Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei, nuteistojo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendžio, kuriuo:

E. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 1 d., 144 str., ir nuteistas:

pagal BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 144 str. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. nuostatomis, teismo paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir E. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas E. Š. atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei iki 2012-12-01 įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 68 str., uždrausta E. Š. vienerius metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Pripažinta G. L. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl 48 204 Lt civilinio ieškinio, pareikšto atsakovams E. Š. ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2011-10-15, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 161 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, važiuodamas pagrindiniu keliu, (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į kairę pusę – į šalutinį kelią – (duomenys neskelbtini), nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. L., dėl ko abi transporto priemonės susidūrė ir eismo įvykio metu nukentėjo minėtą motociklą vairavęs G. L., kuriam eismo įvykio metu padaryti dešinės plaštakos III delnikaulio ir kairės pėdos II padikaulio lūžiai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei kairės blauzdos sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, E. Š., sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju asmeniu, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, o būtent: jis 2011-10-15, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), įvykus eismo įvykiui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 231 punkto reikalavimus tuo, kad nevykdė eismo dalyvių pareigų, paliko be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, ir pats, būdamas sukėlęs tą pavojų, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju G. L., ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą, jam nepagelbėjo ir jį palikęs (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje iš įvykio vietos pasišalino.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nuosprendžio dalį dėl teisės į civilinio ieškinio patenkinimą, perduodant ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka ir pareikštą ieškinį atmesti. Nurodo, kad byloje nebuvo pateikta jokių ieškinį pagrindžiančių dokumentų, todėl civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaip nepagrįstas ir turėjo būti atmestas, o ne pripažinta teisė į civilinio ieškinio pateikimą. Teismo samprotavimas, kad nukentėjusiajam nepakako laiko tinkamai parengti civilinį ieškinį yra neargumentuotas ir neparemtas jokiais faktas. Bylos nagrinėjimas įvyko 2012-08-21, nukentėjusysis detalų civilinį ieškinį pateikė į baudžiamąją bylą 2012-06-13 dar ikiteisminiam tyrimui, todėl pats nukentėjusysis ar jo advokatė per du mėnesius privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareikštą civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo advokatė rengdama ieškinį šiuos dokumentus turėjo, nes kitaip nebūtų taip detaliai surašiusi, iš ko susideda padaryta žala. Kadangi nukentėjusysis naudojosi advokatės paslaugomis, nelaikytina svarbia priežastimi nukentėjusiojo gyvenimas kitoje šalyje laiko trūkumu pateikti reikiamus duomenis ieškiniui pagrįsti. Apeliantas pažymi, jog viso ikiteisminio tyrimo metu elgėsi sąžiningai, prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, bandė taikytis su nukentėjusiuoju, nevilkino tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo, todėl paties nukentėjusiojo veiksmai nesuprantami, nes ieškinį pagrindžiančių dokumentų nepateikimas daro žalą tiek jam, apeliantui, tiek nukentėjusiajam. Draudimo bendrovė taip pat negali nustatyti neturtinės žalos dydžio, nes nukentėjusysis nepateikė duomenų apie laikino nedarbingumo trukmę, be to, neaišku, ar nukentėjusysis eismo įvykio metu dirbo. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas išimtiniais atvejais, kai neina tiksliai apskaičiuoti pareikšto ieškinio, pripažįsta teisę į ieškinio patenkinimą, o šiuo atveju nebuvo ko apskaičiuoti ir skaičiuoti, nes ieškinys buvo pareikštas nepagrįstas, jame nurodyti skaičiai niekuo nepagrįsti, todėl teismas turėjo ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį E. Š. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281 str. 2 d. ir 144 str., jo kaltė patikimai patvirtinta apylinkės teismo ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje detaliai aptartais įrodymais. Savo kaltės nuteistasis dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 str. 2 d. ir 144 str., padarymo neneigia, tačiau apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nukentėjusiojo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, perduodant ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir prašo ieškinį atmesti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai patenkina civilinį ieškinį ar jį atmeta. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog G. L. 2012-06-20 nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 143). Ieškiniu G. L. prašė priteisti solidariai iš nuteistojo E. Š. bei draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 43 204 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas detaliai nurodė, iš ko susideda turtinės žalos dydis, tačiau prie ieškinio nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų (t. 1, b. l. 141–142), todėl teismui neatidėjus bylos nagrinėjimo ir neišreikalavus papildomos medžiagos nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiojo nurodyto žalos dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo BPK 115 str. 2 d. suteikta išimtine teise perduoti ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks sprendimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, o apelianto teiginiai, kad nukentėjusysis turėjo pakankamai laiko pateikti ieškinį pagrindžiančius dokumentus, nesudaro pagrindo atmesti ieškinio reikalavimų.

Dėl apelianto teiginių, jog pareikštas ieškinys turėjo būti atmestas, nes jis yra nepagrįstas, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pakankamai duomenų, susijusių su ieškinio reikalavimu, neturėjo pagrindo spręsti apie ieškinio pagrįstumą ar jo nepagrįstumą. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjant ieškinį civiline tvarka apeliantas galės pateikti atsikirtimus į pareikštą ieškinį, o ieškovas turės pagrįsti ieškinio reikalavimą bei jo dydį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį ir keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį.