Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-10-19 · Civilinė byla Nr. e2A-495-252/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-19
Bylos Nr.
e2A-495-252/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03866-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika, Birutė Valiulienė
Atsakovas
S. M.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-495-252/2021 Proceso Nr. 2-08-3-03866-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 2.6.8.12. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-05-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-156-837/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui S. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonei Valstybinės miškų urėdijai, D. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl naujo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties nutraukimo ir atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“. Teisėjų kolegija, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir Operatorius) teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir A. Š. (teisių ir pareigų perėmėjas S. M.) (duomenys neskelbtini) sudarytą Naujojo vartotojo elektros įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį (toliau – ir Sutartis); nustatyti, kad per 10 dienų nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ieškovė grąžina atsakovui 5 464,99 Eur prijungimo įmoką bei priteisti iš atsakovo ieškovei žyminį mokestį. 2. Nurodė, kad ieškinys paduodamas po to, kai vartotojų ir energetikos įmonių ginčus paskirta nagrinėti valstybės institucija - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - VERT) – (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nutarimas), kuriuo įpareigojo ieškovę: nevilkinti (duomenys neskelbtini) naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties vykdymo, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka servitutą kabelio tiesimui valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti kitais būdais, t. y. įstatymu, teismo sprendimu arba administraciniu aktu; įvykdžius pirmąją sąlygą, prijungti atsakovo įrenginius, esančius kareivinių pastate, adresu (duomenys neskelbtini), prie Operatoriaus tinklų pagal prijungimo sąlygas. 3. Ieškovė, siekdama, kad Nutarimas neįgytų vykdomojo dokumento teisinės galios, kelia ginčą dėl esmės, prašydama CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu spręsti dėl tolesnio Sutarties likimo - Sutartį nutraukti nesant galimybės ją įvykdyti su sąlyga, kad per 10 dienų nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ieškovė grąžina atsakovui (duomenys neskelbtini) sumokėtą 5 464,99 Eur prijungimo įmoką. 4. Nurodė, kad A. Š., kuriam nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė pastatas vadavietė - slėptuvė, unikalus adresas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Operatorių dėl jam priklausančiame Objekte esančių elektros įrenginių prijungimo prie Operatoriaus skirstomojo elektros tinklo bei parengė Sutarties Specialiąsias sąlygas. (duomenys neskelbtini) šį objektą įsigijo atsakovas su sutuoktine, kurie nustatyta tvarka perėmė Naujojo vartotojo teises ir pareigas pagal Sutartį. 5. Operatoriaus pasamdytas rangovas UAB „Projektai ir CO“, rengdamas Operatoriaus elektros tinklo projektą išsiaiškino, kad siekiant prijungti Naujojo vartotojo elektros įrenginius prie Operatoriaus tinklo, skirstomąjį elektros tinklą reikia projektuoti sklype, kuris patikėjimo teise perduotas valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (toliau – ir Urėdija). Urėdija informavo, Miškų įstatymas nenumato Urėdijai teisės perduoti ar leisti kitaip naudotis patikėjimo teise valdomais miško žemės sklypais kitiems asmenims, taip pat Žemės įstatymas 7 straipsnio punkte numatyta, kad valstybinės miško žemės sklypų patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, Urėdija negali pritarti Operatoriaus pateiktiems sprendiniams. 6. Operatorius (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Urėdiją dėl tinklo įrengimo naudojant betranšėjinį būdą (nepadarant žalos miškui), taip pat dėl galimybės miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Buvo gautas neigiamas atsakymas. Po ko atsakovas kreipėsi į VERT. 7. Pažymėjo, kad ši institucija patenkinti vartotojo reikalavimus nutarė nepaisydama savo pačios nustatytų faktinių aplinkybių, o būtent, kad atsižvelgdama į ieškovės siūlymą įrengti naują kabelį esamoje trasoje, Urėdija ieškovei nurodė, kad teisėtai atlikti esamos trasos elektros kabelio rekonstrukciją, neišplečiant nustatytos elektros linijos apsaugos zonos, būtų galima tik patikslinus Sklypo kadastro duomenis. 