Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. eB2-3551-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00600-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.5

2018 m. balandžio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios individualios įmonės „Senasis ąsotis“ bankroto administratoriaus UAB „Nemokumas LT“ prašymą panaikinti areštus bankrutavusios įmonės savininko atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. individualios įmonės „Senasis ąsotis“ kreditorių susirinkimas iškėlė bankroto bylą įmonei ne teismo tvarka, laikantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies nuostatų. Bankroto administratoriumi paskirtas „Nemokumas LT“. Bankrutavusios individualios įmonės „Senasis ąsotis“ savininkas yra R. S.. Remiantis ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalimi, administratorius pasiūlė sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui ir kreditoriams, tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta ir 2018 m. sausio 8 d. individualios įmonės „Senasis ąsotis“ kreditorių susirinkimas pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas panaikinti areštus bankrutavusios įmonės savininko turtui tenkintinas.

Pagal ĮBĮ nuostatas, iškėlus bankroto bylą, administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo nutartimi. Todėl klausimus, susijusius su individualios įmonės savininko turto, į kurį leistą nukreipti išieškojimą, areštu, kaip ir su įmonės turto areštu, sprendžia įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 18 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju individualios įmonės „Senasis ąsotis“ bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, tačiau visos bankroto procedūros vykdomos pagal ĮBĮ nuostatas (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas, tačiau tai nepašalina teismo teisės individualiosios įmonės savininko turto atžvilgiu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas ir/ar panaikinimas yra išimtinė teismo kompetencija, o tokiu klausimu priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas negalėtų būti realiai įvykdytas.

Pareiškėjo dėstomas aplinkybes, kuriomis jis grindžia prašymą dėl areštų panaikinimo, patvirtina prie pareiškimo pridedami rašytiniai įrodymai, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi leido bankrutavusios individualios įmonės „Senasis ąsotis“ bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į R. S. turtą. Nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad šiuo metu R. S. turtui yra taikomi turto areštai.

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teismui 2018 m. kovo 20 d. nutartimi leidus nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą, nes turtui taikomi apribojimai apsunkina bankrutavusios individualios įmonės savininko R. S. turto valdymą bei disponavimą juo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsniu, 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

prašymą patenkinti.

Panaikinti teismų ir kitų institucijų pritaikytus areštus bei apribojimus bankrutavusios individualios įmonės „Senasis ąsotis“ savininko R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui.

Nutarčiai įsiteisėjus jos kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.