telefonu. Dirba tiek jis, tiek žmona, alkoholio nevartoja. Pirmąjį kartą 2017 m. sausio 20 d. sūnaus už galvos neėmė, jį tik netyčia pastūmė praeidamas į nugarą, iš karto po šio įvykio sūnaus atsiprašė. Jis atleido. Žodinis konfliktas buvo tik su žmona, jie vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, iš pykčio galėjo išsakyti ką nors negražaus, kad ji čia (name) negyvens, bet jokių ketinimų ją nuskriausti, sutrikdyti sveikatą ar sužaloti tikrai neturėjo. Tai buvo tik žodinio konflikto metu spontaniškai iš pykčio ištarti žodžiai dėl skyrybų. Antrą kartą 2017 m. vasario 7 d. konfliktas kilo virtuvėje, pripažįsta, kad buvo neblaivus. Virtuvėje buvo trise, žmona jis ir sūnus, jis buvo atsisukęs į spinteles, dėliojo ant jų buvusius įrankius, negrasino žmonai jokiu peiliu, vėl susikivirčijo, kad buvo neblaivus, vėl kartojo tą frazę, kad kartu negyvens. Nemano, kad ji tai galėjo suprasti kaip grasinimą, jokių veiksmų jos atžvilgiu nesiėmė ir neketino imtis, nei jos, nei vaiko nenuskriaudė. Ji supykusi, kad jis buvo užgėręs, pranešė policijai. Jiems kivirčijantis sūnus jį ramino, buvo suėmęs per pečius (b. l. 75);
- 2017 m. liepos 27 d. pareiškus galutinį įtarimą P. B. parodė, kad kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta, sutinka, kadangi vartojo alkoholį, galėjo žodžiais žmonai grasinti, gal paėmė peilį, bet netiki, kad jai peiliu ką nors padarytų, mano, kad tik pagrasino. Viskas susiklostė dėl įtemptos situacijos šeimoje, dėl nesutarimų, dėl to, kad buvo praradęs darbą, o dar vartojo alkoholį. Gailisi, kad supykęs grasino žmonai. Dabar alkoholio nevartoja, šeimoje santykiai pagerėjo (b. l. 78);
- nukentėjusiosios E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2017 m. sausio 20 d., apie 20.30 val. jos vyras, būdamas neblaivus, norėdamas paauklėti sūnų E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., sukėlė konfliktą. E. B. atėjusi pamatė, kad P. šaukia ant E.. Atėjusi ji pasakė vyrui, ko jis čia rėkia. P. supyko sakydamas: „užsičiaupk, užmušiu“, pradėjo agresyviai artintis prie jos. E. viską matė, atsistojo tarp jos ir vyro, o tuo momentu P. su dešine ranka pagriebė E. už galvos ir spausdamas nustūmė E. žemyn, taip sukeldamas E. fizinį skausmą. Ji tuo momentu išbėgo į lauką ir skambino policijai. Konfliktai tarp jos ir P. vyksta nuolat dėl jo gėrimo. P. šiuo momentu vartoja antidepresantus- klonezepamą ir kitus vaistus. Teisme vyksta skyrybų procesas. 2017 m. vasario 27 d. P. ją su vaiku išvarė į gatvę. Jis anksčiau teistas dėl grasinimų ir smurto, E. šiuo momentu miega, nuo VTMT atsisako, nes nemato prasmės. E. B. bijo dėl savo ir artimųjų sveiktos (b. l. 15);
- 2017 m. vasario 3 d. papildomos apklausos metu E. B. parodė, kad 2017 m. sausio 20 d. su sūnumi autobusu grįžo į namus. Baltupiuose į tą patį autobusą įlipo dukra, visi trise važiavo iki Kurklių stotelės ir išlipo. Dukra ėjo priekyje. Iš pradžių ji nesuprato, kur eina dukra, tačiau tada pamatė gatvėje girtą savo vyrą. Dukra K. pradėjo barti tėvą, liepė jam eiti namo. Pati užėjo į namus pirma ir užrakino duris. Ji su sūnumi ir vyru sustojo prie durų. E. atrakino duris, ji užėjo, tada bandė užeiti vyras, kuriam sūnus pasakė: „kur pametei raktus, ten ir ieškok“ . Ji laiptais jau buvo užlipusi į antrą aukštą, atsisuko, pamatė, kad vyras viena ranka suėmęs E. už galvos spaudžia ir stumdo. Ji ėmė rėkti ant vyro, sakydama, ką jis daro, ir leidosi apačion. Tada vyras paleido sūnų. Sūnui skaudėjo, nors jis tai bando