Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas R. N. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. liepos 10 d., ir bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. gegužės 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 9 d., apie 21.20 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas duris įsibrovė į viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kambarius Nr. 5, 8, 9 ir iš kambario Nr. 5 pagrobė P. N. (P. N.) 150 Eur vertės sportinius batelius „Adidas“, 192 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“; iš kambario Nr. 8 pagrobė V. B. (V. B.) 500 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, 70 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, iš striukės vidinės kišenės 10 Eur vertės piniginę, su joje buvusiais: vairuotojo pažymėjimu, įvertintu 30 Eur, „Swedbank“ kortele, įvertinta 7 Eur, automobilio „Ford Mondeo“ techninės apžiūros talonu, draudimo polisu, darbo pažymėjimu; iš kambario Nr. 9 pagrobė E. Z. (E. Z.) 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Tren“, taip padarė nukentėjusiesiems P. N. turtinę žalą už 342 Eur, V. B. turtinę žalą už 607 Eur, E. Z. turtinę žalą už 200 Eur. Šią nusikalstamą veiką R. N. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismas pagrįstai R. N. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Paskirdamas bausmę nuteistajam R. N., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. R. N. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas duris įsibrovė į viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambarius Nr. 5, 8, 9 ir pagrobė P. N., V. B., E. Z. daiktus, taip padarydamas nukentėjusiesiems P. N. 342 Eur, V. B. 607 Eur, E. Z. 200 Eur turtinę žalą. R. N. tyčinį nusikaltimą padarė būdamas 11 kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 64–74) ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus tik vienam mėnesiui po to, kai 2015 m. balandžio 16 d. buvo paleistas atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (b. l. 83), taip pat yra baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą (b. l. 80). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl R. N. pagrįstai skirta griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 m. 1 mėn. 15 d.). R. N. už šį nusikaltimą paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam R. N. laisvės atėmimo bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė R. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau įvertinęs bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, ir tai, kad nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė, nes visus daiktus atgavo, išskyrus V. B., ir skyrė gerokai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad R. N. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau R. N. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino mažiau nei vienu trečdaliu ir paskyrė aiškiai per didelę galutinę bausmę, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. R. N. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vienas trečdalis paskirtos bausmės sudaro 7 mėnesių laisvės atėmimą. Todėl taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, R. N. galutinė laisvės atėmimo bausmė mažintina iki 1 metų 2 mėnesių.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius teismui pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo pusių dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą R. N. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu R. N. paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.