8. Dėl pasirinkto Sutarties įvykdymo būdo - naujo kabelio tiesimo esamos trasos vietoje, atsakovas buvo informuotas, kad keičia Sutarties redakciją, o tiksliau Sąlygų 4 punktą, kurio 4.2 ir 4.3 papunkčius. Atsižvelgdama į atsakovui pateiktus nauja redakcija išdėstytus Prijungimo sąlygų pakeitimus, ieškovė atitinkamai pakeitė ir Sutarties punktus, kuriuose nurodytas geometrinis prijungimo atstumas bei preliminari prijungimo įmoka. Geometrinis atstumas padidėjo nuo 316 m iki 654 m, o perskaičiavus prijungimo įmoką ši padidėjo 5 161,33 Eur su PVM ir sudaro 10 626,32 Eur . 9. VERT pripažinus, kad minėtas siūlymas yra vienas galimų nagrinėjamos situacijos sprendimo būdų, bet atsakovui neprivalomas, konstatavo, kad šalims nesutarus išdėstyti Sutarties nauja redakcija, lieka galioti tarp šalių sudaryta Sutartis. 10. Nurodo, kad pagal teisinį reguliavimą tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. 11. Ieškovės teigimu, konkrečiu atveju galioja įstatyminis draudimas nustatyti servitutą miško žemėje. Atsakovui nesutinkant sudaryti ieškovės siūlomą susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, ieškovei neliko kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą dėl Sutarties nutraukimo CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Nutarimo nurodymas vykdyti Sutartį būtent trumpesniuoju geometriniu prijungimo atstumu, servitutą kabelio tiesimui valstybinės žemės Sklype nustatant kitais būdais: įstatymu, teismo sprendimu ar administraciniu aktu, prieštarauja teisės principui impossibilium nulla obligatio est (asmeniui negalima nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų), kadangi ieškovė nėra teisėkūros subjektas, turintis konstitucinius įgaliojimus leisti įstatymus: keisti esamas Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo normas arba išreikšti tautos valią dėl servituto nustatymo įstatymo lygmens aktu. 12. Priešieškiniu atsakovas S. M. prašė įpareigoti ieškovę AB „Elektros skirstymo operatorius“, Sutartyje nustatyta tvarka suteikti prijungimo paslaugą, prijungti kareivinių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sav. elektros įrenginius prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų pagal prijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini). 13. Mano, kad ginčas išsispręstų, jei jo teisės ir teisėti interesai būtų apginti, ieškovei įvykdžius Sutarties sąlygas ir prijungus elektros įrenginius prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų, pagal prijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini). Objekto elektros įrenginių prijungimui parinktas optimalus prijungimo taškas atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. 14. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl ginčo situacijai būtino servituto nustatymo. Pažymi, kad VERT priėmė jam palankų Nutarimą, kurio svarbą pabrėžia atsakovas ir priešieškinį grindžia šio Nutarimo išvadomis. 15. Pabrėžia, kad skirstomųjų tinklų prijungimas prie Operatoriaus elektros tinklų yra ne privatus AB „Energijos skirstymo operatorius“ interesas, o įstatymuose nustatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, tai yra, viešojo intereso užtikrinimas, o prijungiant elektros tinklus ir esant poreikiui juos tiesti žemės sklypuose, žemės naudojimo klausimai su savininkais išsprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka servitutų nustatymu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 16. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-05-11 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Nutraukė ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovo A. Š. (teisių ir pareigų perėmėjas S. M.) (duomenys neskelbtini) sudarytą Naujojo vartotojo elektros įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį. Sutarties nutraukimo data nurodė laikyti (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad per 10 dienų nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ieškovė grąžina atsakovui 5 464,99 Eur prijungimo įmoką. Priteisė ieškovei iš atsakovo 273 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo 13,30 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas. 17. Teismas nustatė, kad naujasis vartotojas A. Š., kuriam nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė pastatas vadavietė-slėptuvė, unikalus adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į ieškovę dėl jam priklausančiame Objekte esančių elektros įrenginių prijungimo prie ieškovės skirstomojo elektros tinklo. Ieškovė pagal naujojo vartotojo paraišką (duomenys neskelbtini) išdavė vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie Operatoriaus tinklų sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) bei parengė Sutarties Specialiąsias sąlygas. Sąlygų 4.2. punkte buvo numatyti techniniai sprendimai Operatoriaus elektros tinklo daliai iki Objekto įrengti – esamoje komercinės apskaitos spintoje su tranzitine dalimi (duomenys neskelbtini) iš transformatorinės (duomenys neskelbtini) laisvoje prijungimo grupėje įrengti 0,4 kV saugiklius ir 120 mm2 skerspjūvio kabelių liniją iki prie Naujojo vartotojo sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ribos statomos komercinės apskaitos spintos su tranzitine dalimi. Sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2. punkte nurodyta preliminariai apskaičiuota prijungimo įmoka – 5 464,99 Eur su PVM. Įmoka sumokėta (duomenys neskelbtini). 