Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalį, 422 straipsnio 5 dalį, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis ,,2020 m. vasario 7 d. apie 13:20 val. Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Varėnos r., Kaniavos sen., Daržininkų k. ribose kelyje Panočiai – Dubičiai, vairuodamas automobilį Volvo XC 90 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Minėtas automobilis buvo stabdomas įjungus tarnybinės transporto priemonės (su specialias VSAT skiriamaisiais ženklais) mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu. I. P. aiškiai suprato, kad yra stabdomas VSAT pareigūnų, tačiau padidino greitį ir nuvažiavo link Krivilių k. transporto priemonė buvo persekiojama iki Varėnos r., Krivilių k., Tvenkinio g. Asmuo paliko transporto priemonę ir su keleiviu D. R., gim. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos. Persekiojant asmenis apie 14:10 val. lauko kelyje Kriviliai – Vydeniai buvo sulaikyti minėti piliečiai. Tokiais veiksmais I. P. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 2002-12-11 Nr. 1950 ,,Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ IV skyriaus 16 p., 14 p. reikalavimų ir kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 4 dalyje.“

Surašytas administracinio nusižengimo protokolas nepasitvirtino.

Institucijos atstovė, dalyvavusi posėdyje, R. K., paaiškino, kad pareigūnų pareiga yra užkardyti daromą pažeidimą, todėl byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilį vairavo I. P.. Atstovė nurodė, jog I. P. suprato, kad yra stabdomas. Valstybės sienos apsaugos pareigūnų ir I. P. automobiliai prasilenkė dieną, pareigūnai matė, kas vairavo transporto priemonę. Tuo metu, kai pareigūnai stabdė I. P. vairuojamą automobilį, jų automobilis stovėjo, todėl I. P. nereikėjo su automobiliu nuvažiuoti į šalikelę. I. P. negalėjo nesuprasti, kad yra stabdomas, nes buvo įjungti švyturėliai ir garsinis signalas, buvo stabdoma šviečiančiu skrituliu. Po to, kai buvo sulaikyti I. P. ir D. R., policijos pareigūnai nustatė, kad D. R. buvo blaivus, o I. P. buvo nustatytas girtumas. Mano, kad protokolas I. P. buvo surašytas pagrįstai ir jis pasitvirtino.

Liudytoja R. I. nurodė, kad ji važiavo kartu su vadu R. V. iš Varėnos. Nuo Dubičių atvažiavo tamsios spalvos automobilis. Sustabdė tarnybinį automobilį, vadas įjungė švyturėlius, o ji išlipo stabdyti su skrituliu. Tačiau automobilis nestojo, pravažiavo, nurodė, jog pažino, kad vairavo I. P., kito asmens – nepažino. Pareigūnė tvirtino, kad ji nuolat karotojo reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Persekiojo automobilį keletą kilometrų. Liudytoja nurodė, kad kitas asmuo buvo šviesiai apsirengęs. Automobilio nepavyko pavyti, tačiau vėliau jį surado Krivilių kaime sankryžoje ir apie tai pranešė budėtojui. Ieškoti pasišalinusių asmenų prisijungė ir Purvėnų užkardos pareigūnai. Persekiojant automobilio greitis buvo nuo 90 iki 120 km/h, atstumas tarp automobilių buvo įvairus nuo 50 iki 100 m, o vėliau prasidėjo posūkiai ir nebesimatė. Liudytoja nurodė, kad nors tarnybiniame transporte ir buvo vaizdo registratorius, tačiau kažkodėl įrašas neįsirašė ir jo nėra.

Liudytojas R. V., užkardos vadas, patvirtino, kad važiuojant su R. I. iš susirinkimo į Mantotų kaimą iš priekio pastebėjo chuliganiškai vairuojantį asmenį. Todėl sustojo, o kolegė išlipo stabdyti skrituliu, o jis įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Automobilis priartėjęs aplenkė tarnybinį automobilį ir kelkraščiu nuvažiavo. Liudytojas nurodė, kad vairavo I. P.. Persekiojo šį automobilį įjungę švyturėlius ir garsinį signalą, Tai priartėdavo, tai nutoldavo, bet pavyti nepavyko. Vėliau automobilį rado Krivilių kaime. Automobilis važiavo greitai ir važiavimo trajektorija buvo chuliganiška, todėl ir stabdė jį. Liudytojas nurodė, kad D. R. sėdėjo keleivio vietoje, jo nepažinojo. Persekiojant nuolat kartojo reikalavimą sustoti. Asfaltuotu keliu priartėdavo, tačiau miško keliukais, persekiojamas automobilis nutoldavo. Liudytojas nurodė, kad tarnybiniame automobilyje buvo vaizdo registratorius, jis pradeda veikti, kai tik užvedamas variklis, tačiau šiuo atveju vaizdo įrašo nebuvo.

