- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- e1-1546-457/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29460-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- K. K.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. 2020 m. liepos 24 d., apie 18.10 val., gatvėje, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų vieną kartą kumščiu smogė M. K. į veido sritį, tokiu įžūliu savo elgesiu nukentėjusiajam M. K. sukėlė fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės viešąją tvarką bei rimtį.
K. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta:
- kaltinamojo K. K. visišku prisipažinimu ir parodymais, kad 2020 m. liepos 24 d., apie 18 val., jis, būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad šaligatviu eina M. K. su savo drauge K. B., vedasi šuniuką. Juos stebėdamas, pamatė, kad M. K., priėjęs prie kaimynų vyšnios, nuo jos skina uogas. Tai pamatęs, išėjo iš kiemo į gatvę ir ėjo M. K. sudrausminti, sakydamas, kam jie drasko vyšnias. M. K. jam atsakė, kad tai ne jo vyšnios ir ko jis jiems aiškina. Jis supyko, kad M. K. atsikalbinėja, priėjo prie jo ir vieną kartą kumščiu smogė M. K. į veido sritį. Po suduoto smūgio, nuėjo į namus. K. B. stovėjo ir į konfliktą nesikišo. Tą vakarą jis buvo išgėręs skardinę alaus, kurio stiprumas 6 laipsniai. Pilnai prisipažįsta, kad vieną kartą kumščiu smogė M. K. į veido sritį ir taip jam sukėlė fizinį skausmą, sudavė dėl to, kad šis prieš jį atsikalbinėjo. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 72-74);
- nukentėjusiojo M. K. parodymais, kad 2020 m. liepos 24 d., apie 18.10 val., jis su K. B., vesdamiesi šuniuką, ėjo (duomenys neskelbtini). Eidami šaligatviu, viešoje vietoje, nusiskynė keletą vyšnių, kurių šakos buvo gatvės pusėje ant šaligatvio. Nusiskynę keletą vyšnių, ėjo toliau. Paėjus keletą metrų, išgirdo, kaip vyriškis iš gretimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pradėjo ant jų šaukti. Vyriškis rėkė ant jų, jog jie nori ant jo užsiundyti šunį. Vyriškiui ant jų berėkiant, jie sustojo, manė, kad jis kažką nori jiems pasakyti. Vyriškis pradėjo bėgti link jų, pribėgęs kaltino jį dėl vedžiojamo šuns. Jis dar spėjo vyriškiui atsakyti, kad jie jau išeina, tačiau vyriškis tuo metu, jiems būnant gatvėje, viešoje vietoje, vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą bei sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ištino viršutinė lūpa. K. K. tuojau pat pasišalino, juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jo akys buvo paraudusios. K. K. be jokios priežasties jam vieną kartą kumščiu smogė į veido sritį ir praskėlė viršutinę lūpą (b. l. 13-14, 26-28);
- liudytojos K. B. parodymais, kad kaimyną K. K. kaime vaikai ir suaugę vadina „J.“. 2020 m. liepos mėn. pabaigoje, ji su M. K., apie 17-18 val., pasiėmę jos šuniuką, ėjo link savo senelių, gyvenančių kitoje gatvėje. Einant, M. K. pamatė į lauko pusę persvirusią vyšnių šaką ir nusiskynė kelias vyšnias. Tik M. K. nusiskynus vyšnias, iš savo namo kiemo į gatvę išbėgo „J.“ ir jis jų klausė, ar ilgai vogs vyšnias, ar nori šunį užsiundyti. M. K. pamatęs, kad link jų atbėga „J.“, pavadžiu prisitraukė šuniuką, o pribėgęs „J.“, nieko nesakęs, kumščiu trenkė M. K. į veidą, pataikė į nosį. Po suduoto smūgio M. K. iš nosies ir lūpos pradėjo bėgti kraujas. „J.“, sudavęs smūgį, nubėgo į savo kiemą ir žiūrėjo į juos. Įvykis buvo gatvėje, kitų žmonių nebuvo. Ji pati išsigando, nesuprato už ką sumušė, „J.“ elgesys ją tikrai papiktino. M. K. nukentėjo be priežasties, tos vyšnios buvo net ne „J.“, o kaimynų. Jai atrodė, kad „J.“ buvo išgėręs, nes nuo jo trenkė alkoholio kvapas, bei, šokdamas iš savo kiemo, išlaužė krūmus. Mano, kad blaivus žmogus tikrai taip nesielgtų (b. l. 48–51);
- 2020 m. liepos 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad priimtas nukentėjusiojo M. K. pareiškimas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, atlikta nukentėjusiojo M. K. apklausa (b. l. 13-21);
- 2020 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti gatvėje, prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusįjį M. K. buvo panaudotas fizinis smurtas (b. l. 31–34);
- alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 7510, ARHJ-0199 panaudojimo registracijos žurnalu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. liepos 24 d., 19.06 val. M. K. nustatytas 0.00 prom. blaivumas (b. l. 37–40);
- 2020 m. liepos 24 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiojo M. K. matomas kūno vietas, pastebėta patinusi viršutinė lūpa, taip pat, kairėje nosies šnervėje matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują (b. l. 41–44).
Kaltinamojo K. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes jis gatvėje, t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – iš chuliganiškų paskatų suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam M. K. į veidą ir taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymo sankcijoje yra numatyti viešieji darbai, kaip alternatyvi bausmė.
Baudžiamojoje byloje yra visos sąlygos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroras siūlo kaltinamajam K. K. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 25 valandas visuomenės labui.
Kaltinamasis K. K. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prašomos skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 78–80, 82).
Priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, laikomas neteistu (b. l. 54–61), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi(b. l. 62–63), dirbantis (b. l. 64–65), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir spręsdamas kaltinamajam paskirtinos bausmės klausimą, teismas sutinka su prokuroro siūloma kaltinamajam skirti viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, paliktina galioti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75–76).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendė:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti K. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.