Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, pateikusios pareiškimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1dalį (redakcija galiojusi iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-09-20 duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 68306,12 Eur iš jos: 1306,28 Eur Gyventojų pajamų mokestis ir 21,02 Eur šio mokesčio delspinigiai, 3126 Eur Pelno mokestis ir 71,00 Eur šio mokesčio delspinigiai, 62045,25 Eur Pridėtinės vertės mokestis ir 1736,54 Eur šio mokesčio delspinigiai.

2016 m. rugsėjo 21 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2016 m. spalio 10 d., tikrinamas laikotarpis nuo 2016-04-01 iki 2016-09-20, taip pat bendrovės atskaitingų asmenų atsiskaitymo dokumentai už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-09-30. Bendrovė per tikrinamą laikotarpį iš kasos Pareiškėjai, kaip kreditorei esančiai aukštesnėje eilėje, nei kitiems kreditoriams, kuriems buvo mokama iš bendrovės kasos tenkinant jų pinigines prievoles ir kuriems atlikti mokėjimai neturi prioriteto prieš Pareiškėjai privalomus atlikti mokėjimus mokestinei nepriemokai dengti, nei karto nemokėjo mokestinei priemokai padengti.

Pagal Bendrovės vadovo J. K. avansinės apyskaitos dokumentus už tikrintiną laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. matyti, kad Bendrovė atskaitingo asmens – jos vadovo J. K. avansinės apyskaitos likutis 2016-04-01 sudarė 6108,95 Eur, aukščiau minėtu laikotarpiu pagal avansines apyskaitas J. K. gavo 28671,72 Eur, tačiau per šį laikotarpį išleido 22592,58 Eur prekėms ir paslaugoms pirkti. Bendrovės vadovo J. K. avansinės apyskaitos likutis 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė -29,81 Eur.

Pagal Bendrovės atskaitingo asmens vadybininko D. M. avansinės apyskaitos dokumentus už tikrinamą laikotarpį nuo 2016 m balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. matyti, kad Bendrovės atskaitingo asmens D. M. avansinės apyskaitos likutis 2016-04-01 sudarė -1807,44 Eur, aukščiau minėtu tikrintu laikotarpiu pagal avansines apyskaitas D. M. 2327,65 Eur, tačiau per šį laikotarpį išleido 2327,65 Eur prekėms ir paslaugoms pirkti. Bendrovės atskaitingo asmens D. M. avansinės apyskaitos likutis 2016 m. gegužės 31 d. sudarė 0,00 Eur.

Pagal Bendrovės atskaitingo asmens vyr. buhalterės D. K. avansinės apyskaitos dokumentus už tikrintiną laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. matyti, kad Bendrovės atskaitingo asmens D. K. avansinės apyskaitos liktusi 2016-06-01 sudarė 374,87 Eur, aukščiau minėtu tikrintinu laikotarpiu pagal avansines apyskaitas D. K. gavo 3841,93 Eur, tačiau per šį laikotarpį išleido 4666,80 Eur. Bendrovės atskaitingo asmens D. K. avansinės apyskaitos liktuis 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė -450,00 Eur.

AB SEB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje LT647044060006529762 likutis 2016 m. balandžio 1 d. buvo -4,75 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. pajamos šioje sąskaitoje sudarė 1870,00 Eur, tuo tarpu išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 1866,12 Eur. Likutis sąskaitoje 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė -0,87 Eur. AB Swedbank banko atsiskaitomoje sąskaitoje LT417300010143104776 likutis 2016 m. balandžio 1 d. buvo 1,84 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. pajamos šioje sąskaitoje sudarė 338769,129 Eur, tačiau tuo tarpu išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 338779,63 Eur. Likutis sąskaitoje 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė -8,60 Eur.

Bendrovės atliktas tikrintinu laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-09-20 operacijas jos turimose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose kredito įstaigose, darytina išvada, kad per šį laikotarpį į Bendrovės atsiskaitomąsias sąskaitas įplaukė 340639,19 Eur pajamų, o išlaidos per šį laikotarpį iš šių sąskaitų sudarė 340645,75Eur, tačiau Bendrovė per tikrintiną laikotarpį Pareiškėjai iš šių sąskaitų sumokėjo tik 49435,24 Eur.

2017-01-31 mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui nėra likviduota, ją sudaro 63724,91 Eur.

Tuo Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI - teises. Bendrovės direktorius J. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi pakankamai lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokesčius, to nedarė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad buvo daromi priverstiniai mokėjimai arba įsiskolinimai. Elgėsi pagal situaciją, taip pažeisdamas įstatymą. Šiai dienai įmoka yra mažinama. Vieną mokėjimą išsidėstė. Jo įmonė gamina sodo namelius, todėl žiemos metu nelabai yra darbo. Prašo skirti įspėjimą.

Institucijos, pateikusios pareiškimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas D. K. paaiškino, kad VMI buvo nustačiusi, kad Bendrovė turi mokestinę nepriemoką. Buvo atliekamas operatyvus patikrinimas, jo metu vadovas pateikė kasos knygą, orderius, banko išrašus, bei kitus finansinius dokumentus. Patikrinus pinigų judėjimo nustatyta, kad nesilaikoma atsiskaitymo eiliškumo bankiniu pavedimu ir grynais pinigais. Mokėjimai buvo atliekami mokėjimai kreditoriams, kurie yra žemesnėje eilėje nei Valstybės biudžetas. 2016 m. balandžio 1 dieną mokestinė nepriemoka sudarė 40000 Eur, patikrinimo dienai nepriemoka buvo padidėjusi iki 68000 Eur. Tikrinimo laikotarpiu nustatyta, kad sumos, kurios buvo gautos ir įplaukusios į kasą, buvo išmokėtos asmenims, o jų būtų užtekę atsiskaityti su valstybės biudžetu. Prašo skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą. Pareiškimo pateikimo metu mokestinė nepriemoka sumažėjusi nebuvo. Akivaizdu, kad asmens kaltė įrodyta.|

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-8), mokesčių mokėtojo-juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 10-11), ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (b. l. 12), 2016-03-01 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 13), 2016-04-01 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 14), 2016-07-01 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 15), 2016-09-20 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 16), Bendrovės mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašai (b. l. 17-31), Pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 14 d. operatyvaus patikrinimo pavedimas Nr. FR1043-6763 (b. l. 32-33), Pareiškėjos 2016 m. spalio 10 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)FR1042-7062 (b. l. 34-37), Pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 15 d. priminimas Bendrovei Nr. (23.31-08)464-1003 apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką (b. l. 38-39), Bendrovės direktoriaus J. K. 2016 m. rugsėjo 21 d. paaiškinimas dėl susidariusios Bendrovės nepriemokos (b. l. 40-41), Bendrovės kasos išrašas už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-09-20 (b. l. 42-43), Bendrovės kasos knygos apyvartos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-09-20 ir kasos išlaidų orderiai (b. l. 44-62), Bendrovės vadovo 2016 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. 2016/01/04 „Dėl atskaitingų asmenų paskyrimo“ (b. l. 63), Bendrovės vadovo 2016 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 2016/01/26 „Dėl atskaitingo asmens paskyrimo“ (b. l. 64), Bendrovės atskaitingo asmens J. K. avanso apyskaitos už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-09-30 ir finansiniai dokumentai, patvirtinantys išlaidas pagal avansines apyskaitas (b. l. 65-93), Bedrovės atskaitingo asmens D. M. avanso apyskaitos už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-05-31 ir finansiniai dokumentai, patvirtinantys išlaidas pagal avansines apyskaitas (b. l. 94), Bendrovės atskaitingo asmens D. K. avanso apyskaitos už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-05-31 ir finansiniai dokumentai, patvirtinantys išlaidas pagal avansines apyskaitas (b. l. 95-99), Bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-09-20 apyvartos išrašas (b. l. 100-101), Bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banke laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-09-20 apyvartos išrašas (b. l. 102-110), 2017-01-31 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 125).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t.y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2016-09-21 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2016-10-10. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-09-20 duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka buvo 68603,12 Eur. Tokiu būdu VMI yra Bendrovės kreditorė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 dalies 5 punkte numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš rašytinės bylos medžiagos bei J. K. paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad Bendrovės vadovas J. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl J. K. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovo veiksmai, kuomet Bendrovė turėjo galimybę pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog J. K. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų ANK numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK numatytos nuobaudos. J. K. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalį. Įvertinus ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad ANK numatyta griežtesnė sankcija, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirtina ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl T. K. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Duomenų apie J. K. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, J. K. skirtina nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.