Liudytojas D. R. paaiškino, kad jis atėjo pas I. P. padėti jam sukrauti malkas. Tačiau jie važiavo į Varėną, tai kartu važiavo ir jis, tuo metu vairavo I. P.. Grįžus iš Varėnos atėjo A. R. ir jis su I. P. išgėrė degtinės. Po to I. P. paprašė pavežti, jis sutiko pavairuoti. Liudytojas nurodė, kad jis važiavo į Vydenių kaimą ir netoli vieno kaimo buvo pasieniečių džipas, kuris įjungė švyturėlius, bet jis nesuprato ar čia jį stabdo, todėl važiavo toliau. Važiavo apie 80-90 km/h greičiu ir užkaito variklis, todėl automobilį paliko Krivilių kaime, o patys nuėjo pėsčiomis. Kai juos surado pareigūnai nuvežė į užkardą, kur laikė keturias valandas. Patalpoje buvo trys pareigūnai, kurie jį klausinėjo. Sakė, kad jei vairavo jis, už tai gresia 2 metai kalėjimo ir 3000 Eur bauda. Jis nurodė, kad važiuojant matė, kad buvo įjungti švyturėliai, tačiau pasienietė nebuvo išlipusi ir nestabdė skrituliu. Jis paaiškino, kad kai pamatė automobilį su švyturėliais, todėl pasitraukė į kelkraštį, taip duodamas kelią pareigūnams. D. R. nurodė, kad tai, kas surašyta jo paaiškinime yra netiesa, automobilio I. P. nevairavo, vairavo jis. Jis nurodė, kad protokolo neskaitė nei pats, nei pareigūnai jam perskaitė, liepė pasirašyti.

Liudytojas K. S. pasienietis, patvirtino, kad gavo pranešimą, jog nestojo automobilis, vairavo žinomas asmuo Igoris, kuris dar vadinamas ,,Igariokas“. Su pareigūnais važinėjo ieškodami nurodyto asmens ir pamatė lauku einančius 2 asmenis, kurių vieną pažino – I. P., kito – nepažino. Liudytojas nurodė, kad I. P. sakė, kad paliktas automobilis, jo, bet ten paliko jo žmona. Priėjus automobilį, I. P. iš rankovės ištraukė dokumentus ir įmetė juos į saloną. Liudytojas paaiškino, kad R. V. pranešė apie nestojusį asmenį, sakė, kad Igoris už vairo. Pamatė einančius D. R., kuris buvo su šviesiu megztiniu, o I. P. buvo apsirengęs ploną rudeninę striukę. Nuo palikto automobilio iki I. P. ir D. R. atvedė tarnybinis šuo. Liudytojas patvirtino, kad apklausiant D. R., jį apklausinėjo K. I., jis pats buvo šalia, dar buvo užėjęs R. V. ir A. B. stovėjo už durų. Nurodė, kad apklausos metu prievartos nebuvo. Apklausos metu buvo užduodami klausimai ir jis atsakinėjo, pasakojo. Pradžioje sakė, kad nieko neatsimena, o paskui persigalvojo ir papasakojo. D. R. nurodė, kad vairavo I..

Liudytojas K. I. paaiškino, kad ėjo užkardos vyresniojo pareigas. Gavo R. I. pranešimą, kad važiavo Volvo, bet nesustojo, stabdė su švyturėliais ir disku, pranešė, kad vairavo I. P. vietinis gyventojas iš matymo žinomas. Radus transporto priemonę, buvo nusiųstas kinologas su šunimi, kuris ir nuvedė iki pažeidėjų. Liudytojas K. I. paaiškino, kad jis pats apklausė D. R., kuriam be jo klausimus uždavinėjo ir K. S. bei A. B.. Liudytojas paaiškino, kad D. pats pasakė, kad vairavo I. P., jis bijojo, kad ateityje gali neišsilaikyti teisių. Liudytojas nurodė, kad D. R. 2 kartus perskaitė protokolą ir pasirašė ir pasakė, kad viskas teisingai. Jokios prievartos prieš jį nebuvo.

