- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-471/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė (pran.), Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- K. K., A. V.
- Advokatai
- Rima Žiautienė, Kęstutis Rakauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalį - 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš J. M. priteista nukentėjusiajam K. K. 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1 000 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
J. M. nuteista už tai, kad 2010 m. kovo 3 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kelio (duomenys neskelbtini) 140,380 kilometre, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kurių privalėjo laikytis, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui, esant slidžiai kelio dangai neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. K., dėl ko nukentėjusiajam K. K. dėl kaukolės skliauto ir pamato lūžimo, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo galvos smegenyse ir tarp galvos smegenų dangalų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam A. V. dėl galvos smegenų sukrėtimo, dešinio klubo sąnario srities sumušimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistojo J. M. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sumažinti iš jos nukentėjusiajam K. K. priteistą 35 000 Lt neturtinės žalos dydį.
Apeliantė, nesutikdama su iš jos priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus reikšmingas bylai aplinkybes ir neobjektyviai ištyrus įrodymus. Mano, kad teismas, priteisdamas iš jos neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam K. K., turėjo atsižvelgti į didelį nukentėjusiojo neatsargumą bei į prastą jos turtinę padėtį.
Apeliantė skunde nurodo, kad teismas netyrė aplinkybės, ar nukentėjusysis K. K. įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržą. Bylos medžiaga nėra patvirtinta, kad automobilyje, ant galinės sėdynės sėdėjęs K. K. buvo prisisegęs saugos diržą. Pats nukentėjusysis parodė, kad pradžioje jis buvo prisisegęs saugos diržą, bet sūnui pasakius, kad į juos važiuoja mažina, pirštu atleido saugos diržą ir atsisuko pažiūrėti. Aplinkybę, kad K. K. nebuvo prisisegęs diržo, patvirtino ir liudytoja K.G. Apeliantės manymu, nukentėjusysis, važiuodamas neprisisegęs saugos diržo, pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalį ir Kelių eismo saugumo taisyklių XXVI skyrių. Tačiau teismas nesiaiškino ar šių taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos eismo įvykio metu padarytų sužalojimų sunkumui. Apeliantės manymu, šios aplinkybės yra svarbios, nes kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nukentėjusiųjų elgesys prieštaraujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimams, taip pat yra pasekmių atsiradimo sąlyga (Teismų praktikos KET ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Apeliantės manymu, aplinkybė, kad nukentėjusysis K.K. prieš pat susidūrimą su apeliantės automobiliu atsisegė saugos diržą, teismo turėjo būti įvertinta kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir į šią aplinkybę teismas turėjo atsižvelgti priteisdamas neturtinę žalą.
Be to, apeliantės manymu, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojama teismų praktika. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydį, tik formaliai nurodė, kad atsižvelgia į jos turtinę padėtį ir vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė nuteistoji J. M. ir jos gynėja prašė tenkinti nuteistosios J. M. apeliacinį skundą, nukentėjusysis K. K., jo atstovas bei prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios J. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė nuteistoji J. M. neneigia savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, ji neginčija ir šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų bei jai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Tačiau apeliantė nesutinka su iš jos priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį mažinti.
Šis apeliantės prašymas netenkintinas.
Apeliantė, nesutikdama su iš jos priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašydama jį mažinti, tokį savo prašymą argumentuoja tuo, kad teismas netyrė aplinkybės, ar nukentėjusysis K. K. įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržą. Apeliantės teigimu, nukentėjusysis K. K. automobilių susidūrimo metu atsisegė saugos diržą, todėl ši aplinkybė turėjo būti įvertinta kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir į ją turėjo būti atsižvelgta priteisiant neturtinę žalą. Šie apeliantės skundo argumentai atmestini, nes jie nepagrįsti bylos įrodymais.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apeliantės teiginį, kad nukentėjusysis K. K. važiavo neprisisegęs saugos diržo. Priešingai nei teigia apeliantė, nukentėjusysis K. K. teisme parodė, kad jis buvo prisidegęs saugos diržą ir jo neatsisegė (t. 1, b. l. 150). Autoįvykio metu buvusi liudytoja K. G. taip pat parodė mačiusi, kad prieš važiuojant K. K. dėjosi diržus (t. 1, b.l. 151). Pati nuteistoji šios aplinkybės objektyviai negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes kaip ji pati parodė pirmosios instancijos teisme, ji po autoįvykio kelioms minutėms buvo netekusi sąmonės, o išlipusi iš automobilio pamatė kaip greitoji paima nukentėjusiuosius K. K. ir A. V. (t. 1, b. l. 150). Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis K. K. nebuvo prisisegęs saugos diržo, ir kad jo elgesys kokiu nors būdu būtų nulėmęs eismo įvykio padarinių atsiradimą arba didesnį jų (padarinių) sunkumą.
