Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. J. ieškinį atsakovui R. B., išvadą teikianti institucija Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė O. B. ieškovės reikalavimus palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas R. B. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai (b.l. 29). Atsakovui siųsti šaukimai grįžo neįteikti, todėl apie teismo posėdį atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovas R. B., kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (b.l. 50), į teismo posėdį neatvyko, teismo posėdžio atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio dalis). Atsakovo nedalyvavimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei šalies nesąžiningumu, kadangi jam apie bylos procesą bei pareikštą ieškinį yra žinoma (b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. Z. J. ir atsakovo R. B. sūnus (b.l. 6), jis gyvena kartu su motina (b.l. 8). R. Z. J. šeimą sudaro dukra S. J., gimusi (duomenys neskelbtini) ir sūnus L. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). L. B. mokosi Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje (b.l. 11). Ieškovė dirba J. P. ūkyje, uždirba minimalų mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 9-10). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 12), turi dvi transporto priemones: 1996 metų „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1999 metų „O. Z.-A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Ieškovės šeimos pajamas sudaro apie 280 Eur gaunamas darbo užmokestis ir 75 Eur našlaičio išmoka S. J., viso 355 Eur (b.l. 22). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto neturi (b.l. 41), nedirba (b.l. 42), savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b.l. 44).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalies vaiko L. B. gyvenamosios vietos nekilo, sūnus gyvena su motina, tėvas visiškai nesidomi sūnumi juo nesirūpina, jo nelanko. Atsakovui apie teismo posėdį pranešta, bet jis neginčija ieškovės reikalavimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Be to, vaikas nurodė, jog nori gyventi kartu su motina (b.l. 22, 24). Duomenų apie atsakovo dabartinę gyvenamąją vietą, pajamas ir jo galimybę auginti sūnų negauta. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog, R. Z. J. viena nuo 2006 metų rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, atsakovas visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo, taip pat sūnus išreiškė norą, jog jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei įvertinant nežinomą atsakovo gyvenamąją vietą, bei gaunamų pajamų dydį, darytina išvada, kad L. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. Z. J. geriausiai atitiktų nepilnamečių interesus. Todėl, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, jo prisirišimą prie vieno iš tėvų – motinos, esant ieškovės atžvilgiu palankiai Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai bei vertinant tai, kad atsakovas faktiškai rūpintis vaiku bei jo prižiūrėti pastangų nerodo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina R. Z. J. (CK 3.169 straipsnis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170-3.172 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato būtent skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Atsakovui apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su sūnumi L. B. nustatymo ieškovės namuose neribojant laiko. Nuo 2007 atsakovas R. B. metų visiškai nesirūpina sūnumi L. B. ir su juo nebendrauja. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tėvui ir sūnui išreiškus norą bendrauti, ji nesukels kliūčių jiems bendrauti ir kitoje vietoje, o toks jos pageidavimas yra dėl to, kad ji galėtų matyti, ar atsakovas su sūnumi nebūna neblaivus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jau nemažą vaiko amžių, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir nustatytina atsakovo R. B. ir sūnaus L. B. bendravimo tvarka ieškovės R. Z. J. gyvenamoje vietoje neribojant laiko.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, o tai suponuoja, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Abu tėvai privalo savo vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikas būtų visapusiškai vystomas, būtų tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai. Dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tekinimu. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, nustatomas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.), o jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovo finansinė padėtis būtų sunkesnė nei ieškovės, kuri gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, bet savo sunkesnės turtinės padėties neįrodinėjo, todėl teismas preziumuoja, kad abiejų bylos šalių turtinė padėtis yra lygi.

Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį būtina skirti apie 320 Eur ir prašo iš atsakovo priteisti pusę šios sumos, t.y. 160 Eur. Nurodo, kad vaiko maitinimui reikia apie 100 Eur, aprangai, avalynei 50 Eur, būsto išlaikymui po 35 Eur vienam asmeniui, namų apyvokos daiktai, tenkantys vienam asmeniui 20 Eur, vaistams, vitaminams 10 Eur, mokymo, ugdymo priemonės (mobilusis telefonas, kompiuteris, mokymo reikmenys) 35 Eur, priešpiečiai 50 Eur, higienos priemonės 10 Eur, laisvalaikis 10 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nepateikdamas atsiliepimo į ieškinį ir nepateikdamas duomenų apie savo finansinę padėtį neįrodė, kad negalėtų skirti pusės sūnui reikalingo išlaikymo dalies, jo poreikių tenkinimui. Be to, pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Todėl, teismo įsitikinimu, 160,00 Eur išlaikymo dydis vaikui nereikalauja papildomo įrodinėjimo tenkinti būtinuosius vaiko L. B. poreikius (vystymosi sąlygas) – maistui, aprangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir tėvų galimybėms (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, kadangi atsakovas tokių duomenų nepateikė. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, jokių duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra, todėl gali ir privalo materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors bylos duomenimis atsakovas nedirba ir neturi turto, tačiau turi absoliučią tėvo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. iki pilnametystės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir negali piktnaudžiauti padėtimi, siekdamas minimalizuoti pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Atsižvelgiant į L. B. amžių, poreikius (berniukas lanko mokyklą, tokio amžiaus vaikai yra sparčiai augantys, todėl jiems dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, reikalingos įvairios vaiko lavinimo priemonės, medicininės ir higienos priemonės), lėšos laisvalaikiui, 160,00 Eur suma vaikui, skiriama kiekvieno iš tėvų, būtų optimali, tenkinant vaiko poreikius. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Spendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Ieškovė prašė išlaikymą sūnui priteisti nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų bent kokiu būdu prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo per šį laikotarpį. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sūnui atsakovas neteikė jau nuo tada, kai išėjo 2007 metais. Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į CK 3.200 straipsnio nuostatas, vertinant šalių turtinę padėtį už prašomą priteisti įsiskolinimo laikotarpį, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį bei apie aplinkybes, jog nurodytu laikotarpiu jis teikė išlaikymą sūnui, byloje nėra. Teismas nustatė, kad trylikos metų šalių sūnaus poreikius sudaro 320 Eur suma, iš kurios 160 Eur turėtų skirti atsakovas. Įsiskolinimo laikotarpiu L. B. buvo 10-12 metų, tad poreikiai tokio amžiaus vaiko iš esmės nesiskiria nuo bylos nagrinėjimo metu nustatytų, taigi, darytina išvada, jog per praėjusius metus L. B. poreikių tenkinimo išlaidas sudarė ta pati teismo nustatyta 320 Eur suma. Duomenų apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį bei apie aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2012 metų iki ieškinio teismui pateikimo dienos, jis teikė išlaikymą sūnui, byloje nėra, atsakovas gavęs ieškinį ir susipažinęs su reikalavimais, jokių prieštaravimų nereiškė, savo sunkios materialinės padėties neįrodinėjo, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas 5760 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 36 mėnesius, skaičiuojant po 160 Eur kas mėnesį (CK 3.200 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnamečio L. B. įstatyminė atstovė R. Z. J., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje mokamas 272 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus (173 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, 58 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 41 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 93 straipsnis).

Šioje byloje ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (b.l. 14) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš teismui pateiktos 2016 m. vasario 24 d. pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 32) matyti, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 110,01 Eur. Valstybė šioje byloje taip pat patyrė 7,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Pažymėtina, kad pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 272 Eur žyminio mokesčio, 110,01 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 7,63 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina R. Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Nustatyti atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: su nepilnamečiu sūnumi L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovas R. B. gali bendrauti ieškovės R. Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje neribojant laiko.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2015 m. gruodžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė R. Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise.

Spendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 5760 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų) už 36 mėnesius už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,63 Eur (septynis eurus ir 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 272 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,01 Eur (vieną šimtą dešimt eurų ir 01 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.