Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-26 · Civilinė byla Nr. e2-39241-808/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
e2-39241-808/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Atsakovas
G. V.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. V. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 450 Eur negrąžinto kredito, 121,68 Eur administravimo mokesčio, 97,95 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 11,72 Eur delspinigių, 39 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kreditą 450 Eur nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per darbovietę. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės AB „BnP Finance“ ir atsakovės 2018 m. vasario 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-5mgtdd5g, pagal kurią pradinė kreditorė paskolino atsakovei iš viso 450 Eur sumą 36 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 320,04 Eur palūkanas ir 121,68 Eur administracinio mokesčio. Ieškovė 2018 m. liepos 31 d. su pradine kreditore AB „BnP Finance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises į atsakovę.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovei tinkamai pranešta pranešimu.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.109 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove ar pradine kreditore iki reikalavimo teisių perleidimo (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. būtų grąžinusi jai suteiktą kreditą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 450 Eur negrąžinto kredito ir 121,68 Eur administracinio mokesčio yra pagristas ir ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 97,95 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos ir 39 proc. metines palūkanas už negrąžintą kreditą (450Eur) nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl Kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 39 procentai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 97,95 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos ir 39 proc. metines palūkanas už negrąžintą kreditą (450 Eur) nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11,72 Eur delspinigius pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (681,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už teisines paslaugas, viso 136 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei UAB Legal Balance, į. k. 302528679, iš atsakovės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 97,95 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 95 ct) palūkanų, 39 proc. metines palūkanas už negrąžintą kreditą (450 Eur) nuo 2018-07-31 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 121,68 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 68 ct) administravimo mokesčio, 11,72 Eur (vienuolikos eurų 72 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 681,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė