- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-261-2454-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Artūras Drigotas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės vyr. patrulis 2008 m. gegužės 27 d. surašė J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2008 m. gegužės 27 d. apie 08:00 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., vairuodama automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodama iš trečios eismo juosto į pirmą sudarė avarinę situaciją, priversdama kitą transporto priemonę staigiai stabdyti. Savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 148 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124²straipsnio 1 dalyje.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus 2008 m. birželio 4 d. nutarimu J. B. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 400 Lt. bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams.
II.
J. B. kreipėsi į teismą, prašydama nutarimą pakeisti ir nuspręsti neskirti administracinės nuobaudos, nes byloje nėra duomenų, kokiai transporto priemonei buvo sukliudyta, nepažymėta, kokiu atstumu buvo nukentėjusios pusės automobilis, kada jis pamatė automobilį, ar privalėjo stabdyti. Jei tai buvo policijos pareigūnų automobilis, jie įvykio aplinkybes privalėjo aiškinti kaip eismo dalyviai, o ne vertinti, ar buvo padarytas pažeidimas.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimu skundžiamą nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, vietos schema, kurie sutinkamai su ATPK 256 straipsniu pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltei nustatyti. Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjai surašė ir paminėtus kitus įrodymus parengė policijos pareigūnas A. P., kuris apklaustas teismo posėdžio metu įvardijo save nukentėjusiu asmeniu, kuriam pareiškėja sudarė avarinę situaciją, priversdama jį staigiai stabdyti.
Teismas nurodė, kad pagal Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462, 4 punktą protokolas dėl padaryto pažeidimo surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo bei galima konstatuoti būtinus pažeidimo sudėties elementus. Tokiu būdu, policijos pareigūnas A. P., būdamas šioje situacijoje nukentėjusius asmeniu, konstatavo administracinio teisės pažeidimo faktą, būtinus pažeidimo sudėties elementus, nors pagal ATPK 256 straipsnio prasmę, įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje pripažįstami tik nukentėjusio asmens paaiškinimai.
Teismas padarė išvadą, jog nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad susidariusioje kelio situacijoje J. B., persirikiuodama iš trečios eismo juostos į pirmą, sudarė avarinę situaciją, priversdama kitą transporto priemonę staigiai stabdyti. Tokiems įrodymams surinkti teisme išnaudotos visos priemonės, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, byla nutrauktina, nesant J. B. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1p.).
IV.
Apeliaciniu skundu Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimą, paliekant Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimą nepakeistą.
J. B. padaryto pažeidimo faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, pažeidimo vietos schema.
Šalies argumentai
J. B. paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 039851 ir policijos pareigūno A. P. tarnybinio pranešimo išdėstytos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės sutampa ir pareiškėja pažeidimo padarymo neginčija, nurodydama, kad dėl jo padarymo gailisi. Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime ir pažeidimo vietos schemoje smulkiai išdėsto, kaip važiavo pareiškėjos automobilis, kokiu kampu ji atliko manevrą ir kokius veiksmus jam reikėjo atlikti, kad išvengti šios pavojingos situacijos.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas. Taip pat, kad šie duomenys nustatomi ne tik nukentėjusio asmens paaiškinimu, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimu, taip pat kitokiais dokumentais (pažeidimo vietos schema). Todėl policijos pareigūnas A. P., vykdydamas tarnybinę pareigą ir vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462, II sk., 4 punktu nustatęs administracinio teisės pažeidimo faktą, žinodamas pažeidimą padariusį asmenį, bei konstatuodamas būtinus pažeidimo sudėties elementus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą teisėtai ir pagrįstai.
Kauno miesto VPK VP EPT pareigūnas bylą išnagrinėjo ir įrodymus įvertino vadovaudamasis LR ATPK 257 straipsnio nuostatomis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl vadovaudamasis savo teisine sąmone ir įstatymu, jis įvertino, kad surinktų įrodymų pakanka administracinio teisės pažeidimo padarymo faktui konstatuoti, bei kaltam jo padarymu asmeniui nustatyti, priimdamas nutarimą teisėtai ir pagrįstai, sankcijoje numatytose ribose, atsižvelgė į teisės pažeidimą lengvinančią aplinkybę, tai, kad pareiškėja gailisi dėl jo padarymo, skirdamas jai minimalią baudą.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarimą.
Šalies argumentai
J. B. su apeliaciniu škunų nesutinka, prašo Kauno apygardos administracinio teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2008 m. gegužės 27 d. policijos pareigūnas A. P. pagal jo supratimą būdamas nukentėjęs šioje situacijoje neobjektyviai aprašė įvykio aplinkybes. Policijos pareigūno A. P. pateikta eismo įvykio schema, su kuria J. B. susipažino tik bylos nagrinėjimo komisijoje, buvo netiksli. Policijos pareigūnas įvykio schemą nubraižė jai nuvažiavus, ji neturėjau galimybės jos peržiūrėti bei pakomentuoti. Tai įrodo J. B. parašo nebuvimas ant įvykio schemos. Taip pat šį faktą patvirtino ir A. P. bylos nagrinėjimo metu.
J. B. peržiūrėjusi schemą, pastebėjo faktinių neatitikimų: eismo įvykio schemoje nebuvo sidabrinės spalvos automobilio, kuris tuo metu parkavosi prieš A. P. vairuojamą viešosios kelių policijos transporto priemonę, priversdamas policijos pareigūną automobilį maksimaliai sustabdyti. Dėl to, neatitinka ir kitos policijos pareigūno pateiktos eismo įvykio detalės: nė vienas iš minėtų automobilių nevažiavo tiesiai ir nebuvo reikalingi jokie veiksmai išvengti tariamai pavojingai situacijai.
J. B. automobilį vairuoja nuo 1999 metų. Per šiuos 9 metus nėra padariusi nė vieno kelių eismo pažeidimo. Kadangi niekada į panašią situaciją nebuvo patekusi, sutriko ir nežinojo kaip elgtis.
Teisė vairuoti transporto priemones J. B. yra reikalingas dėl darbo pobūdžio – ji dirba inžiniere programuotoja VĮ „Registrų centre“ ir nuolatos važinėja į „Registrų centro“ padalinius Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose diegti ir derinti programinės įrangos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ATPK 7 straipsnį administracinių teisės pažeidimų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galių turintiems aktams ir poįstatyminiams teisės aktams ir kt. Vienas iš bendrųjų teisės principų yra objektyvumo principas. Pagal objektyvumo principą nė vienas valstybės tarnautojas ar viešo administravimo institucijos darbuotojas negali dalyvauti priimant administracinį aktą, liečiantį jo, jo šeimos narių, draugų interesus. Nagrinėjamu atveju įvertinusi administracinio teisės pažeidimo medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo pažeistas objektyvumo principas, kadangi administracinį teisės pažeidimą surašė patrulis A. P., kuris administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti pripažintinas nukentėjusiuoju, t. y. asmuo kuriam J. B. veiksmais buvo sukelta pavojinga situacija. Vadovaujantis objektyvumo ir nešališkumo principu, administracinio teisės pažeidimo protokolo negali surašyti administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, šiuo atveju nukentėjusysis, nepaisant to, kad pagal užimamas pareigas tokią teisę jis turi.
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad administracinio teisės pažeidimo byla J. B. iškelta pažeidus bendruosius teisės principus, tuo buvo iš esmės pažeista administracinių bylų teisena, todėl Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai panaikino Kauno m. VPK VP EPT 2008 m. birželio 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.). ATPK 257 straipsnis įpareigoja organą ar pareigūną nagrinėjantį bylą įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šios įrodymų vertinimo tvarkos pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.