Liudytojas K. I. paaiškino, kad jis surašė ir protokolą I. P., buvo įrašęs sakinį, kad I. P. vairavo automobilį neblaivus, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių, šis sakinys neišliko. Liudytojas nurodė, kad tą pačią dieną užkardos vadovybė peržiūrėjo filmuotą medžiagą, bet ji neišliko. Jis patvirtino, kad sistema, kurioje matosi, kaip juda jų tarnybinės priemonės veikė gerai ir aiškiai matėsi, jog V. vairuojamas automobilis sustojo Kriviliuose Tvenkinio gatvėje.

Byloje yra pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose yra nurodytos aplinkybės, kurias jie patvirtino ir teisme (b. l. 9, 10, 11).

Policijos pareigūnas G. S. 2020-02-07 iš bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, jog reikia nustatyti sulaikyto vairuotojo blaivumą. Atvykus į vietą automobilyje Volvo buvo D. R. ir I. P.. I. P. 15:04 val. buvo nustatytas 1,43 promilių girtumas, o D. R. buvo blaivus (b. l. 12).

Transporto priemonės registracijos liudijimo kopija, iš kurio matyti, kad transporto priemonė registruota E. B. vardu (b. l. 18), kiti automobilio dokumentai (b. l. 19-20).

Nors administracinio nusižengimo protokole ir buvo padaryta nuoroda į ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau administracinio nusižengimo protokole išdėstant, aprašant padarytą nusižengimą nebuvo nurodyta, jog I. P. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,43 promilių girtumas.

Nors pareigūnas surašęs protokolą, K. I., apklaustas liudytoju tvirtino, kad tokį sakinį buvo įrašęs, tačiau jis neišliko, teismas laiko, kad pareigūnas neįrodė tokio savo teiginio. Kadangi protokole, apskritai, išliko jo rašytas kaltinimas I. P., tai techniškai neįmanoma arba mažai tikėtina, kad galėtų neišlikti tik labai maža dalis teksto, būtent apie girtumą. Todėl teismas daro išvadą, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir toks kaltinimas I. P. nebuvo suformuluotas.

Tokią išvadą teismas daro ir todėl, kad ANK 602 straipsnio 4 dalyje yra nurodoma, kad ,,Kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl apsvaigimo, vartojo alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė vairuoti transporto priemones sustabdoma tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole“. Taigi, protokolą surašęs pareigūnas įrašo apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės vairuoti sustabdymą taip pat nepadarė. Nurodytos aplinkybės rodo, kad pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, padarė daug procesinių pažeidimų ir tai leidžia kilti abejonėms, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. P. padarė tokį nusižengimą. I. P. turi teisę vairuoti (b. l. 17) ir tokiu atveju, rašant protokolą buvo būtina sustabdyti šios teisės veikimą.

2020-02-07 15:40 į užkardą pristatytas automobilis Volvo v/n (duomenys neskelbtini) kartu su D. R., I. P.. 16:20 val. buvo patikrinta D. R. asmens tapatybė per CDB, 18:00 val. D. R. buvo paleistas iš užkardos; 20:05 val. paleistas ir I. P..

Liudytojas K. I. nurodė, kad jis buvo atsakingas už įvykius tą dieną ir jam pranešė R. I. ir jo teigimu ji nurodė, kad vairavo I. P., vietinis gyventojas iš matymo žinomas. Jeigu buvo toks R. I. pranešimas, tada pagrįstai kyla klausimas, kodėl žurnale tai nebuvo nurodyta.14:10 K. S. informavo, kad sulaikyti du asmenys, o duomenys apie sulaikytuosius bus patikslinti. Taigi iš šių įrašų kyla pagrįsta abejonė, ar tikrai R. I. nurodė asmenį, kas vairavo automobilį jau pirmuoju pranešimu. Vėliau buvo nustatyta, jog automobilis priklauso E. B.. Paaiškėjus šiai aplinkybei ir galėjo būti daroma prielaida, jog automobilį vairavo I. P., kadangi šie asmenys dažnokai turi reikalų su teisėsauga, I. P. yra E. B. sugyventinis.

Taip pat abejonę dėl to kas vairavo transporto priemonę sustiprina ir tai, kad nors teisme visi pareigūnai tvirtino, kad vairavo I. P. ir jį pažino R. I. ir R. V., tačiau, kaip jau minėta pirmu pranešimu asmuo vairavęs transporto priemonę nebuvo nurodytas, o budėtojas K. I. darydamas pranešimą BPC taip pat nurodė, kad yra du asmenys, kurių vienas neblaivus, o kitas neturi teisės vairuoti, kuris vairavo nepripažįsta.

Institucijos atstovė nurodė ir liudytojai tvirtino, kad D. R. apklausoje pats nurodė, jog automobilį vairavo I. P.. Nors teisme ir priminus D. R., kad jam kils atsakomybė už melagingų parodymų davimą, tvirtino, kad automobilį vairavo jis pats, o ne I. P.. Jis nurodė, kad protokolo, kurį surašė užkardoje neskaitė nei pats, nei jam perskaitė pareigūnas, jį pasirašė. Jo apklausoje dalyvavo bent trys asmenys, kurie visi uždavinėjo klausimus, D. R. teigimu pareigūnai darė jam spaudimą, kad jeigu prisipažins, kad vairavo pats, jam grės kalėjimas ir didelė bauda, negalės laikyti pats teisių. Tokia liudytojo apklausos tvarka vargu ar gali būti pripažinta tinkama ir tokiu būdu gauti duomenys negali būti pripažįstami kaip surinkti leistinais būdais ir negali būti laikomi tinkamais įrodymais.

Administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ,,Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis“.

Apklausos protokolas turi būti surašomas užrašant asmens duodamus parodymus, jo žodžiais. Tuo tarpu paaiškinimas, kurį pasirašė D. R. yra surašytas ne D. R. kalbamais žodžiais, o akivaizdžiai surašytas panaudojant pareigūnų terminologiją.

Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais, kurie reglamentuoti ANK 566 straipsnio 1 dalyje.

Nors pareigūnė R. I. tvirtina, kad ji buvo išlipusi iš tarnybinio transporto ir stabdė automobilį ir skrituliu, toks stabdymas nebuvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole, kur buvo pažymėta, jog stabdė tik švyturėliais ir garsiniu signalu.

Ar turėjo galimybę R. I. išlipti ir stabdyti automobilį skrituliu. D. R. teisme tvirtino, jog taip nebuvo stabdoma. Teismui buvo pateikti tarnybinio automobilio telemetriniai duomenys, kurie nėra labai išsamūs, nes teismas mano, kad buvo pateikta tik dalis jų. Tačiau iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad yra užfiksuota, jog minimalus automobilio greitis buvo apie 11 km/h, o maksimalus apie 120 km/h. Iš teismui pateiktų duomenų niekur nėra užfiksuota, kad automobilis būtų stovėjęs nors 1-2 min., nes tiek reikėtų laiko išlipti iš automobilio, nueiti į kelią, atlikti stabdymo gestą ir grįžti atgal į automobilį. Taigi, nesant duomenų, jog automobilis buvo sustojęs, kyla pagrįstų abejonių, kad R. I. stabdė automobilį skrituliu. Nors iš pateiktų telemetrinių duomenų (b. l. 59 matyti, kad užklausa buvo padaryta nuo 2020-02-07 13:00 iki 2020-02-07 15 :00 rodyti maršrutą, ant nuorodos ,,rodyti sustojimus“ varnelė nebuvo uždėta. Žemėlapio apačioje yra nurodomas automobilio greitis kas keliasdešimt sekundžių. 2020-02-07 nuo 13:01:18 iki 13:03:29, per šį laikotarpį automobilis nebuvo sustojęs, mažiausias jo greitis buvo 6 km/h. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, koks buvo tarnybinio automobilio greitis 13:10 val. - 13:30 val., ar automobilis tuo metu buvo sustojęs. Lydraštyje nebuvo nurodyta, kodėl tokie duomenys teismui nepateikiami. Kitame telemetrinių duomenų lape (b. l. 57) yra nurodomas kuro lygis ir automobilio greitis, kur matyti, jog po 13:15 val. buvo ryškiai sumažėjęs automobilio greitis, tačiau ar automobilis buvo sustojęs, iš pateiktų duomenų teismui nėra akivaizdu. Jokie kaltinimai negali būti grindžiami spėjimais ir prielaidomis.