2(duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. Š. paminėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo S. M. ir D. M. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurie nustatyta tvarka perėmė Naujojo vartotojo teises ir pareigas ir (duomenys neskelbtini) išdavė A. Š. įgaliojimą veikti jų vardu. Ieškovės pasamdytas rangovas UAB „Projektai ir CO“, rengdamas ieškovės elektros tinklo projektą) išsiaiškino, kad siekiant prijungti Naujojo vartotojo elektros įrenginius prie ieškovės tinklo, skirstomąjį elektros tinklą reikia projektuoti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patikėjimo teise perduotas valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai. Pastaroji po kreipimosi į ją su prašymu pritarti rengiamo Projekto sprendiniams, (duomenys neskelbtini) informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės elektros tinklas planuojamas įrengti valstybinės reikšmės miško žemėje, o Miškų įstatymas nenumato Urėdijai teisės perduoti ar leisti kitaip naudotis patikėjimo teise valdomais miško žemės sklypais kitiems asmenims, taip pat Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 punkte numatyta, kad valstybinės miško žemės sklypų patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, Urėdija negali pritarti ieškovės pateiktiems sprendiniams. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešė atsakovo atstovui apie Sutarties vykdymo dėl Urėdijos atsisakymo derinti Projektą sustabdymo. Ieškovė (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Urėdiją dėl tinklo įrengimo naudojant betranšėjinį būdą (nepadarant žalos miškui), taip pat dėl galimybės miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kaip tai numatyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei remiantis Aplinkos ministerijos nuomone, pagal kurią Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatytas išimtinis atvejis, suteikiantis teisę miško žemėje įrengti inžinerinius tinklus, t. y. miško žemę Vyriausybės nustatyta tvarka paverčiant kitomis naudmenomis. Urėdija (duomenys neskelbtini) pateikė neigiamą atsakymą, nurodydama, kad miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis galima būtų planuoti detaliuoju planu, jeigu 0,4 kV elektros kabelio įrengimo projektas būtų bendrajame plane ar pripažintas valstybei svarbiu projektu ir Vyriausybė priimtų nutarimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. (duomenys neskelbtini) raštu ieškovė apie tai informavo atsakovą. 18. Teismas pasisakė, kad ieškovė, susidūrusi su esminiais Sutarties vykdymo sunkumais (nuo jos valios nepriklausančiomis kliūtimis), rado atsakovo elektros įrenginių prijungimo alternatyvą – senąja, ne ieškovės valdyto 10 kV kabelio, nutiesto į buvusias kareivines, trasą ir informavo atsakovą, kad kabelio trasa pailgėtų nuo 316 m iki 654 m, todėl preliminari prijungimo kaina sudarytų 10 626,32 Eur. 19. Teismas iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktų duomenų vertino, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl Sutarties sąlygų keitimo, tačiau atsakovui iškėlus baudos skyrimo ieškovei, neįvykdžius sutarties sąlygą, šalys susitarimo nepasiekė. Sutarties ir Aprašo nuostatomis numatant atsakovo teisę savo lėšomis organizuoti projekto parengimą, tačiau atsakovui nepareiškus dėl to ketinimų, o kita vertus, ieškovei pranešus apie nuo jos nepriklausančių aplinkybių atsiradimą (Urėdijos atsisakymą derinti AB trasą), radus naują sprendinį ir pasiūlius koreguoti kainą, kurios keitimo galimybė buvo iš anksto išviešinta (žinoma) atsakovui, bet jam pasinaudojus savo nuožiūra nesutikti su prijungimo įmokos padidinimu, ieškovei negali būti nustatytas absoliutus įpareigojimas tęsti santykius su atsakovu. 20. Teismo nuomone, paaiškėjus, kad pasikeitus sutarties vykdymo aplinkybėms (nesant Valstybinių miškų urėdijos sutikimui ir atradus senojo kabelio trasą) Sutartis turėtų būti modifikuotina (CK 6.204 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgęs į tai, kad nesant pareikšto reikalavimo pakeisti sutartį ginčijant sutarties nutraukimo teisėtumą, teismas negali ex officio spręsti šių dviejų teisių gynimo būdų konkurencijos klausimo, sprendė, kad nesutarus dėl Sutarties pakeitimo, (duomenys neskelbtini) Sutartis nutraukiama teismo sprendimu nuo (duomenys neskelbtini). 21. Teismas ieškinį patenkinęs priešieškinio reikalavimus atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 22. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-05-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-156-837/2021 ir priimti naują sprendimą - ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atmesti, o atsakovo S. M., priešieškinį tenkinti visiškai. 23. Apelianto teigimu, ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad išvadą teikianti institucija byloje yra Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Institucija šiuo pavadinimu nebuvo įtraukta į bylą. Nors sprendime nurodoma, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba pateikė išvadą, kuria prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau (duomenys neskelbtini) nutartimi Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba buvo pašalinta iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, sąrašo, įtraukiant Tarnybą išvada teikiančia institucija. Minėtos Tarnybos pavadinimas yra Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba), kuri būdama trečiuoju asmeniu byloje gavusi teismo pranešimą teikė į bylą atsiliepimą. Taryba nebuvo įpareigota teismui pateikti išvados, išvados byloje nėra pateikusi. 24. Taryba nurodė, jog jos išvada bei sprendimas ginčo klausimu yra priimtas Tarybos (duomenys neskelbtini) Nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vartojimo ginčo tarp S. M. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ nagrinėjimo“ (toliau - Nutarimas), kuris pateiktas su ieškiniu. Ieškinyje jokių naujų aplinkybių, nei, kad buvo nurodžiusi Taryba vykstant ginčo nagrinėjimo procedūrai, ir kurios buvo įvertintos Nutarime, nepateikta. 25. Minėtame Nutarime nurodyta, kad Taryba kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama suteikti tarnybinę pagalbą - pateikti Aplinkos ministerijos specialistų nuomonę, kaip procedūriškai turėtų būti nustatomi servitutai valstybiniuose miškuose, konkrečiai nurodant, kuri valstybės institucija servitutų nustatymo valstybiniuose miškuose klausimu įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas. Aplinkos ministerijos nuomone, VĮ Valstybinių miškų urėdija neturi teisės sudaryti sandorių dėl servitutų nustatymo jos patikėjimo teise valdomuose miško žemės sklypuose, o servitutai gali būti nustatomi kitais būdais, t. y. įstatymu, teismo sprendimu ar įstatymų numatytais atvejais - administraciniu aktu. Tuo atveju, jei valstybinės žemės patikėtiniui ir nėra taikomi Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyti apribojimai, valstybinės žemės patikėtinis neturi teisės sudaryti sandorių dėl valstybinės žemės servitutų, jei servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu. 26. Nurodo, kad Taryba (duomenys neskelbtini) Nutarimu nutarė jo reikalavimus tenkinti ir įpareigoti ieškovę nevilkinti Sutarties vykdymo - teisės aktų nustatyta tvarka servitutą kabelio tiesimui sklype nustatyti kitais būdais, tai yra, įstatymu, teismo sprendimu ar įstatymų numatytais atvejais - administraciniu aktu, ir, įvykdžius šią sąlygą, prijungti elektros įrenginius Objekte prie ieškovės tinklų pagal prijungimo sąlygas. 27. Taryba Nutarime pažymėjo, kad įmonė, vykdydama profesinę veiklą, padarė profesinio neatidumo klaidą, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, yra kalta dėl susidariusios situacijos. Taip pat pažymėjo, kad įmonės siekis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pareiškėjui, tiesiant naują kabelį esamos trasos vietoje, negali būti pripažintas sąžiningu ir protingu, labiausiai atitinkančiu kliento interesus veiksmu, nes įmonė vartojimo ginčo nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad tai vienintelis būdas suteikti pareiškėjui prijungimo paslaugą objekte, be to, Sutartį išdėsčius nauja redakcija ir prijungimo paslaugą pareiškėjui vykdant vadovaujantis naujai išdėstytomis Sutarties ir Prijungimo sąlygų redakcijomis, pareiškėjo mokėtina prijungimo įmoka padidėja 5 161,33 Eur, kas pareiškėjui yra ekonomiškai nenaudinga. Pabrėžė, kad Tarybos Nutarimas yra galiojantis, jis nėra panaikintas. 28. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas (CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą), nepagrįstai į bylą įtraukė Tarybą, kaip išvadą byloje teikiančia instituciją, bei neįpareigojo išvadą teikiančią instituciją pateikti išvadą dėl byloje susiformavusių teisinių santykių. 29. Nurodo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“, derindama servituto nustatymo valstybiniame miške klausimus, turėjo kreiptis ne į valstybinio miško patikėtinę VĮ Valstybinių miškų urėdiją, o nustatyti jį kitais būdais, tai yra, įstatymu, teismo sprendimu ar įstatymų numatytais atvejais - administraciniu aktu. 30. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl Sutarties sąlygų keitimo. Ieškovė (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku pranešusi, kad prisijungimo darbai objekte užsitęsė dėl projekto derinimo su Urėdija, jog atsižvelgiant į nurodytas priežastis, prijungimo paslaugos sutartyje nurodytas prijungimo terminas nukeliamas iki (duomenys neskelbtini), Sutarties vykdymo terminą nukėlė vienašališkai, nesikreipė į Teismą dėl Sutarties nutraukimo CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, nesikreipė prašymu tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. 31. Mano, kad ieškovė siekia nutraukti Sutartį neišsiaiškinusi galimybių ją įvykdyti. Apie Sutarties galimą suvaržymą ieškovei buvo žinoma iš (duomenys neskelbtini) Urėdijos atsakymo, kad ji neturi teisinio pagrindo leisti kitiems asmenims naudotis patikėjimo teise valdomais valstybinės reikšmės miškais suvaržant teises į juos, įskaitant naujų komunikacijos linijų įrengimą ir naujų apribojimų (servitutų) nustatymą. 32. Nesutinka su teismo argumentais, kad yra rastas naujas sprendinys, jog pasiūlius koreguoti kainą, kurios keitimo galimybė buvo iš anksto išviešinta (žinoma) atsakovui, bet atsakovui pasinaudojus savo nuožiūra nesutikti su prijungimo įmokos padidinimu, ieškovei negali būti nustatytas absoliutus įpareigojimas tęsti santykius su atsakovu. Tai nesąžininga ir ekonomiškai nenaudinga atsakovui. Be to, kabelis būtų tiesiamas ir per privatų, ar privačius žemės sklypus, ko pasėkoje kabelio trasa pailgėtų nuo 316 m iki 654 m, padidėtų preliminari prijungimo kaina, kuri sudarytų 10 626,32 Eur. 33. Ieškovės ketinimas nutraukti Sutartį, prieštarauja viešajam interesui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. 34. Atsižvelgęs į Elektros energetikos įstatymo nuostatas, Sutarties sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalauja įpareigoti ieškovę Sutartyje nustatyta tvarka suteikti prijungimo paslaugą, prijungti elektros įrenginius prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklų, pagal prijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini). 35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo S. M. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-05-11 sprendimą palikti nepakeistą. 36. Nurodo, kad Operatoriui realizavus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir Energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisę bendrosios kompetencijos teisme pareikšti ieškinį dėl ginčo esmės, Tarybos (duomenys neskelbtini) Nutarimas neįgijo teisinės galios, tačiau procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose atsakovas remiasi Nutarimu. 37. Priešingai nei tvirtina atsakovas, Operatorius, būdamas apdairi, rūpestinga bei bendradarbiaujanti Sutarties šalis, dar (duomenys neskelbtini), t. y. iki Nutarimo priėmimo su valstybinės žemės patikėtiniu preliminariai suderino buvusio, Operatoriui nepriklausančio, kabelio trasą (654 m) ir neatidėliodamas raštu susisiekė su atsakovu dėl pritarimo Sutarties kainos perskaičiavimui. 38. Teismas 2020-10-19 nutartimi pašalino iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, ir nurodė Tarybą laikyti išvadą byloje teikiančia institucija. 39. Atsakovas, akcentuodamas, kad teisminio proceso metu nebuvo gauta Tarybos išvada, pats neprašė teismą pavesti šiai institucijai pateikti nuomonę, išaiškinimus byloje ginčytinais, klausimais. Užuominų, kokiais konkrečiais aspektais Institucija turėtų pasisakyti, nėra ir apeliaciniame skunde, todėl minėti nusiskundimai atmestini kaip deklaratyvūs. Nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams negali būti primestos atsakovo pasyvumo pasekmės. 40. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas iš esmės ginčija tai, kad Operatorius, atsižvelgdamas į Urėdijos nepritarimą įrengti skirstomąjį tinklą per sklypą įstriža (trumpiausia) atkarpa, kas reikštų naujos energetikos infrastuktūros tiesimą miško žemėje, t. y. pažeistų valstybės nustatytą miškų apsaugos teisinį reguliavimą, pigesnio sprendinio atsisakė kaip neįmanomo realizuoti. Atsakovas priešieškiniu reikalauja įpareigoti Operatorių imtis teisiškai neįgyvendinamų priemonių. Nurodytas veikimo būdas, Operatoriaus įsitikinimu, pripažintinas piktnaudžiavimu užsakovo teise priimti sutartinės prievolės (prijungimo paslaugos) įvykdymą alternatyviomis sąlygomis - istorinio 10 kV kabelio, nutiesto į buvusias kareivines, trasa. 41. Kadangi atsakovas yra išviešinęs faktą, jog jo nuosavybės teisėmis valdomi nekilnojamojo turto objektai naudojami ne sutuoktinių asmeniniams poreikiams tenkinti, bet komercinei veiklai, prieš (duomenys neskelbtini) pasirašydamas valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, o svarbiausia, prieš sudarydamas (duomenys neskelbtini) Objektų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas privalėjo itin rimtai įsivertinti nuomojamos teritorijos gretimybę su miškų ūkio žeme, kuriai teisinio reguliavimo kontekste taikomi tam tikri apribojimai. Ieškovės nuomone, atsakovui ir trečiajam asmeniui turėjo būti žinoma (suvokiama) įsigijamų Objektų neelektrifikavimo rizika. 42. Pažymi, kad nors Operatorius ir užtruko laiko prasme, tačiau galiausia surado išeitį - identifikavo istorinį kabelį ir su Urėdija pasiekė konsensusą dėl ne Operatoriui priklausiusio senojo 10 kV kabelio trasos atkūrimo. Kas ginčo situacijoje laikytinas maksimalių Operatoriaus pastangų patenkinti atsakovo lūkesčius, kylančius iš Sutarties, patvirtinimu. 43. Atsakovo argumentai, jog sutikti su 5 161,33 Eur priemoka, kurią objektyviai lemia paklotino skirstomojo tinklo faktinis ilgis, jam ekonomiškai nenaudinga, todėl Sutartis turėtų būti vykdoma trumpiausiuoju pajungimo atstumu, vertintini ne tik kaip šalių bendradarbiavimo ir kooperavosi sudėtingoje situacijoje pareigos pažeidimas. Urėdija, palaikydama ieškovės pusę, byloje patvirtino savo teigiamą nuostatą dėl naujo sprendinio įgyvendinimo. 44. Nurodo, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatą, tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. 45. Operatoriaus dalyvauja dvejopo pobūdžio civiliniuose teisiniuose santykiuose: prievoliniuose - su nauju vartotoju ir daiktinės teisės pagrindu - su žemės savininkais. Valstybinės žemės patikėtiniui nedavus leidimo tiesti tinklus miško žemėje (nes pats patikėtinis įstatymais yra įpareigotas susilaikyti nuo tokių veiksmų kaip būtinų servitutų nustatymas, sutikimų / leidimų suteikimas), Operatoriaus prievolių naujų vartotojų atžvilgiu įvykdymas natūra pasidaro teisiškai neįmanomas (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atitinkamai pavieniai asmenys dėl jų turto buvimo vietos ypatumų (kaimynystės su miško plotais) negali būti aprūpinti elektros energija per prieigą prie centralizuotos elektros energijos sistemos. 46. Pažymi, kad Operatoriui nėra pavesta atlikti viešojo administravimo funkcijų, taip pat jam nesuteikti įgaliojimai formuoti valstybės energetikos, ūkio ar aplinkos apsaugos politikos. Todėl tuo atveju, jeigu atsakovas mano, kad valstybė, reglamentuodama aplinkos apsaugos sferą, nesilaiko teisės aktais nustatytų savo įsipareigojimų elektros energijos vartotojams, atsakovas gali kelti įstatymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą. 47. Atsakovo padėtis yra unikali, nes nepaisant Objektų ribojimosi su mišku, visgi egzistuoja galimybė projektuoti ir įrengti skirstomojo tinklo liniją, tačiau atsakovas, vadovaudamasis finansinio sutaupymo motyvais, jos nepriima. Šalims neradus sutarimo dėl vienos esminių Sutarties sąlygos - kainos – didinimo, teismas, neįžvelgdamas galimybės išsaugoti ir tęsti viešosios sutarties pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius, pagrįstai gynė ieškovę atleisdamas ją nuo tolesnių sutartinių įsipareigojimų. Kadangi atsakovas negavo prijungimo paslaugos, ieškovės prašymu teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) įskaityta preliminari 5 464,99 Eur įmoka grąžinama atsakovui, t. y. šalys perduodama viena kitai viską, ką anksčiau įgijo pagal Sutartį. 48. Trečiasis asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 49. Nurodo, kad valstybinio miško sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros kabelis būtų projektuojamas tik atsakovo reikmėms. Tuo tarpu ieškovė identifikavo istorinį kabelį ir su Urėdija pasiekė sutarimą dėl senojo 10 kV kabelio trasos atkūrimo. Tačiau Atsakovas nesutiko su 5 161,33 Eur priemoka, kurią objektyviai lemia pagal sprendinį paklotino skirstomojo tinklo faktinis ilgis, kadangi tai jam ekonomiškai nenaudinga, todėl jo nuomone, Sutartis turėtų būti vykdoma trumpiausiuoju pajungimo atstumu. 50. Tokie atsakovo argumentai vertintini ne tik kaip šalių bendradarbiavimo ir kooperavosi sudėtingoje situacijoje pareigos pažeidimas, bet ir yra atsakovo apsimestinio elgesio įrodymas. Iš atsakovo paaiškinimų akivaizdu, jog jis neturi tikrų ketinimų gauti prijungimo paslaugą. Mano, ginčo atveju galioja įstatyminis draudimas nustatyti servitutą miško žemėje. Be to, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo motyvus nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, būtų neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 51. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 52. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-10-19 nutartimi atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (procesiniuose sprendimuose padaryti akivaizdūs rašymo apsirikimai - Tarybą įvardinant, kaip Tarnybą, ar Valstybinės energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos)) prašymą, pašalino šią instituciją iš bylos kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Ta pačia nutartimi teismas nutarė Tarybą laikyti išvadą byloje teikiančia institucija. 53. Kaip nustatyta byloje, Taryba (duomenys neskelbtini) nutarimu, pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) prašymą išspręsti vartojimo ginčą, nutarė pareiškėjo reikalavimus tenkinti ir įpareigoti ieškovę nevilkinti Sutarties vykdymo – teisės aktų nustatyta tvarka servitutą kabelio tiesimui Sklype nustatyti kitais būdais, t.y. įstatymu, teismo sprendimu ar įstatymų numatytais atvejais – administraciniu aktu. Įvykdžius nutarimo nurodytą sąlygą prijungti pareiškėjo elektros įrenginius objekte prie skundžiamos įmonės tinklų pagal Prijungimo sąlygas bei išaiškino, kad Tarybos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jei nei viena ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės bei nurodė, kad kreipimasis į teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. 54. Taigi, kreipiantis dėl ginčo esmės, Tarybos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso. Tokiu atveju, teismas turi procesinę pareigą visas ginčo aplinkybes nustatinėti ir vertinti iš naujo. 55. Valstybės ir savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į procesą savo iniciatyva, atstovai duoda savo išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Po to, teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti šių institucijų atstovams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti (CPK 252 straipsnio 1 dalis). 56. Priešingai nei nurodo apeliantas, įvertinus ginčijamos situacijos specifiškumą ir tai, kad ginčas kilęs iš vartojimo santykių, teismas savo iniciatyva pagrįstai Tarybą įtraukė į procesą, kaip išvadą teikiančią instituciją. Vertinti, kad Valstybinės energetikos tarybos nutarimas „Dėl vartojimo ginčo tarp S. M. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ nagrinėjimo“ yra tapatus išvadai CPK 252 straipsnio 1 dalies prasme nėra pagrindo. Taryba, turėdama išvados teikiančios institucijos statusą procese, be teisinio pagrindo nebuvo įpareigota teikti išvados, ir, atitinkamai ginčo šalims nebuvo sudarytos sąlygos išsiaiškinti jų pozicijai šioje byloje reikšmingus aspektus, kaip tai numato teisinis reguliavimas. Todėl teisėjų kolegija tai laiko procesinės teisės normų pažeidimu, kuris turi būti ištaisytas. 57. Ieškovė reikalavimą nutraukti AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir A. Š. (teisių perėmėjas S. M.) (duomenys neskelbtini) sudarytą Naujojo vartotojo elektros įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) sav. prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį iš esmės grindė tuo, kad pagal Naujojo vartotojo (duomenys neskelbtini) paraišką išduotų sąlygų įgyvendinimas yra neįmanomas, nes būtina kabelių liniją projektuoti ir tiesti per valstybinės žemės sklypą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis miškų ūkio, o jos savininkės Lietuvos Respublikos patikėtinė Urėdija pateikė neigiamą atsakymą dėl prašymo derinti tokių darbų projektą, nes naujų tinklų įrengimas valstybinės reikšmės miško plotuose prieštarauja Miškų įstatymo nuostatoms, be to, galioja ir įstatyminis draudimas nustatyti servitutą miško žemėje. O šalims nepavyko suderinti Sutarties pakeitimo, kuomet kabelių linija būtų tiesiama ieškovei priklausiusia trasa, tačiau pailgėtų prijungimo atstumas ir atitinkamai iki 10 626,32 Eur kaina. 58. Iš atsakovo priešieškinio turinio ir jame suformuluoto reikalavimo įpareigoti ieškovę Sutartyje nustatyta tvarka suteikti prijungimo paslaugą, galima spręsti, kad atsakovas mano, jog ieškovė, nesiėmė visų priemonių Sutarčiai įvykdyti, kurių esminė - kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. 59. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali būti neteisingai išspręsta byla (LAT 2010-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2010). 60. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškiniu ir priešieškiniu keliamus reikalavimus, šalių ginčo kontekstą, susipažinęs ir ištyręs į bylą pateiktus duomenis, atsižvelgęs į ginčijamo teismo procesinio sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 61. Civilinėje teisėje galioja bendras principas, kad teisėtai sudaryta sutartis yra privaloma jos šalims ir turi įstatymo galią, todėl šalys turi pareigą vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir negali atsisakyti savo sudarytų sutarčių. CK 6.217 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarčių nutraukimo pagrindus, nurodyta, kad šalis gali vienašališkai, iš anksto pranešusi savo kontrahentui, nutraukti sutartį prieš terminą 2 atvejais – kai kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis) arba kai atsiranda aplinkybės, kurias šalys sutartyje nurodė kaip jos vienašalio nutraukimo pagrindą (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Kitais šiame straipsnyje nenustatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Toks sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas CK įgyvendina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamą favor contractus (sutarties išsaugojimo) principą. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tik tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (LAT 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). 62. Iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl ieškinio reikalavimų ir jį tenkindamas, apsiribojo ieškovės pozicijos dėl negalimumo įvykdyti sutartį išdėstymu, neatsižvelgė į tai, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, visiškai nemotyvavo atsakovo priešieškinio reikalavimų atmetimo, nevertino atsakovo argumentų dėl kitų galimybių išsaugoti sutartį, dėl ko nebuvo išsiaiškintos ir teisiškai įvertintos ginčui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. 63. Bylos duomenimis, trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta VĮ Valstybinė miškų urėdija, kurios pateiktu atsakymu iš esmės ieškovė argumentuoja negalimumą įvykdyti Sutartį pirmine jos redakcija, kaip institucija, apskritai neturi teisinio pagrindo leisti kitiems asmenims naudotis patikėjimo teise valdomais valstybinės reikšmės miškais, suvaržant teises į juos (įrengiant naujas komunikacijų linijas ir nustatant naujus apribojimus (servitutus)), o pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatas, būtent Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybių miškų savininko teises ir pareigas. 64. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ar esant byloje duomenims, kad Vyriausybė nėra įgaliojusi Aplinkos ministeriją įgyvendinti valstybinių miškų savininko teises ir pareigas, o jas įgyvendina pati, taigi esant situacijai, kai Valstybinių miškų urėdijai nesuteikta teisė priimti sprendimus, susijusius su daiktinių teisių suvaržymu, ieškovė tik kreipdamasi į minėtą valstybės įmonę, atliko visus nuo jos valios priklausančius būtinus veiksmus (įskaitant ir kreipimąsi dėl servituto nustatymo), sutarties įgyvendinimui. 65. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, byloje nepakanka duomenų spręsti, kad dėl pasikeitusių Sutarties vykdymo aplinkybių, Sutartis turėtų būti modifikuota. Sutarties modifikavimas ieškovės pasiūlytu būdu beveik dvigubai padidina Sutarties įvykdymo kaštus. Taip pat nepaneigti atsakovo teiginiai, kad prijungimo realizavimas pagal ieškovės naują siūlymą vėlgi susijęs su trečiųjų asmenų valia leisti ar neleisti suvaržyti jų nuosavybę. Tokia aplinkybė ne tik neatitinka ekonominių vartotojo interesų, bet ir apskritai neužtikrina savalaikio Sutarties įgyvendinimo (ką rodo ieškovės pozicija, atsakovui pasiūlius nustatyti konkretų modifikuotos Sutarties įvykdymo terminą ir sankcijas už termino praleidimą), kas pažeistų vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies interesus ir prieštarautų sąžiningumo principui. 66. Be to, Sutarties modifikavimo klausimas tampa aktualus tik tuo atveju, jei ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes Sutarties pirmine redakcija įvykdymui. Tik išsiaiškinus ar ieškovė išnaudojo visas galimybes įvykdyti Sutartį, galima spręsti apie negalimumą išsaugoti ją ar Sutarties sąlygų keitimo būtinybę bei atitinkamai vertinti ar Sutarties šalių elgesys šiame kontekste, sudaro prielaidas apskritai nutrūkti sutartiniams santykiams. 67. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neišaiškintos ir motyvuotai neįvertintos esminės faktinės aplinkybės ir sprendime motyvuotai nepasisakyta dėl priešieškinio reikalavimų. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimus iš esmės išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės. Taip pat konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės užtikrinti proceso operatyvumo, nes prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui. 68. Kadangi pirmiau nurodyti pažeidimai galėjo nulemti, kad galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). 69. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylą nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, šalių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi būti vertinami pakartotinai 70. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutaria : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-05-11 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Teisėjai Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė