Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui V. V., nedalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V., g.m. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-116603776-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu nutarimu V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 170 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d., 14 val. 07 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ir lenkdamas priekyje važiuojančią transporto priemonę kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Šiais savo veiksmais V. V. pažeidė lenkimo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiuodamas priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1.1 punkto reikalavimus.

2017 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teisme gautas V. V. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-116603776-17 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo atžvilgiu pritaikytos administracinio poveikio priemonės yra priimtos nevisapusiškai įsigilinus į nusižengimo padarymo aplinkybes. Nurodo, kad lenkė vietoje, kurioje lenkti transporto priemones yra draudžiama tik dėl to, kad priekyje važiavusi transporto priemonė staigiai stabdė ir jis, siekdamas išvengti susidūrimo, lenkdamas kirto ištisinę liniją (b. l. 3-4).

Teismo posėdyje V. V. išdėstė tuos pačius argumentus, kurie yra nurodyti skunde, iš esmės neneigė, jog lenkė transporto priemonę ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą vietoje, kur tai daryti draudžiama, tačiau nurodė, jog privalėjo taip pasielgti, nes priekyje važiavusi transporto priemonė staigiai stabdė.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto byloje nėra ir skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir V. V., paaiškinęs, kad lenkė transporto priemonę draudžiamoje vietoje. V. V. 2017-08-06 administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodė, kad gailisi, o pristabdžius priekyje važiuojančiam automobiliui buvo priverstas lenkti ten kur negalima.

Nagrinėjamoje byloje keliamas būtinojo reikalingumo instituto taikymo klausimas (ANK 16 straipsnis).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skirdamas pažeidėjui pagrindinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, institucijos pareigūnas iš esmės laikėsi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių – atsižvelgė į tai, kad yra viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino padaryto nusižengimo pobūdį, kitas tinkamam nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio penktoje dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. V. už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali bauda bei skirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Be to, savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo (ANK 16 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (LVAT 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010).

Išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog V. V. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo priverstas lenkti transporto priemonę vietoje, kur tai daryti draudžiama dėl to, jog priekyje važiuojanti transporto staiga ir netikėtai stabdė, o jis, siekdamas išvengti susidūrimo, lenkė vietoje, kur tai daryti draudžiama. Tačiau pažymėtina, kad, KET numato vairuotojo pareigą važiuojant paskui kitą transporto priemonę laikytis saugaus atstumo, kad išvengti susidūrimo, atsiradus netikėtai kliūčiai kelyje. Šiuo atveju V. V. nesilaikė saugaus atstumo ir siekdamas išvengti susidūrimo, padarė kitą nusižengimą, lenkė draudžiamoje vietoje. Todėl teismas šiuo atveju pritaria atsiliepimo į skundą argumentams, jog apelianto motyvas, kad jis draudžiamoje vietoje lenkė dėl kito automobilio vairuotojo veiksmų yra atmestinas ir traktuotinas kaip aplinkybių vertinimas savo naudai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip būtinasis reikalingumas, o vertintina kaip niekuo nepagrįsta prielaida, siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Taip pat atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad priekyje jo važiavęs automobilis staiga ir netikėtai stabdė, kadangi kaip jau aukščiau minėtame administracinio nusižengimo protokole iš karto po įvykio pareiškėjas nurodė, kad priekyje važiavęs automobilis pristabdė, o ne staiga ir netikėtai stabdė. Daroma išvada, kad pareiškėjui negrėsė realus ir akivaizdus pavojus, kurio nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis, todėl nesant sąlygų, keliamų būtinojo reikalingumo aktui, administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. veika pagrįstai pripažinta administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

V. V. padarytas administracinis nusižengimas yra tokio pobūdžio ir tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ANK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijoje numatytos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, paskyrimas, yra būtinas norint įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.). Pažymėtina ir tai, kad ANK 420 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių yra privaloma administracinio poveikio priemonė, o ne alternatyvi, o skundą padavusiam asmeniui paskirtas minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminas.

Pažymėtina ir tai, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neįgyvendintų administracinės nuobaudos paskirties. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu ir taikytina nuobauda, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog priimant 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-116603776-17, V. V. skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto buvo individualizuota tinkamai, įvertinus visas administracinei nuobaudai ir administracinio poveikio priemonei paskirti reikšmingas aplinkybes, tai yra padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, administracinio poveikio priemonė skirta nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo taisyklių ir pagrindų, todėl priimtas nutarimas paliktinas nepakeistu, o V. V. skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

V. V. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-116603776-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.