Teismui kelia abejones ir aplinkybė, jog neišliko šio įvykio vaizdo įrašas. Liudytojais apklausti R. I., R. V. nurodė, kad dėl jiems nežinomų priežasčių šis įrašas neišliko ar neįsirašė, nors taip pat nurodė, kad vaizdo kamera įsijungia automatiškai, tik užvedus automobilį.

Esant tiek daug nesutapimų, prieštaravimų tarp pareigūnų liudijimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, ir abejonių, teismas laiko, kad nebuvo surinkta neginčijamų, objektyvių įrodymų, jog I. P. vairavo automobilį neblaivus, buvo stabdomas pareigūnų ir jiems nestojo.

Paaiškėjus, kad automobilį vairavo D. R. yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl šio asmens vairavimo automobilio, neturint teisės vairuoti ir spręstinas klausimas dėl I. P. atsakomybės dėl leidimo vairuoti automobilį asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti.

ANK 426 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto <...> Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno <...> teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto VSAT pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.

Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami VSAT vado 2019-07-30 įsakymu Nr. 4-358 ,,Dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“. 150 punkte nurodoma, jog jei transporto priemonė vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo įsidėmėti kuo daugiau informacijos apie transporto priemonę, vairuotojo, keleivio požymius ir pranešti užkardos vyresniajam ar užkardos budėtojui (150.1.), persekioti transporto priemonę tarnybine transporto priemone įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti užkardos pamainos vyresnįjį ar užkardos budėtoją apie judėjimo kryptį (150.2.) ir kt.

Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas I. P. neigia vairavęs transporto priemonę, kai buvo stabdomas pasienio pareigūnų, nurodo, kad vairavo D. R.. Byloje šiuo klausimu kaip jau nurodyta yra surinkta prieštaringa medžiaga ir iš esmės tiesioginiai šio nusižengimo liudytojai buvo tik R. I. ir R. V.. Taip pat šios aplinkybės galėjo būti žinomos D. R.. Visi kiti liudytojai patys vairavimo momento nematė ir iš esmės pakartoja tik jiems pasakytą informaciją.

Teismas jau išdėstė savo argumentus dėl D. R. apklausos - paaiškinimo surašymo valstybės sienos apsaugos tarnybos A. Barausko užkardoje, kur jį apklausiant aktyviai apklausoje dalyvavo ne mažiau trijų pareigūnų. Todėl byloje esantis D. R. paaiškinimas, kad automobilį vairavo I. P. negali būti pripažįstamas kaip gautas įstatymų leistinu būdu.

Suabejojus šių trijų liudytojų parodymais, kiti liudytojai negalėjo teismui suteikti pirminės informacijos, nes jų informacija jau buvo antrinė, t. y. jie teigė tai, kokią informaciją sužinojo iš pirminio šaltinio R. I. ar R. V..

ANK 426 straipsnio 4 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose yra išaiškinęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, jog yra stabdomas policijos pareigūno ir transporto priemonės nestabdo sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-23 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011-07-29 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11). Taigi, būtina asmens patraukimo atsakomybėn už nepaklusimą pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, bet ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, kurios nustatytos teisminio nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad I. P. vairavo automobilį, buvo stabdomas ir suvokdamas reikalavimą sustoti, nepakluso uniformuoto valstybės sienos apsaugos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 16 punkto reikalavimus.

Esant aptartoms aplinkybėms ir nustačius, kad I. P. veika neturi ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, jis negali būti patrauktas atsakomybėn pagal šį straipsnį.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas), I. P. pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Šioje byloje nustatyta, kad policijos persekiotą transporto priemonę vairavo D. R. yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo bylą, dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat spręstinas klausimas dėl I. P. atsakomybės dėl leidimo vairuoti automobilį asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti (ANK 430 straipsnis).

Pripažinus, kad I. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas nepasitvirtino, tai grąžintina ir sulaikyta transporto priemonė jos savininkei E. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 426 straipsnio 4 dalį, nutraukti.

Automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),VIN (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelį, saugomą Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos Logistikos skyriuje, grąžinti jo savininkei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.