Nenustačius nukentėjusiojo K. K. kaltės dėl įvykusios avarijos, ir priešingai, vienareikšmiškai nustačius, kad tiesioginė nusikaltimą lėmusi sąlyga buvo nuteistosios J. M. veiksmai, kuriais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukentėjusiojo K. K. elgesį įvertinti kaip netinkamą ir atitinkamai nustatyti dalį jo kaltės dėl atsiradusių padarinių.
Nagrinėjamoje byloje pagal faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatyta, kad eismo įvykio metu, dėl kurio kalta buvo pripažinta J. M., buvo sunkiai sutrikdyta sveikata K.K. Šių nustatytų faktinių aplinkybių neginčija ir apeliantė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K.K. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K.K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamosios 47 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 31 - 32). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo K. K. ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistosios priteisė 35 000 Lt dydžio sumą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tinkamai taikė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Tačiau teismas nėra visiškai laisvas, nes, nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra išbaigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir jas skundžiamame nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertino.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G171/10(08) konstatuota, jog K. K. eismo įvykio metu buvo padarytos veido kraujosruvos, atviras įspaustinis kaktikaulio lūžimas ir kaukolės pamato lūžimas, galvos smegenų sumušimas, kraujosruvos dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje ir tarp galvos smegenų dangalų, dešinės alkūnės ataugos lūžimas. Minėti sužalojimai buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 29 – 30). Iš bylos duomenų matyti, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo gydymas tęsiasi ilgai, nukentėjusiajam buvo atlikta ne viena operacija, po avarijos K. K. prarado 80 proc. darbingumo. Nukentėjusysis iki šiol negali pats savęs tinkamai aptarnauti, jam reikalinga nuolatinė pagalba. Nukentėjusysis po traumos labai silpnai girdi dešine ausimi, surikusi jo pusiausvyra, jis vaikšto su ratukine vaikštyne ar lazda, jo savarankiškumas ribotas (t. 1, b. l. 34-35). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas kairės akies aklumas (t. 1, b. l. 178). Taigi, akivaizdu, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis K. K. patyrė didelį fizinį skausmą. Be fizinio skausmo, kurį sukėlė kūno sužalojimai, jis taip pat patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį diskomfortą, sukrėtimą, buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas, pablogėjo gyvenimo kokybė. Nukentėjusysis išgyvena nepatogumus dėl negalėjimo normaliai judėti, matyti, girdėti. Jis taip pat neturi galimybės dirbti. Taigi, byloje objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajam K. K. dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos atsirado fizinio ir dvasinio pobūdžio neturtinė žala ir ji privalo būti atlyginta.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino ne tik jau aptartas pasekmes, bet atsižvelgė ir į apeliantės kaltę (padarytas neatsargus nusikaltimas), bei jos turtinę padėtį, kad nukentėjusiosios turtinė padėtis nėra gera (atlyginimas nedidelis, savarankiško turto neturi).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu aptartų aplinkybių įvertinimu, bei pažymi, kad pagal teismų praktiką vertinant kaltininko turtinę padėtį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.3 punktas). Nuteistoji yra jauno amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)), neturinti išlaikytinių, darbinga, turinti galimybių sėkmingai tęsti darbinę veiklą ir pagerinti savo turtinę padėtį. Todėl apeliantės skundo argumentas, kad jos turtinė padėtis prasta, negali būti laikomas aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai įvertino nukentėjusiojo K. K. patirtą fizinę ir dvasinę skriaudą, o nustatytas 35 000 Lt neturtinės žalos dydis nepažeidžia nukentėjusiojo K. K. ir nuteistosios J. M. interesų pusiausvyros bei neprieštarauja esamai teismų praktikai šios kategorijos bylose.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo K. K. atstovas advokatas K.Rakauskas pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2010-11-15, apie tai, kad jam už teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme buvo sumokėta 500 Lt (t. 1, b. l. 177). Ši suma išieškotina iš nuteistosios J. M. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Nuteistosios J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistosios J. M. 500 Lt (penkis šimtus litų) nukentėjusiajam K. K., jo turėtų išlaidų, už advokato atstovavimą nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui.