- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-339-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- D., V., D. B., V. U.
- Nukentėjusysis
- A. A., A. V.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė, Leokadija Riškutė
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-135/2010
Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7; 1.1.8.1.1., 1.2.14.3.1., 1.2.29.3.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 30 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B. ir V. U. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu:
- pagal LR BK 180 str. 1 d. (už 2009-09-02 padarytą nusikaltimą) ir nuteistas 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams laisvės atėmimu;
- pagal LR BK 302 str. 1 d. (už 2009-09-02 padarytą nusikaltimą) ir nuteistas 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams laisvės atėmimu;
- pagal LR BK 180 str. 1 d. (už 2009-11-07 padarytą nusikaltimą) ir nuteistas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimu.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. bausmės, paskirtos už 2009-09-02 padarytas veikas, subendrintos apėmimo būdu, po to dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausme, paskirta už 2009-11-07 padarytą veiką ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. U. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. (už 2009-11-07 padarytą nusikaltimą) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu nukentėjusiajam A. A. iš Dž. B. priteista 20 Lt (dvidešimt litų) turtinei ir 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam A. V. iš Dž. B. ir V. U. solidariai priteista 19 Lt (devyniolika litų) turtinei ir 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nuosprendžiu Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos priteista solidariai ir Dž. B. ir V. U. 37,47 Lt (trisdešimt septyni litai 47 ct) už A. V. gydymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. apie 17.20 val. ties (duomenys neskelbtini) namu Šiaulių mieste, išgertuvių metu, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. A., suduodamas jam vieną smūgį koja į veido sritį ir tuo sukeldamas fizinį skausmą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. A. priklausantį turtą – 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ su SIM kortele „Tele 2“, kurios vertė 20 Lt, 10 Lt vertės telefono pakrovėją, 10 Lt vertės ausinuką, viso 440 Lt vertės svetimą turtą;
be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. apie 17.20 val. ties (duomenys neskelbtini) namu Šiaulių mieste, plėšimo iš nukentėjusiojo A. A. metu, iš striukės vidinės kišenės pagrobė fizinio asmens dokumentus - A. A. vardu išduotus: Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), Socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), aukštalipio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atestacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
D. B. ir V. U. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 7 d. apie 20.30 val. prie nakvynės namų (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., rankomis ir kojomis suduodami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau 4 smūgių, į įvairias kūno vietas, padarydami jam kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešiniame skruoste, kairės akies vokuose ir kairiame paakyje, nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir kairiame paakyje, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, kurios vertė 19 Lt, 10 Lt vertės telefono dėklą, viso 329 Lt vertės svetimą turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. B. skundžia nuosprendį ir prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą bei sumažinti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad dėl 2009-09-02 padarytos nusikalstamos veikos pilnai prisipažino, todėl teismas, nuteistojo teigimu, turi skirti bausmę, ne didesnę kaip sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Nurodo, kad dėl telefono pagrobimo 2009-09-02 iš A. A. pilnai prisipažino, o dėl pagrobtų dokumentų pagal BK 302 str. 1 d. yra nuteistas nepagrįstai, kadangi dokumentų neėmė. Nurodo, kad A. A. sutiko tada, kai jis mušėsi su kitu asmeniu, kurio anketinių duomenų nežino, A. A. apgynė, o po to kartu su A. A. nuėjo pirkti išgerti, muštinių vietos neapžiūrėjo ir mano, kad ten grumtinių metu ir buvo pamesti dokumentai. Nuteistojo nuomone, A. A. jį apkaltino dokumentų vagyste iš pykčio dėl suduoto smūgio pagrobiant telefoną.
