Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Širvintų raj., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, neištekėjusi, niekur nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. M. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent:

2012m. lapkričio 22d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, kaltinamoji J. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, svečiuodamasi pil. A. N. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), po įvykusių išgertuvių nuėjusi miegoti ant krosnies-duonkepio, kur, prieš užmiegant, užsirūkė cigaretę ir, neįsitikinusi, kad nuorūką užgesino, ją numetė ant prie krosnies-duonkepio gulėjusios sukrautos drabužių krūvos, kurie nuo nuorūkos pradėjo smilkti, o vėliau ir užsidegė, tokiu būdu ji(kaltinamoji J. M.) sukėlė gaisrą pil. A. N. gyvenamajame name, ko pasekoje sudegė iš degančio pastato nespėjusi išeiti pil. J. V., gulėjusi lovoje, šalia krosnies-duonkepio, kurios apdegęs lavonas buvo rastas gaisravietėje, likvidavus gaisro padarinius, ir tokiu būdu ji(kaltinamojo J. M.) dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji J. M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, dienos metu, apie 11⁰⁰ val., ji atėjo į svečius pas savo sugyventinio V. N. brolį-pil. A. N., kuris gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose buvo šeimininkas A. N., jo sugyventinė G. J. su mažamečiu sūnumi ir pastarosios motina J. V.. Po kažkurio tai laiko į namus atėjo ir G. J. vyrsenis sūnųs A. M., kuris atsinešė alaus. Baigus gerti alų, ji su A. N. parduotuvėje dar pirko tris po 2,0 l talpos plastikinius butelius alaus, po ko toliau girtavo. Išgertuvės vyko virtuvėje. Vakarop, tikslaus laiko neatsimena, jau būdama gerokai apsvaigusi nuo alkoholio, ji nuėjo į kambarį, kur stovėjo krosnis-duonkepis, prigulti. Ant pečiaus surūkė vieną cigaretę. Jai atrodo, tačiau nėra įsitikinusi, kad nuorūką užgesino ir ją numetė šalia pečiaus, kur gulėjo sukrauta drabužių krūva. Parūkiusi, ji atsigulė tame pačiame kambaryje, ant grindų buvusio pakloto čiužinio, šalia lovoje gulėjusios G. J. motinos J. V.. Kitame kambaryje miegojo A. M., A. N., G. J. ir šios mažametis sūnus. Ryte ją pažadino šalia gulėjusi močiutė, kuri paklausė, ar ji neužuodžianti dūmų kvapo. Ji pamatė, kad visas namo vidus yra paskendęs dūmuose. Dūmai sklido nuo tos krosnies, ant kurios ji gulėjo ir rūkė. Tada ji pradėjo rėkti, kad visi keltųsi, nes gaisras. Visi išbėgo į lauką, išskyrus namuose likusią sunkiai vaikštančią` J. V.. Kai visi išbėgo į lauką, A. N. pasakė, kad reikia gelbėti močiutę, po ko jis vėl įbėgo į namo vidų, kurio ji daugiau nebematė. Tą dieną ta krosnies dalis, kur yra duonkepis, kūrenta nebuvo. Ji mano, kad gaisras galėjo kilti ir nuo jos numestos, tačiau gerai neužgesintos nuorūkos, nes degti pradėjo būtent nuo tos vietos. Užgesinus degantį gyvenamąjį namą, gaisravietėje buvo rasti A. N. ir J. V. apdegę lavonai.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji J. M. prisipažino padariusi nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 132 str. 2d., jos kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiosios G. J. ir liudytojų S. N. ir A. M. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 45-48, 51-55), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo kompiuterinio įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 33-34), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4-6) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7-8), aktu dėl kilusio gaisro(b.l. 10), gaisro vietos apžiūros protokolu(b.l. 11-16) ir schema bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 17-32), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 68) ir schema bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 69-73), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 41) ir priedu prie minėtos išvados(b.l. 42) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamoji J. M. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jos apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 4d. pagrindu.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiosios G. J. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad Ukmergės rajone esančiame (duomenys neskelbtini) pas sugyventinį A. N. gyveno apie du mėnesius. Kartu su jais gyveno ir jos mama J. V. ir du jos vaikai A. M. ir G. R.. 2012m. lapkričio 22d., apie 10³⁰ val., į svečius užėjo jos sugyventinio brolio sugyventinė J. M.. Namuose buvo girtaujama, visi, išskyrus jos motiną J. V., gėrė alų. Kadangi baigus gerti alų sutemo, J. M. liko nakvoti jų namuose. Visi atsigulė miegoti apie 22⁰⁰ val. Ji nuėjo miegoti vienoje lovoje su A. N. ir mažamečiu sūnumi G., o šalia kitoje lovoje atsigulė jos sūnus A. M.. Jos mama J. V. miegojo savo lovoje, kuri stovėjo už sekcijos, skyrusios kambarį. Kur atsigulė J. M. ji nematė, bet A. N. jai sakė, kad J. atsigulė kambaryje ant krosnies, šalia jos motinos. Naktį, kiek buvo valandų ji pasakyti negali, ją pažadino jos sūnus A. ir pasakė, kad dega namas. Tada ji pažadino savo mažametį sūnų G. R., kuriam uždegus šviesą kambaryje, pamatė, kad kambarys yra paskendęs dūmuose. Bėgant iš kambario, ji matė, kad ant krosnies, kur miegojo J. M., viskas liepsnojo. Į lauką išbėgo ji pati, abu jos sūnūs, A. N. ir J. M.. A. M. dar bandė gesinti gaisrą, tačiau nepavyko. A. N. įbėgo į namą gelbėti jos motinos J. V., tačiau iš degančio namo daugiau nebeišėjo. Atvykusiems gaisrininkams užgesinus gaisrą, namo viduje buvo rasti sugyventinio A. N. ir jo motinos J. V. lavonai. Toje vietoje, kur kilo gaisras, tą naktį ant krosnies buvo atsigulusi ir rūkė tik J. M.. Ji dėl šio įvykio jokių turtinių pretenzijų neturi, nes gaisras kilo dėl neatsargumo, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia(b.l. 45-48).

Iš teisme išvardinto liudytojos S. N. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. A. N. yra buvęs jos vyras, su kuriuo išsituokė 2012m. kovo mėn. Su A. N. ji kartu nebegyveno jau nuo 2012m. balandžio mėn. Ji užpernai nusipirko butą adresu: (duomenys neskelbtini). Jie kartu su A. N. gyveno sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kuris šiuo metu yra sudegęs. A. N. nuolatos girtaudavo, todėl ne vieną kartą ji jo prašiusi, kad šis juos paliktų ir išeitų gyventi atskirai. Kadangi A. N. iš tų namų niekur nesikraustė, todėl ji su vaikais nusipirko butą ir išėjo gyventi atskirai. Dokumentų apie dabar jau sudegusio gyvenamojo namo priklausomybę jie neturėjo. Jie gyvenamąjį namą pirko dar 1994 metais, už kurį mokėjo 3000 litų. Po skyrybų butas liko jai su vaikais, o dabar jau sudegęs gyvenamasis namas-A. N.. Apie tai, kad kilo gaisras ir sudegė buvęs jos vyras A. N. ir močiutė, jai pasakė kaimynė. Ji dėl buvusio vyro laidotuvių jokių išlaidų neturėjo. Ji dėl sudegusio gyvenamojo namo ir buvusio vyro A. N. mirties jokių turtinių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio byloje nereiškia(b.l. 51).

Iš teisme išvardintų liudytojo A. M. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012m. lapkričio 22d. jis buvo atėjęs pas savo motiną G. J., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose dar buvo jo mažesnis brolis G., mamos sugyventinis A. N. ir jo močiutė J. V.. Apie 10³⁰ val. į svečius užėjo A. N. brolio sugyventinė J. M.. Mamos sugyventinis A. N. su J. M. buvo nuėję į parduotuvę, iš kur parsinešė tris po 2 l talpos plastikinius butelius alaus. Namuose vyko išgertuvės. Alų gėrė keturiese: jis, mama, A. N. ir J. M.. Visi miegoti nuėjo apie 22⁰⁰ val.. Jis atsigulė kambaryje į savo lovą, ogretimojoje lovoje miegojo mama su broliu ir A. N.. Močiutė miegojo savo lovoje, toje kambario dalyje, kuri buvo atskirta sekcija. Likusi nakvoti J. M. atsigulė ant krosnies, kuri stovėjo čia pat kambaryje. Kambaryje buvusi krosnis buvo nekūrenama. Naktį jį pakėlė A. N., kuris pasakė, kad dega namas, kambaryje buvo pilna dūmų. Išbėgdamas iš kambario, jis matė, kad dega ant krosnies sukrauti drabužiai, kur buvo atsigulusi J. M.. Virtuvėje, prie krosnies niekas nedegė. Į lauką išbėgo jis, mama, jo brolis G., A. N. ir J. M.. Jis bandė gesinti gaisrą, bet nepavyko. Į namo vidų įbėgo A. N. gelbėti močiutės J. V., kurio daugiau jis nebematė. Jis paskambino į gaisrinę. Užgesinus gaisrą, gairavietėje jie rado A. N. ir J. V. lavonus. Toje vietoje, kur kilo gaisras, rūkė tik J. M.(b.l. 52-55).

Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo kompiuterinio įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2012m. lapkričio 23d., 05⁰¹ val., buvo užregistruotas anoniminis(moters) telefoninis pranešimas apie degantį gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-34).

Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra buvęs pil. A. N. gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Nuo kelio Želva-Pusnė iki pil. A. N. sodybos yra apie 100 m. Buvęs vieno aukšto gyvenamasis namas, kurio stogas ir perdengimai beveik visiškai sudegė, buvo medinis. Namo išmatavimai yra maždaug 16x18 m. Kambarys, kuriame buvo rasti pil. A. N. ir J. V. lavonai, yra kairėje nuo įėjimo į verandą gyvenamojo namo pusėje. Pil. J. V. lavonas guli ant grindų, apipiltas pelenais ir spaliais. Lavonas guli ant dešiniojo šono, yra stipriai apdegęs, drabužiai sudegę pilnai. Apžiūrėjus lavoną, išorinių smurto žymių nerasta. Dešinėje nuo įėjimo pusėje, prie sienos, palei langus matosi dviejų lovų metalinių detalių likučiai. Prie antro nuo durų lango, palei sieną, ant lovos likučių guli A. N. lavonas. Lavonas guli ant nugaros, stipriai apdegęs, nelikę jokių drabužių. Dešinėje nuo išėjimo pusėje yra krosnis, o už jos antros durys, pro kurias patenkama į virtuvę(b.l. 4-8).

Iš teisme išvardinto byloje esančio 2012m. lapkričio 23d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akto dėl kilusio gaisro matyti, kad spėjama gaisro priežastis yra neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi(b.l. 10). Gaisro vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad, apžiūrint sudegusio gyvenamojo namo išorę, matyti, jog didesnis ugnies poveikis buvo vakarinėje pastato dalyje. Kambario Nr. 1 viduje, pietinėje pusėje, prie langų guli du stipriai apdegę lavonai. Kūnai apdegę stipriai ir sunkiai atpažįstami. Vienas lavonas guli prie dešinėje pusėje esančio lango, o kitas-prie kairėje pusėje esančio lango. Rytinėje pusėje esantys kambariai Nr. 2 ir Nr. 3 apgedę mažiau. Šiuose kambariuose sienos apanglėjusios mažiau nei virtuvėje ir kambaryje Nr. 1. Pagal išdegusias ir giliausiai apanglėjusias namo konstrukcijas galima spręsti, kad didžiausias ugnies poveikis buvo kambaryje Nr. 1 ir virtuvėje. Pagal giliau apanglėjusius perdegimo balkius, esačnius ties kambario Nr. 1 viduriu, galima spręsti, kad šioje vietoje degimas buvo ilgiausias. Labiausiai tikėtina, kad šioje vietoje galėjo būti gaisro židinio vieta. Labiausiai tikėtina versija, kad gaisras name galėjo kilti nuo nuorūkos, degtuko ar kito ugnies šaltinio(b.l. 11-32).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji J. M. parodė buvusį sudegusė gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur ji buvo svečiuose 2012m. lapkričio 22d. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamoji J. M. parodė vietas sudegusiame pastate, kur vyko išgertuvės ir kur, joms pasibaigus, visi atsigulė miegoti, o taip pat vietą, kur ji, prieš užmiegant, užsirūkė cigaretę ir, neįsitikinusi, kad nuorūką užgesino, ją numetė ant prie krosnies-duonkepio gulėjusios sukrautos drabužių krūvos(b.l. 68-73).

Iš teisme išvardintos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, apžiūrėjus gaisravietėje rastą pil. J. V. lavoną, buvo konstatuota, jog pastaroji mirė nuo sudegimo gaisravietėje. Tai patvirtina platūs ir gilūs kūno nudegimai, suodžiai kvėpavimo takuose iki smulkiųjų bronchų, 86,2 %(procento) karboksihemoglobino kraujyje, šviesiai raudonas kraujas, raumenys ir organų pjūviai. Pil. J. V. mirtis įvyko prieš 7-14 val. iki jos lavono tyrimo 2012m. lapkričio 23d., 13³⁰ val. Pil. J. V. lavone sužalojimų, nebūdingų aukštos temperatūros poveikiui, nėra. Pil. J. V. lavono kraujyje buvo rasta 0,33 promilių etilo alkoholio(b.l. 41-44).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai J. M. yra inkriminuojami nusikalstami veiksmai pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 132 str. 2d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012m. lapkričio 22d. kaltinamoji J. M. svečiavosi jos sugyventinio brolio-pil. A. N. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kur vyko išgertuvės. Po išgertuvių kaltinamoji J. M. liko nakvoti svečiuose. Kaltinamoji J. M., prieš užmigdama, iš pradžių buvo atsigulusi ant krosnies-duonkepio, kur rūkė. Pasak kaltinamosios, ji, neįsitikinusi, kad nuorūką užgesino, ją numetė ant prie krosnies-duonkepio gulėjusios sukrautos drabužių krūvos ir nuėjo atsigulti tame pačiame kambaryje, ant grindų buvusio pakloto čiužinio, šalia lovos, kur gulėjo sunkiai vaikštanti pil. J. V.. Kitame kambaryje miegojo namų šeimininkas A. N. ir jo sugyventinė G. J. su dviem vaikais. Nakties metu kaltinamąją J. M. pažadino šalia gulėjusi pil. J. V., pajutusi dūmų kvapą, kuriuose jau buvo paskendęs visas kambarys. Supratę, kad kilo gaisras, iš degančio gyvenamojo namo išbėgo visi jame buvę žmonės, išskyrus sunkiai vaikštančią pil. J. V.. Pamatęs, kad lauke nėra jo sugyventinės G. J. motinos-pil. J. V., namų šeimininkas-pil. A. N. įbėgo atgal į degantį gyvenamąjį namą gelbėti senolės, tačiau iš degančio pastato nebeišėjo. Likvidavus gaisro padarinius, gaisravietėje buvo rasti pil. A. N. ir J. V. apdegę lavonai.

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamoji J. M., dėl numestos neužgesintos nuorūkos sukėlusi gaisrą, dėl kurio žuvo iš degančio gyvenamojo namo nespėjusi išeiti sunkiai vaikštanti pil. J. V., po to, kai iš degančio pastato išbėgęs, bet vėliau į jį vėl sugrįžęs namo šeimininkas-pil. A. N., norėdamas išgelbėti senolę, iš gaisravietės nebeišėjo, nebuvo numačiusi ir pagal įvykio aplinkybes neturėjo ir negalėjo numatyti šių pasekmių, t.y. kito žmogaus-namo šeimininko-pil. A. N. žūties, todėl kaltinamosios J. M. veika mirusiojo A. N. atžvilgiu yra kvalifikuotina kaip kazusas, t.y. gyvybės atėmimas be kaltės. Iš to seka, kad kaltinamosios J. M. dėl neatsargumo padaryta veika neturi jai ikiteisminio tyrimo metu buvusio inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 132 str. 2d., sudėties požymių, todėl kaltinamosios nusikalstami veiksmai yra perkvalifikuotini iš LR BK 132 str. 2d. į LR BK 132 str. 1d., t.y. gyvybės kitam žmogui atėmimas, padarytas dėl neatsargumo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamosios J. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajai J. M. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista nebuvo, nusikalto nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jai kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina jos atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamosios J. M. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamoji veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Sankcijoje pagal LR BK 132 str. 1d. yra numatytos tik dvi su laisvės atėmimu susijusios bausmių rūšys(areštas ir laisvės atėmimas), jokių kitų alternatyvių bausmių rūšių nėra. Nors baudžiamojoje byloje jokie turtiniai reikalavimai ir nėra pareikšti, o pati veika buvo padaryta dėl neatsargumo, tačiau atsižvelgiant į buvusios neblaivios kaltinamosios J. M. padarytos veikos sukeltas sunkias pasekmes, teismas laiko, kad kaltinamajai turi būti skirtina tik griežčiausia sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Nežiūrint į tai, kartu atsižvelgiant į teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios G. J. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajai J. M. taikymo, teismas laiko, kad kaltinamoji J. M., kaip pirmą kartą teisiamas asmuo, dar gali būti pataisyta ir perauklėta, ir neizoliavus jos nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu yra tikslinga kaltinamajai J. M. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti(LR BK 75 str. 1d., įsigaliojusio 2012m. liepos 01d., redakcija). Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamajai J. M., jai yra paskirtini įstatymo numatyti įpareigojimai(LR BK 75 str. 2-3d.d., įsigaliojusio 2012m. liepos 01d., redakcija).

Kaltinamosios J. M. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 132 str. 1d., perkvalifikuojant iš LR BK 132 str. 2d., ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams. LR BK 75 str. 1-3d.d.(LR BK 75 str., įsigaliojusio 2012m. liepos 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajai J. M. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; b) neišeiti iš namų nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamosios asmens sveikatos priežiūra, ir c) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2012m. gruodžio 04d., 14⁰⁰ val., iki 2012m. gruodžio 06d., 09²⁰ val., imtinai, t.y. dvi kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamoji J. M. buvo laikinai sulaikyta kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, grąžinant kaltinamajai J. M. iš jos paimtą asmens dokumentą-asmens tapatybės kortelę Nr. 11567808, išduotą 2008m. liepos 17d. Ukmergės PK MP(88).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis