Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

1. V. Š. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse ir 124¹ straipsnio 8 dalyje ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, skirtas nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė nuobauda – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 18 d. 19.00 val., (duomenys neskelbtoini) ., vairavo mopedą „Champ CM 50Q-2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,33 prom. girtumo laipsnis, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Taip pat transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta techninė apžiūra.

2. Kėdainių rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti V. Š. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

7. V. Š. skundas netenkintinas

8. Ginčo dėl pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

9. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

10. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiais teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

11. Prašymą sušvelninti paskirtą nuobaudą V. Š. grindžia tuo, kad jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti ir todėl tik jis gali realizuoti savo ir sutuoktinės poreikius. Apelianto pateikti duomenys, kad jis turi neįgalumą, o sutuoktinė pensininkė tik suteikia teismui informaciją apie pažeidėją ir jo šeimos narį, tačiau nelaikytinos tomis, kurios būtų tiesiogiai susiję su V. Š. teisės vairuoti netekimu ir laikomos išimtinėmis. V. Š. pažeidimus padarė vairuodamas mopedą, kas leidžia teigti, kad jo neįgalumas nėra susijęs su sunkia judėjimo negalia, skunde apeliantas nurodė, kad žmona dažnai serga, dėl ko reikia važiuoti pas gydytoją, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių sunkią jo sutuoktinės sveikatos būklę nepateikė. Skunde jis teigia, kad poliklinika yra už 35 kilometrų, o pro jų kaimą autobusai nevažiuoja, nors prašyme apylinkės teismui nurodė, kad poliklinika yra už 25 kilometrų, o autobusai nors ir retai, tačiau važiuoja. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas skunde nurodo faktinių duomenų neatitinkančias aplinkybes, taip siekdamas įtikinti teismą, kad be vairuotojo pažymėjimo negalės realizuoti savo ir šeimos nario būtiniausių poreikių.

12. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą jos terminą. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį teisės pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį teisės pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgta skiriant nuobaudas. Tai, kad V. Š. skirta nuobauda sukels tam tikrus neigiamus padarinius, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui ir siekiamiems tikslams. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skiriant pažeidėjui nuobaudą, įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, kurias įstatymas įpareigoja teismą įvertinti. V. Š. paskirta administracinė nuobauda tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.