Skundu nuteistasis D. B. prašo 2009-11-07 padarytą nuskalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. Nurodo, kad jie – D. B., V. U. ir nukentėjusysis A. V., eidami pirkti alkoholio į degalinę, susipyko dėl negražių A. V. žodžių ir visi susimušė, baigus muštines A. V. pabėgo, jis (D. B.) nuėjo į namus, o tai, kad V. U. surado telefoną, jis sužinojo tik po įvykio, apiplėšti A. V. su V. U. nesitarė. Dėl suduotų smūgių A. V. D. B. prisipažįsta ir dėl to gailisi, tačiau teigia, kad telefono neėmė, nematė, kad jį būtų paėmęs ir V. U. grumtinių metu ar būtų radęs po grumtinių. Teigia, kad jei būtų susitaręs su V. U. apiplėšti A. V., tai būtų paėmęs ir pinigus, už kuriuos ėjo pirkti alaus.
Nuteistasis V. U. skundžia nuosprendį ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš LR BK 180 str. 1 d. į nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat teisme nebuvo įrodyta, kad nukentėjęs būtų apiplėštas. Nurodo, kad nusikalstamos veikos vakarą nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl apylinkės teismas negalėjo remtis jo parodymais, kad telefonas buvo nutrauktas siekiant jį užvaldyti. Nurodo, kad D. B. su A. V. atėjo pas jį (V. U.) į kambarį ir pasiūlė eiti į degalinę nusipirkti alaus ir jis nežino, ar prieš tai D. B. su A. V. pykosi. Jiems einant į degalinę, nuteistojo teigimu, D. B. pradėjo su A. V. konfliktuoti ir muštis. V. U. nurodo, kad jis nukentėjusįjį A. V. tik pastūmė, tačiau jo nespardė ir telefono nenutraukė, nematė, ar nukentėjusysis turėjo ant kaklo pasikabinęs telefoną, kadangi jis buvo su striuke. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad jis (V. U.) su D. B. iš anksto susitarė apiplėšti A. V.. Apelianto nuomone, apylinkės teismas pripažino jį ir D. B. kaltais dėl plėšimo neturėdamas konkrečių įrodymų. Nurodo, kad nukentėjusysis neteisingai nurodė, kad jam buvo suduota 20 smūgių, taip pat nurodo, kad jei jie (nuteistieji) būtų siekę apiplėšti A. V., tai būtų paėmę iš nukentėjusiojo ir pinigus, už kuriuos planavo pirkti alų. V. U. nuomone, apylinkės teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir buitinį konfliktą nepagrįstai kvalifikavo kaip plėšimą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad telefoną rado po muštinių ant žemės, kai nukentėjusysis nubėgo ir nežinojo, kad telefonas yra nukentėjusiojo, kadangi nematė, ar nukentėjusysis jį turėjo. Nuteistojo nuomone, teismas neteisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip plėšimą remdamasis tik nukentėjusiojo parodymais, kuris tą vakarą buvo neblaivus. V. U. teigimu, telefonas galėjo nutrūkti muštinių metu. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam galėjo būti suduota ne daugiau kaip 4-3 smūgiai, o ne 20, kaip parodė nukentėjusysis, kas rodo, V. U. nuomone, kad teismas negalėjo remtis nukentėjusiojo parodymais.
Teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėja advokatė prašė D. B. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. U. ir jo gynėja advokatė prašė V. U. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų D. B. ir V. U. apeliaciniai skundai atmestini.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė teisingas išvadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. B. nusikalstamą veiką, padarytą 2009-09-02, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., bei D. B. ir V. U. nusikalstamą veiką, padarytą 2009-11-07, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Dėl dokumentų pagrobimo iš A. A.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai D. B. pripažino kaltu dėl pagrobtų asmens dokumentų iš A. A..