nuslėpti, kadangi labai išgyvena dėl jos ir vyro skyrybų. Išvadą dėl sūnui sukelto skausmo daro iš to, kad vaikas pradėjo rėkti, tačiau negali prisiminti, ką tiksliai rėkė. Ji buvo šoke, kad vyras ne tik smurtavo prieš ją, bet pradėjo smurtauti ir prieš vaiką. Su sūnumi užėjo į butą, vyras atėjo iš paskos, nuėjo į virtuvę, kažką šūkaliojo. Dukra tuo metu išėjo iš namų. Ji trumpam išėjo paskambinti savo apylinkės inspektorei, paklausti ką daryti, bet ji neatsiliepė. Grįžo į namus, nusirenginėjo striukę. Tuo metu vyras puolė iš virtuvės link jos, sakydamas: „aš tave užmušiu, tu čia negyvensi“. Sūnus labai išsigando, staigiai atsistojo tarp jos ir tėvo, bandydamas ją apginti. Sūnus sakė: „tik pabandyk“. Ji tuo metu išbėgo pro duris į laiptinę kviesti policijos, išbėgant, matė vyro mostą rankomis. Dar kartą jau atsisukus pamatė, kad sūnus suklupęs ant kelių. Ar sūnui skaudėjo, nežino, jis stengiasi apie tai nekalbėti, vaikas išgyvena šoką. Liudytoja grasinimus vertina kaip realius. Vyras nuolat vartoja alkoholį, yra kelis kartus anksčiau prieš ją smurtavęs, jo gyvenimo būdas asocialus, kadangi susidėjęs su alkoholikais nesugeba išsaugoti darbo, išdirba po mėnesį ir būna išvaromas už gėrimą. Ji nežino kada ir kas jam kas gali „užplaukti“. Anksčiau vyras smurtavo tik prieš ją, o dabar smurtauja jau ir prieš vaiką. Tas ją labai neramina ir ji daro prielaidą, kad situacija šeimoje, jo elgesyje tik blogėja. Teisme vyksta skyrybos. Vyras šiuo metu gyvena kartu, grįžo po sulaikymo praėjus dienai. Išėjęs iš policijos jis gėrė, pirmą naktį praleido pas draugus, tada sekmadienį pas mamą, o nuo pirmadienio gyvena bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į medikus su sūnumi nesikreipė, kūno tyrimo nedarė, sužalojimų ant vaiko nebuvo, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas (b. l. 18-19);
- 2017 m. vasario 9 d. papildomos apklausos metu E. B. parodė, kad 2017 m. vasario 7 d., apie 20.30 - 20.40 val. pas ją į namus atėjo kaimynas iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir pasakė, kad pas jį yra girtas P. ir kad jis nesugebės pats pareiti namo. Sūnus E. tai girdėjo, iš karto labai susijaudino. Jis dabar yra labai jautrus, nes išgyvena dėl situacijos šeimoje ir skyrybų. Kaimynas prašė jį paimti, nes paliks lauke. Vyras eiti jau negalėjo. Su kaimynu sūnus parvedė vyrą į namus. Tada P. vėl pradėjo jai grasinti, sakė: „vis tiek tave užmušiu“, o vaikas tai girdėjo. Vyras pagrasino būdamas virtuvėje, ėmė peilį, kuris buvo ant spintelės, viršuje. Tai pamatęs E., puolė tėvą iš nugaros, už rankų, supurtė, jai sūnus liepė eiti į lauką. Filmavo konfliktą, kadangi tai jau ne pirmas kartas, kuomet jai grasina, apsidrausdama filmavo ir fotografavo, tai pateikia prie apklausos. Kai vyras ėmė grasinti su peiliais, ji 21.18 val. pasiskambino socialinei darbuotojai, norėdama paklausti ką daryti. Tuo metu vyras rėkė, grasino toliau, gal socialinė darbuotoja Ligita tai girdėjo. E. šį kartą vyras nieko nepadarė, tik bandė jį nustumti ranka nuo savęs. Fizinio skausmo kiek suprato tai nesukėlė. Šiek tiek P. nurimus, greitai susikrovė savo daiktus ir pabėgo su sūnumi pas jos mamą. Vyras grasina jai ne pirmą kartą, grasinimai vis rimtėja, anksčiau taip pat yra grasinęs peiliu, gal prieš 3-5 metus, buvo kviesta policija. Išeinant iš namų P. bandė jai pakišti koją, bet ji ranka užsikabino už durų staktos, tai nenukrito, o E. kabinosi už kojos, bet paleido. Vyras gulėjo ant žemės. Į namus atvesti tėvą reikalavo sūnus, jis yra problematiškas, stresuotas, labai išgyvena dėl skyrybų, atsilaisvinus vietai sūnus turėtų būti priimtas į Raidos centrą. Nenorėdama jam sukelti dar didesnių psichologinių problemų, šoko, leido jam tėvą atsivesti į namus, juolab lauke buvo didelis šaltis, vyras tiesiog būtų sušalęs gulėdamas. Dukra K. užstoja tėvą, iš pradžių jos nebuvo, paskui atvažiavo, juos aprėkė, pasakė, kad nors jos tėvas girtuoklis, bet ji bent žino kas jis, dar labiau įaudrino E., ir vėl išėjo. E. kategoriškai atsisako kviesti policiją, prašo to nedaryti, ima nervintis, rėkti, todėl atėjo parašyti pareiškimo, o nekvietė policijos vaiko akivaizdoje. P. raktus nuo namų turi, kada nori tada ateina ir išeina, nepaiso kardomosios priemonės. Po darbo statybose gavo pinigų, todėl geria toliau. Situacija šeimoje nepasikeis. Grasinimai kartojasi net pradėjus ikiteisminį tyrimą (b. l. 21);
- 2017 m. kovo 16 d. papildomos apklausos metu E. B. parodė, kad po ankstesnės apklausos nori papildyti, kad vyras apie mėnesį jau negeria, namuose santykiai pasikeitė, vyras nekelia konfliktų, padeda namie ir rūpinasi sūnumi. Namuose dažnai lankosi socialinė darbuotoja ir juos stebi. Pažymi, kad pirmo konflikto metu nepamena, ar vyras grasindamas turėjo ką rankose ar ne, praėjo jau daug laiko. Išgirdusi grasinimus nebelaukė, kol įvykdys juos, išbėgo į laiptinę kviesti policijos. Jie buvo realūs, kadangi nežino kas butų buvę, jei būtų likusi. Pažymi, kad antrą kartą, kuomet kilo konfliktas, vyras buvo virtuvėje, pasakęs jai „vis tiek tave užmušiu“, jis nuo spintelės paėmė peilį į rankas. Tai pamatęs E. tėvą puolė iš nugaros, tuomet, ji pradėjo filmuoti kas vyksta, ir vaizdo įrašą nuo to momento, kai vyras šiek tiek nurimo ir atsirėmė į virtuvės spinteles užfiksavo. To kaip jis paėmęs į rankas peilį, grasino, nufilmuoti nespėjo, nesitikėjo, kad bus grasinama, kadangi grasinimai, paėmus į rankas peilį, jai jau atrodo realūs. Konfliktų dukra K. nematė, tik girdėdavo riksmus, ji konfliktuose nedalyvavo. Su vyru susitaikė. E. tėvui tai pat atleido, jie pageidauja susitaikyti, duoti dar vieną šansą vyrui (b. l. 23);
- 2017 m. gegužės 31 d. papildomos apklausos metu E. B. parodė, kad pridėti prie savo ankstesnių apklausų neturi ką, papasakojo viską, ko buvo klausiama, jei tai atsiminė. Dėl to įvykio virtuvėje su peiliu gali pasakyti tik tiek, kad vaikas kažkaip sulaikė tėvą, kaip, nepamena, praėjo jau daug laiko. Grasinimai tikrai buvo realūs. Vaikas buvo apklausiamas teisme, jaučiasi gerai, teisme sakė tiesą, kad jam neskaudėjo, tai kartojo ir jai, vaikas su tėvu susitaikė ir priekaištų ir pretenzijų jam jokių nebeturiu. Jie sutaria pakankamai gerai. Prašo vadovautis ankstesniais parodymais, kadangi yra apklausiama jau, jei neklysta ketvirtą kartą, po tiek laiko bijo suklysti dėl smulkmenų, todėl daugiau parodymų duoti nenori (b. l. 24);
- liudytojo E. B. 2017 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu gyvena mama, tėčiu ir seserimi. Pastarąsias dienas mama su tėčiu sutaria gerai, nei tėtis, nei mama dabar alkoholio nevartoja. 2016 m. sausio 20 d. buvo pas mamą darbe, po darbo abu važiavo namo. Baltupiuose į autobusą įlipo ir sesuo. Ties Žaliųjų Ežerų stotele pamatė iš parduotuvės „Maxima“ išėjusį tėtį. Jie išlipo savo stotelėje. Sesuo nuėjo greičiau, pasivijo tėtį, jį stumdė ir rėkė ant jo, kad eitų namo, nes buvo girtas. Jis su mama ėjo link namų. Matė, kaip sesuo pirma užėjo į namą, po to mama, o jis buvo tarpdury. Tuo metu tėtis jam suėmė viena ranka už galvos ir spaudė, šiek tiek suskaudo. Tai pamačiusi mama pradėjo rėkti. Tada tėtis užėjo į namus, nuėjo į virtuvę, ten rėkė, tada atsistojo ir ėjo link mamos, puldamas mamą ir rėkdamas ant jos, sakydamas „tu čia negyvensi, nužudysiu“. Mamos nemušė. Jis atsistojo tarp mamos ir tėčio, o mama tuo metu išbėgo į kiemą. Tada tėtis jį pastūmė dviem rankom į nugarą, nes jis tuo metu buvo nusisukęs. Jis nukrito ant kelių, jam šiek tiek skaudėjo. Mama iškvietė policiją, jie išsivežė tėtį. Grįžęs tėtis atsiprašė. Anksčiau tėtė yra tik kartą jį mušęs, tai buvo seniai, nebepamena tiksliai kada. Tėtis šiaip negeria, tik būna, kad užgeria kelioms savaitėms. Prieš konfliktą tėtis negėrė, grįžęs po policijos dar porą dienų gėrė. Konflikto diena buvo pirma, kai jis vartojo alkoholį. Konflikto metu sesuo buvo kambaryje, nematė įvykio. Kai išgirdo, kad atvažiuos policija, apsirengė ir išėjo iš namų (b. l. 29);
- E. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis tėvui viską atleidžia. Viskas įvyko prieš pusmetį ir dabar jis nieko neatsimena. Policija pas juos buvo atvažiavusi porą kartų. Buvo vienas įvykis, kai tėvas šokinėjo ant mamos, jį pastūmė. E. B. nenorėjo įleisti tėvo į namus, nes jis buvo girtas. Tėvas buvo jį paėmęs už galvos, pastūmė. Tėtis tiesiog jį paėmė už galvos. E. B. nieko nejautė, nieko jam neskaudėjo. E. B. teigia, kad nieko nesakys, nieko neatsimena, viską atleidžia (b. l. 39-40);
- liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su B. šeima dirba nuo 2016 m. sausio 18 dienos. Ši šeima nuo 2012 m. lapkričio 13 d. įrašyta į įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą, nuo 2016 m. sausio 29 d. perrašyta į riziką. Problemos šeimoje tos pačios, piktnaudžiavimas alkoholiu, vaikų nepriežiūra. Šiuo metu didesnė problema yra su Povilu. Nuo praeitos savaitės jis įsipareigojęs nevartoti alkoholio, rūpintis sūnumi, lankyti AA grupę. E. rekomendacijų paiso. P. tai dirba, tai ne, per 2016 metus pakeitė 4 darbovietes, kurį laiką negyveno su šeima, piktnaudžiauja alkoholiu, porą kartų buvo suteikiama pirmoji pagalba, nes dėl girtumo tai susižeisdavo, tai jį kas sužeisdavo. 2017 m. sausio 20 d. po to, kai pastūmė vaiką, P. buvo kviečiamas pokalbiui, ateiti į grupę, kurią lankė vasarą –„Priklausomų nuo alkoholio asmenų ir jų šeimos narių grupė“. Vyras pasakė, kad negali atvykti, nes dirba. 2017 m. vasario 7 d., apie 20.00 val. paskambino E. B., paklausė ką jai daryti, nes P. vėl girtas, šaukia, varo ją su E. iš namų. Ji rekomendavo kviesti policiją, pasitraukti su vaiku į saugią vietą ir jo neprovokuoti, saugoti vaiką, E. tuo metu pasakė, kad nenori kviesti pareigūnų, nes pastaruoju metu daug įvykių turėjo, o E. nenori, kad jo tėvas būtų „pasodintas“. Tuomet patarė E. iškviesti taksi ir važiuoti pas mamą į Viršuliškes. Kalbant su E. girdėjo P. balsą, galima buvo įtarti, kad jis neblaivus, keikėsi, šaukė. Ką jis šaukė, pasakyti negali, kadangi šaukė ir E., jo sesė, o P.s juos peršaukė, girdėjosi aršus konfliktas. Jos manymu, vaikams ir E. buvo nesaugu. Po šio įvykio 2017 m. vasario 9 d. lankėsi P. namuose, durų niekas neatidarė. Jai paskambinus E., ši pasakė, kad yra darbe. Tada ji skambino P.. Po ilgo laukimo P. atsiliepė, jis buvo arba neblaivus, arba apsimiegojęs, negalėjo paaiškinti, ar jis yra namuose. Sakė, kad jis darbe, tai kad serga, į namus neįsileido, pažadėjo 2017 m. vasario 10 d., 11.00 val. atvykti į pokalbį. P. neatvykus, ji vėl jam paskambino, tačiau P. telefono nekėlė. Po keik laiko paskambino E. ir pasakė, kad P. neatvažiuos, kadangi jis girtas. Vasario 13 d. ji telefonu kalbėjo su P., jis buvo darbe, fone girdėjosi statybų triukšmas, atsiprašė, kad neatvyko, buvo nusiteikęs keisti gyvenimo būdą, lankyti AA grupę, suteikti kontaktus. Trumpąja SMS žinute jam buvo pateikti dviejų AA grupių kontaktai, kurie buvo patogūs pagal laiką ir vietą. 2017 m. vasario 17 d. telefonu ji kalbėjo su E., ji teigė, kad nuo 13 dienos P. nevartoja alkoholio, santykiai šeimoje geri. 2017 m. vasario 20 d. Erika taip pat patvirtino, kad savaitgalis buvo ramus, dirbo namie, nevartojo alkoholio ir yra rimtai nusiteikęs lankyti AA grupę. E. dėl situacijos šeimoje, kai P. vartoja alkoholį, pykstasi su E., labai išgyvena, patiria nuolatinį stresą ir nerimą (b. l. 43);
- K. B. pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus prieš tėvą (b.l. 45);
- bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 20 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. ( b. l. 55-58);
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad P. B. 2017 m. sausio 20 d., 22.07 val. nustatytas lengvas 0,64 promilės girtumas (b.l. 80);
Nurodyti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. sausio 20 d. konfliktavo su nepilnamečiu sūnumi, o žmonai užstojus sūnų, grasino ją nužudyti. Taip pat P. B. 2017 m. vasario 7 d. konflikto su žmona metu grasino žmoną nužudyti, imdamas nuo virtuvės spintelės peilį. Visuma šių duomenų, įvertinus esamą konfliktinę situaciją šeimoje, kaltinamojo neblaivumą, ankstesnį kaltinamojo teistumą, leidžia vertinti, kad nukentėjusioji kaltinamojo grasinimus vertino kaip realius, nes turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jie bus realizuoti. Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes P. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. B. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (b.l. 87-88).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – 2017 m. sausio 20 d. nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. B. – anksčiau buvo teistas vieną kartą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 83-84), baustas administracine tvarka (b.l. 81-82), VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 91), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 90).
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas subendrintas vienerių metų bausmės laikotarpis už abi nusikalstamas veikas, įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu P. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. sausio 20 d., 22.07 val. iki 2017 m. sausio 21 d., 17.25 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 61, 70).
Kaltinamajam P. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 67).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2017 m. sausio 20 d. įvykis), ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2017 m. vasario 7 d. įvykis), ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei skirti P. B. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 3) tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 3) tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti P. B. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2017 m. sausio 20 d., 22.07 val. iki 2017 m. sausio 21 d., 17.25 val., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.
Paskirti P. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
P. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.