Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkauja posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai J. M., jos atstovei advokatei Domicelei Baltrušaitienei, atsakovės atstovei Aurelijai Černiutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 05 06 sprendimo Nr. 3R-81 (2010/05-4R-97) panaikinimo ir dėl sprendimo pakeitimo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. (toliau - ir pareiškėja) padavė teismui skundą (priimtas patikslintas skundas, paduotas 2010 08 01, b. l. 55-57), kuriame prašo:

panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 05 06 sprendimą Nr. 3R-81 (2010/05-4R-97);įpareigoti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorių pakeisti 2010 03 17 direktoriaus sprendimą Nr. V2-2370 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“, pakeičiant mokėjimo nutraukimo datą 2008 05 01 į Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 10 12 nutarties įsiteisėjimo dienos datą;panaikinti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 03 20 raštą Nr. (1.34-11172) D2-4528.

Skunde paaiškina, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2003 04 11 sprendimu nustatyta, kad vaiko tėvas Ž. M. įsipareigoja teikti išlaikymą pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens sūnui T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėja. Kadangi Ž. M. nemokėjo vaikui išlaikymo, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 09 16 sprendimu Nr. 1.35-12859 nuspręsta pareiškėjos sūnui kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 03 17 sprendimu Nr. V2-2370 nusprendė nuo 2008 05 01 nutraukti išmokų mokėjimą, nes Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 10 12 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi pareiškėja pripažino, kad sūnus T. M. gyvena pas tėvą nuo 2006 06 15, pareiškėja atsisakė 14 048,83 Lt išlaikymo įsiskolinimo jai. Paaiškina, kad skundžiamu 2010 03 20 raštu Nr. (1.34-11.1720 D2-4528) iš pareiškėjos pareikalauta grąžinti 3900 Lt dydžio permoką.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė visus skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Remiasi Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymu (toliau – Įstatymas). Paaiškina, kad pareiškėja į Fondų administraciją kreipėsi 2008 03 27, pateikė dokumentus iš antstolės, o 2009 09 16 buvo priimtas Fondų administracijos direktoriaus sprendimas dėl išmokos iš Vaikų fondo mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nuo 2008 05 01 T. M. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Įstatyme numatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Vadovaujantis šiuo sprendimu nuo 2009 09 24 iki 2010 01 21 vaikui buvo išmokėta 3900 Lt išmokų už laikotarpį nuo 2008 05 01 iki 2009 12 31.

Remiasi Įstatymo 6 str. 2 d. ir paaiškina, kad pareiškėjas privalo raštu pranešti Fondų administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokių aplinkybių atsiradimą. J. M. apie tai, kad sūnus T. M. gyvena pas tėvą nuo 2006 m. birželio mėnesio, kad vyksta teisminis ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, Fondų administracijai nepranešė. Daro prielaidą, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir siekė pasipelnyti Vaikų išlaikymo fondo sąskaita.

Apie pasikeitusią vaiko gyvenamąją vietą ir išlaikymo įsiskolinimo atsisakymą Fondų administracija sužinojo tik 2010 02 03, gavusi J. M. siųstą Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 10 12 nutartį civilinėje byloje Nr. N2-1163-666/2009. Pagal šią nutartį pareiškėja atsisakė išlaikymo įsiskolinimo jai 14 048,83 Lt sumoje, nustatyta, kad vaikas gyvena su tėvu nuo 2006 06 15, J. M. įsipareigojo mokėti T. M. išlaikymą kas mėnesį po 200 Lt nuo 2009 10 12 iki vaiko pilnametystės. Taigi pareiškėja iš Vaikų išlaikymo fondo gavo 3900 Lt už laikotarpį, kai vaikas su ja negyveno.

Dėl reikalavimo grąžinti išmoką remiasi LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 12 11 įsakymu Nr. A1-356 patvirtintu Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašu (10 ir 11 punktais).

Paaiškina, kad jeigu pareiškėjos skundas būtų tenkinamas, Fondų administracija neturėtų Įstatyme nustatyto pagrindo reikalauti iš Ž. M. grąžinti išmokėtas išmokas. Pareiškėjos teiginio, kad ji atsisakė tik 8818,33 Lt skolos, nepatvirtina teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatos. J. M. galėjo skųsti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 10 12 nutartį, tačiau to nepadarė, teismo nutartis yra galiojanti bei privaloma vykdyti. Sutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) nuomone, kad skundžiamas 2010 03 20 raštas nėra administracinis sprendimas, sukuriantis tam tikras teises ir pareigas asmeniui.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kurį skundžia pareiškėja, yra teisėtas ir pagrįstas ir neturėtų būti naikinamas ar keičiamas. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. M. atsiliepimo į skundą teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Skundas netenkinamas.