Nusikalstama veika, kurios metu buvo pagrobti A. A. priklausantys asmens dokumentai, buvo įvykdyta 2009-09-02. Kaip nurodė nukentėjusysis, įvykio metu nakvynės namuose A. A. alkoholį vartojo vienas su D. B., kuris be priežasties spyrė nukentėjusiajam, po ko jis (A. A.) prarado sąmonę, o ją atgavęs, pasigedo mobilaus ryšio telefono ir asmens dokumentų (t.1, b.l.9, 10 – 11, 44, 172-173). Kaip galimą įtariamąjį nukentėjusysis nurodė D. B. D. B., pateikus įtarimus dėl plėšimo, iš pradžių savo kaltę neigė (t.1, b.l. 59-60), tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad A. A. trenkė ir pasiėmė šalia jo buvusį mobilaus ryšio telefoną, tačiau neigė ėmęs asmens dokumentus (t.2, b.l.172). Liudytoja D. K. apklausos metu parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje jai į namus nepažįstamas vyriškis atnešė jos draugo A. A. dokumentus: LR piliečio pasą, socialinio draudimo pažymėjimą, aukštalipio pažymėjimą, kuriuos ji grąžino A. A. 2009 m. spalio mėn. pradžioje (t.1, b.l.51).
Iš bylos tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. A. 2009-09-02 alkoholį vartojo vienas su D. B., jokių kitų asmenų su jais nebuvo, po nuteistojo D. B. smūgių nukentėjusysis neteko sąmonės, o atsipeikėjęs pasigedo mobilaus telefono ir asmens dokumentų. Telefonas ir dokumentai buvo nukentėjusiojo striukės vidinėje kišenėje, nukentėjusysis, apžiūrėjęs vietą, kur buvo sumuštas, dokumentų ir telefono nerado (t. 2, b.l.173). Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dokumentus pagrobė D. B., kadangi jis vienas vartojo alkoholį su nukentėjusiuoju ir jį sumušė ir byloje nėra jokių duomenų, kad kas nors kitas būtų juos pagrobęs ar nukentėjusysis būtų juos pametęs. Tai, kad pagrobti daiktai atsirado 2009 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas D. B. kaltu dėl A. A. asmens dokumentų pagrobimo, pagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 302 str. 1 d., kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, t.y. suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo (pagrobė) A. A. priklausančius asmens dokumentus. Apeliaciniame skunde išsakytą D. B. versiją, jog dokumentus A. A. galėjo pamesti per grumtynes su kitu asmeniu, nuo kurio D. B. A. A. apgynė, kolegija vertina kaip neįtikinamą pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir ją atmeta, kadangi nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė tik D. B., su kuriuo vartojo alkoholį ir kuris jam smogė, po ko buvo pagrobtas turtas – mobilus telefonas ir asmens dokumentai. Kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kadangi juos patvirtina byloje ištirtų įrodymų visetas.
Dėl A. V. apiplėšimo
Kolegija taip pat pažymi, kad D. B. ir V. U. veiksmai 2009-11-07 sumušant ir pagrobiant A. V. priklausantį mobilų telefoną teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteistųjų prašymas jų veiksmus perkvalifikuoti į lengvesnius nusikaltimus, taip pat V. U. skundo teiginiai, kad jie (D. B. ir V. U.) nesiekė apiplėšti nukentėjusiojo, o telefoną V. U. rado, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi nuteistųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis A. V. parodė, kad einant pirkti alkoholio su D. B. ir V. U., jie - D. B. ir V. U. jį (A. V.) be jokios priežasties sumušė ir muštinių metu kažkuris jam nuo kaklo nuplėšė kabėjusį mobilų telefoną (t.1, b.l.101-102, t.2, b.l.173), A. V. priklausantis telefonas po įvykio buvo rastas kambario, kuriame gyveno V. U., spintoje po rūbais, asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis A. V. atpažino nuteistuosius V. U. ir D. B. (t.1, 104-111), liudytoja N. Š. parodė, kad iki apiplėšimo jokių piktumų tarp D. B., V. U. ir nukentėjusiojo nebuvo ir iš A. V. ji sužinojo, kad D. B. ir V. U. jį sumušė be jokios priežasties ir pagrobė telefoną (t.1, 115-116, t.2, b.l. 174). Liudytojas A. M., įvykio metu dirbęs su vyr. patruliu A. A., parodė, kad policijoje buvo gautas pranešimas, kad gatvėje ties degaline yra apiplėštas žmogus ir, nuvykus į įvykio vieta, nukentėjęs asmuo paaiškino, kad du nepažįstami vyriškiai atėmė jo mobilų telefoną, o iš išvaizdos matėsi, kad asmuo sumuštas. Pareigūnams nuvykus į nakvynės namus pas V. U. kambaryje spintoje po rūbais buvo rastas nukentėjusiojo telefonas, nei D. B., nei V. U. neprisipažino, kad būtent jie sumušė A. V., o V. U. negalėjo paaiškinti, iš kur pas jį atsirado A. V. priklausantis telefonas ir jo dėklas (t.1, b.l. 116-117). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvykio metu nukentėjusysis A. V. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l.91). Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad jis buvo sumuštas siekiant jį apiplėšti, t.y., kad nuteistieji įvykdė plėšimą, o nuteistųjų skundų teiginius, kad tarp jų ir A. V. buvo kilęs konfliktas, kuris peraugo į muštines ir jie nukentėjusiojo neapiplėšė, o telefonas buvo pamestas muštinių metu, kolegija vertina kaip jų siekį sušvelninti savo atsakomybę.
