Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui A. A.,

asmens, kuriam paskirta priverčiamojo medicinos priemonė – K. G., gynėjai advokatei A. R. M.,

uždarosios akcinės bendrovės „Šakių psichikos sveikatos centras“ atstovui gydytojui A. S.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių psichikos sveikatos priežiūros centras“ teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K. G. pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teismo posėdžio metu UAB „Šakių psichikos sveikatos priežiūros centras“ atstovas A. S. paaiškino, kad nuo lapkričio mėnesio pradžios K. G. būklė smarkiai pablogėjo. Jai yra diagnozuota šizofrenija, protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, alkoholizmo pakenktos smegenys. Dabar K. G. būklė tikrai bloga. Ji elgiasi neteisingai, bėga, kelia nuolatinį pavojų sau. K. G. yra keletą kartą pabėgusi ir jos reikėjo ieškoti. Ji nežino kur bėga ir yra visiškai nekritiška savo būklei. Pacientės būklę nuolat stebi, tačiau nėra jokio atsako į vaistus ir šie K. G. jau nepadeda. Dėl šių priežasčių rekomenduoja ilgalaikį stacionarinį gydymą Rokiškio ligoninėje, nes pacientei reikalinga nuolatinė gydytojo priežiūra, ilgalaikis stebėjimas kiekvieną dieną, ko jis užtikrinti negali. Dėl šios priežasties gydymo pobūdį reikėtų keisti į griežtesnį – stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Prokuroras nurodo, kad nekyla jokių abejonių, jog sveikatos būklė K. G. yra pablogėjusi. K. G. pagal sveikatos būklę kelia pavojų pati sau. Gydytojas siūlo tolimesnį stacionarų gydymą – stebėjimą. Tai nuomonei visiškai pritaria, nes situacija asmens sveikatai ir gyvybei pavojinga. Mano, kad geriausia išeitis yra K. G. gydyti ir tai daryti esant maksimaliai gydytojų priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi K. G., padariusiai Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje uždraustą veiką, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi K. G. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamą vietą – (duomenys neskelbtini), ir gydymas pratęstas. Sprendimas priimtas nustačius, kad K. G. psichinė būklė yra pakankamai pagerėjusi ir stabili, o taikomas gydymas gali būti tęsiamas ir ambulatorinėmis sąlygomis, nes jos agresijos ar rėžimo pažeidimų per gydymosi stacionare laikotarpį nebuvo stebėta.

UAB „Šakių psichikos sveikatos priežiūros centras“ K. G. gydoma nuo 2018 m. birželio mėnesio.

BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko ir ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą sprendžia ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Priklausomai nuo to, ar asmens sveikatos būklė pasikeitė, ar ne, teismas priima sprendimą pratęsti priverčiamosios priemonės taikymą, pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios priemonės rūšį arba panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę.

Gydytojo paaiškinimų pagrindu darytina išvada apie tam tikrą K. G. psichinės būklės pablogėjimą – nors ir nežino kur, tačiau K. G. bėga nuo globėjų, savo elgesiui nekritiška, skiriami vaistai nepadeda. Bijoma, kad pabėgusi K. G. nesušaltų. Atsižvelgiant į tai, kad K. G. elgesys yra neprognozuojamas, ji nuolat bėga nuo savo globėjų, ieškoti tenka ir su policijos pagalba, į tai, kad vartojami vaistai šiuo metu K. G. nepadeda, todėl sprendžia, jog periodinis gydytojo stebėjimas ir nuolatinė globėjų priežiūra neužtikrina tinkamos K. G. elgesio kontrolės, o ambulatorinis gydymas nėra efektyvus, nes savo elgesiu K. G. kelia pavojų sau pačiai. Kadangi ambulatorinio stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos centras negali užtikrinti K. G. efektyvaus gydymo, todėl teismas daro išvadą, kad neskiriant stacionarinio stebėjimo, nėra galimybės užtikrinti K. G. psichikos būklės stabilumo. Dėl šių aplinkybių Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi K. G. priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamą vietą keistina į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad K. G. būklė stacionarinio stebėjimo metu pagerėjo ar stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis yra nepakankamas, įstatymas įpareigoja (BPK 405 straipsnio 3 dalis) gydymo įstaigą teikti teismui išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

teikimą tenkinti.

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.