Pareiškėja skundžia teismui Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 05 06 sprendimą Nr. 3R-81(2010/05-4R-97), kuriuo nuspręsta pareiškėjos skundo dėl 2010 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. V2-2370 netenkinti, o bylą dalyje dėl Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 20 d. rašto nutraukti Nr. 1.34-111720 D2-4528.

Daroma išvada, kad skundžiamas VAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti panaikintas, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Tiek VAGK sprendimu, tiek pagal administracinės bylos medžiagą nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo iš esmės nėra. Pareiškėja ir nagrinėjant administracinę bylą teisme pripažino, kad jos sūnus T. M. nuo 2006 06 15 gyvena su savo tėvu Ž. M.. Tik pareiškėja teisme aiškino, kad vis tiek iki 2009 10 12 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo (b. l. 29) vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su ja, dėl to jai vaiko tėvas ir privalėjo mokėti priteistą išlaikymą vaikui. Todėl pareiškėja mano, kad išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ji iki minėtos nutarties įsiteisėjimo gavo teisėtai. Pareiškėja iš esmės aiškina, kad teismo 2009 10 12 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ji atsisakydama skolos suklydo. Tačiau pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatas, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl skundžiamame Fondų administracijos direktoriaus 2010 03 17 sprendime pagrįstai remiamasi teismo 2009 10 12 nutartimi. Fondų administracija pagal minėtas įstatymo nuostatas negali interpretuoti teismo nutarties.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjos pozicija yra nepagrįsta ir VAGK dėl to pasisakė tinkamai.

Nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 11 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi Ž. M. įsipareigojo savo sūnui T. M. (gimusiam (duomenys neskelbtini) d.) iki jo pilnametystės teikti išlaikymą – po 200 Lt kas mėnesį. Šia sutartimi T. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėja.

Po to buvo laikotarpiai, kai Ž. M. nemokėjo teismo nustatyto išlaikymo vaikui, dėl to buvo susidaręs įsiskolinimas ir pareiškėja 2008 05 08 pateikė prašymą Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijai (toliau – Fondų administracija) išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti (b. l. 71). Pareiškėja pateikė antstolės 2008 03 19 pažymą Nr. 30 (b. l. 72), kuri patvirtino, kad pareiškėja išmokų iš vaiko tėvo negauna. Šiai byla reikšminga aplinkybė yra tai, kad Fondų administracija 2008 05 08 raštu Nr. 1.37-7564 (b. l. 73) informavo pareiškėją apie Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą, privalo raštu informuoti Fondų administraciją apie pasikeitimus. Taip pat šiuo raštu pareiškėja buvo informuota apie galimas pasekmes, jeigu sumos bus išmokėtos nepagrįstai.

Taigi, šiuo atveju svarbu yra nustatyti, ar buvo atvejis, kad pareiškėja iš Fondų administracijos išmokas gavo nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo paskirtis nurodyta Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje – užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant Įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Toje pačioje teisės normoje nurodyta, kad kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Tai reiškia, kad valstybė turi turėti galimybę iš asmens, privalančio išlaikyti vaiką, susigrąžinti išmokėtas lėšas. Šiuo atveju, jeigu būtų tenkinami pareiškėjos reikalavimai, taip nebūtų ir ne dėl Fondų administracijos kaltės.

Įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio Įstatymo 3 straipsnyje, 3) atsiranda LR civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad išmokos mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi, ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta ir antstolio pažymų paskirtis - antstolis tik patvirtina, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo nustatyto išlaikymo. Šiuo atveju pareiškėja, kai kreipėsi į Fondų administraciją, pateikė tokią pažymą.

Vaikų išlaikymo fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 814, 3 p. nustatyta, kad Fondą administruoja Administracija. Įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo įgyvendinimo deleguota kompetencija, Administracija yra viešasis juridinis asmuo, administruojantis Fondo lėšas (Fondų administracijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A1-219, 1 punktas), taigi turintis teisę priimti sprendimus dėl lėšų mokėjimo, mokėjimo nutraukimo ir kt.

Fondų administracija, vykdydama jai nurodytais teisės aktais priskirtas funkcijas, direktoriaus 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1.35-12859 nuo 2008 m. gegužės 1 d. T. M. paskyrė kasmėnesinę 195 Lt dydžio išmoką iš Fondo tol, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų iš Fondo mokėjimą.

Iš Fondo lėšų pradėjus mokėti išmokas, buvo dengiama dalis skolininko Ž. M. 14 048,83 Lt dydžio išlaikymo skolos. Nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. sausio 21 d. iš Fondo buvo išmokėta 3900 Lt išmokų suma už 2008 m. gegužės 1 d. - 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

2010 m. vasario 3 d. Fondų administracija, gavusi Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-1163-666/2009 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, sužinojo apie vaiko gyvenamąją vietą ir jam skirto išlaikymo įsiskolinimo atsisakymą. Teismo nutartimi patvirtinta sutartimi T. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Be to, teismo patvirtinta sutartimi pareiškėja pripažino, jog sūnus T. M. nuo 2006 m. birželio 15 d. gyvena pas tėvą, ir atsisakė 14 048,83 Lt. dydžio išlaikymo įsiskolinimo ir įsipareigojo nuo 2009 m. spalio 12 d. T. M. iki jo pilnametystės mokėti išlaikymą – kas mėnesį po 200 Lt. Panaikinus vykdomąjį dokumentą, buvusį išieškojimo pagrindu, 2009 m. lapkričio 26 d. antstolė R. V. nutraukė vykdomąją bylą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-336-2/2003.

Ginčijamu Fondų administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. V2-2370 nuo 2008 m. gegužės 1 d. T. M. buvo nutrauktas išmokų iš Fondo mokėjimas tame tarpe ir atsižvelgiant į minėtą teismo nutartį.

Fondų administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 20 d. raštu Nr. 1.34-111720 D2-4528 pareiškėjai paaiškintos faktinės aplinkybės ir nurodyta, kad vadovaujantis Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-356, 10 punktu, pareiškėja neteisėtai gautą Fondo išmoką privalo grąžinti Administracijai.

Nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamas sprendimas priimtas laikantis pirmiau paminėtų teisės aktų reikalavimų.

Šiai bylai reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad tik 2009 09 16 Fondų administracijos sprendimu Nr. 1.35-12859 buvo nuspręsta T. M. mokėti nuo 2008 05 01 kiekvieną mėnesį 195 Lt dydžio išmoką (b. l. 77). Dėl to pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antstolės 2009 07 29 pažyma „Dėl išlaikymo iš Ž. M. išieškojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21) yra klaidinga, nes joje nurodyta Ž. M. skola 2009 08 01 yra 14 048,83 Lt ir į šią sumą patenka ir iš Vaikų išlaikymo fondo (toliau – Fondas) gauta suma. Tuo metu, kai antstolė pateikė šią pažymą, pareiškėja dar negalėjo gauti jokių išmokų iš Fondo, nes sprendimas dėl jų mokėjimo priimtas vėliau, todėl šioje pažymoje ir rodoma tik Ž. M. skola. Šiuo atveju visai nesvarbu, kas tą skolą vėliau padengė.

Beveik iš karto po to, kai Fondų administracija priėmė sprendimą mokėti išmokas pareiškėjos sūnui, Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 10 12 nutartimi patvirtino 2009 10 12 sudarytą taikos sutartį tarp ieškovo Ž. M. ir atsakovės J. M. Ši nutartis nebuvo skundžiama ir po 7 dienų įsiteisėjo. Ta pačia nutartimi J. M. atsisakė išlaikymo įsiskolinimo 14 048,83 Lt sumoje.

Minėta suma yra paimta būtent iš tos antstolės pažymos, kai pareiškėja dar jokių sumų iš Vaikų išlaikymo fondo negaudavo, taigi pareiškėja atsisakė viso buvusio iki teismo nutarties priėmimo įsiskolinimo, kurį patvirtino antstolės pažyma. Tuo tarpu Vaikų išlaikymo fondas, nebūdamas informuotas apie teismo nutartį, pradėjo mokėti pareiškėjai išmokas, tame tarpe ir dengiant susidariusią skolą nuo 2008 05 01. Tokios skolos pagal teismo 2009 10 12 nutartį iš viso būti negalėjo, nes vaikas tuo metu jau gyveno su tėvu. Pareiškėja neneigia, kad nuo 2009 09 24 iki 2010 01 21 jai buvo išmokėta 3900 Lt išmokų suma už laikotarpį nuo 2008 05 01 iki 2009 12 31. Pareiškėja teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsisakė viso įsiskolinimo, o būtent tam įsiskolinimui dengti ir buvo mokamos išmokos iš Fondo. Taigi visa išmokų suma gauta nesant tam Įstatyme nustatyto pagrindo. Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad vėliau, 2010 04 16, antstolė jau išdavė teisingą pažymą, jokios teisinės reikšmės ginčijant Fondų administracijos sprendimą jau neturi. Antstolė 2010 04 16 pažymoje (b. l. 28) iš viso nepagrįstai atbuline tvarka mažina Ž. M. skolą iš Fondo gauta suma, kadangi ši suma buvo gauta vėliau, nei išduota 2009 07 29 antstolės pažyma, kuri ir buvo pagrindu nustatant Ž. M. skolos dydį, o visos šios skolos pareiškėja atsisakė. Informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ susipažinus su Kretingos rajono apylinkės teismo civiline byla Nr. N2-1163-666/2009 matyti, kad Ž. M. ieškinys teisme gautas 2009 07 08, taigi jo skolos dydis pagrįstai nustatytas antstolės R. V. 2009 07 29 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išduota išieškotojai J. M. (b. l. 27). Kadangi Ž. M. ieškinys nebuvo atmestas, tai civilinės bylos pagal jo ieškinį nagrinėjimo metu, jo skola nedidėjo.

Jeigu laikyti pareiškėjos poziciją teisinga, tai Fondų administracija bus priversta pažeisti Įstatymą, nes negalės išmokų susigrąžinti nei iš skolininko, nei iš pareiškėjos. Įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad Administracija, šio įstatymo nustatyta tvarka mokanti Fondo išmokas, įgyvendindama Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 str. nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Šiuo atveju teismo nutartimi patvirtinta situacija, kai neliko nei skolos, nei skolininko, todėl atsakovė praranda galimybę grąžinti į Fondą sumas, kurios pagal teismo nutartį jau ir neturėjo būti mokamos. Apskritai, teismo 2009 10 12 nutartimi yra patvirtintas faktas, kad vaikas su tėvu gyvena nuo 2006 06 15, taigi pareiškėja jokių išmokų iš Fondo gauti negalėjo, nes ji vaiko neišlaikė, ką ji pati patvirtino teismo patvirtintoje sutartyje, atsisakydama visos Ž. M. skolos bei patvirtindama vaiko gyvenimo su tėvu faktą. Manant priešingai, pareiškėja su Ž. M. sudarytoje sutartyje taip ir turėjo nurodyti, t. y. turėjo konstatuoti, kad ji neatsisako teisės į tą skolos dalį, kurią padengė (padengs) Vaikų išlaikymo fondas. Tuomet ir Fondas turėtų teisę sumas susigrąžinti iš Ž. M.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 05 06 sprendimas Nr. 3R-81 (2010/05-4R-97) toje dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos skundas dėl Fondų administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. V2-2370 pakeitimo, yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi nuo 2008 m. gegužės 1 d. T. M. pagrįstai buvo nutrauktas išmokų iš Fondo mokėjimas, keisti šią datą nėra jokio pagrindo.

Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Fondų administracija turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. Kadangi pareiškėjos skundžiamas Fondų administracijos direktoriaus 2010 03 17 sprendimas Nr. V2-2370 yra teisėtas ir pagrįstas, Fondų administracija turi teisę susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas.

Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 20 d. raštu Nr. 1.34-111720 D2-4528 (b. l. 83) pareiškėja buvo informuota apie priimtą sprendimą, t. y. šis raštas tėra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjai jokių papildomų teisinių padarinių nesukelia. Pasekmes pareiškėjai sukelia skundžiamas sprendimas. Dėl to VAGK pagrįstai pasisakė, kad skundžiamasis Administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 20 d. raštas Nr. 1.34-111720 D2-4528 neturi individualaus administracinio akto požymių, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, ir yra laikytinas informaciniu dokumentu dėl 2010 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. V2-2370.

Tokio rašto teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas negalimas ir administraciniame teisme, kadangi teismas sprendžia ginčus tik tuo atveju, kai būtina apginti pažeistą ar ginčijamą asmens teisę arba įstatymų saugomą interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.). Šiuo atveju dar joks išieškojimas iš pareiškėjos nepradėtas, jai tik pasiūlyta geruoju grąžinti permoką, todėl pareiškėjos ginčijamas raštas laikytinas tik informacinio pobūdžio raštu, kuris negali būti ginčijamas ir teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., ir 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos J. M. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.