Kolegija pažymi, kad tai, jog pagrobtas mobilus telefonas buvo rastas pas A. U., neduoda pagrindo perkvalifikuoti D. B. veiksmų. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji nukentėjusįjį A. V. mušė rankomis ir kojomis, suduodami ne mažiau 4 smūgių, tikslu pagrobti jo turtą. Tokie nuteistųjų veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. – plėšimas. Plėšime smurtas naudojamas kaip priemonė turtui pagrobti. Plėšimo metu abu nuteistieji veikė bendrai turėdami tą patį tikslą – pagrobti svetimą turtą. Nuteistieji veikė tyčine kaltės forma. Tyčia buvo tiesioginė, neapibrėžta. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią apiplėšti ir patys tiesiogiai dalyvauja plėšime pagrobiant nukentėjusiojo turtą, tai jie visi ir yra plėšimo vykdytojai (bendravykdytojai) ir atsako vienodai. Plėšimo bendravykdytojo atsakomybei atsirasti nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų visus plėšimo sudėties objektyviosios pusės požymius. Plėšimo bendravykdytojo atsakomybei atsirasti pakanka padaryti bent vieną iš BK 180 str. 1 d. dispozicijoje nustatytų objektyviosios pusės požymių (pvz. smurtauti), todėl šiuo atveju abu nuteistieji turi atsakyti dėl savo nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių – už pagrobtą nukentėjusiojo turtą ir padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl, nuteistojo D. B. skunde išsakytas teiginys, kad jis su pagrobtu telefonu neturi nieko bendro, kadangi telefonas buvo rastas pas V. U., šiuo atveju jo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi ir D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.
Dėl bausmių
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems D. B. ir V. U., nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
D. B. ir V. U. už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį - D. B. padarė 3 apysunkius tyčinius nusikaltimus, V. U. – vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nuteistųjų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Už atskiras nusikalstamas veikas skirdamas laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas jų dydžius pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. B. anksčiau teistas 3 kartus, V. U. anksčiau teistas 8 kartus, naujus nusikaltimus D. B. ir V. U. padarė neišnykus teistumams už ankstesnius nusikaltimus ir, vadovaujantis BK 56 str., jie laikomi recidyvistais, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, pagrįstai jiems parinko sankcijose už padarytas veikas griežčiausią iš nurodytų bausmių rūšių – laisvės atėmimą. Abu nuteistieji bausti administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, apylinkės inspektoriaus charakterizuojami neigiamai. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistieji teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nelinkę keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, anksčiau jiems skirtos bausmės poveikio nepadarė, todėl teismo paskirtos bausmės, kurios tik nežymiai viršija sankcijose numatytus bausmių vidurkius, yra teisingos ir jų švelninti nėra teisinio pagrindo.
Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų D. B. ir V. U. apeliacinius skundus atmesti.