Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1387-611/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-20
Bylos Nr.
2A-1387-611/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08877-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Atsakovas
UAB “FF Lizingas”
Ieškovas
UAB “Senamiesčio ūkis”
Trečiasis asmuo
D. F.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1387-611/2012
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08877-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.9.1; 36.1; 121.14.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB “FF Lizingas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Senamiesčio ūkis” ieškinį atsakovui UAB “FF Lizingas” dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo D. F..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 274,06 Lt skolos ir 43,68 Lt delspinigių. Nurodė, kad ieškovas vykdo daugiabučio namo, esančio Totorių g. 5, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Atsakovas nuo 1999-04-26 iki 2009-06-16 nuosavybės teise valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir nereguliariai mokėjo administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų mokesčius. Už ieškovo suteiktas paslaugas nuo 2007-11-01 iki 2009-06-16 atsakovas liko skolingas 594,14 Lt. Ieškovui pareiškus reikalavimą teisme, atsakovas 2010-06-07 sumokėjo 320,08 Lt įsiskolinimo. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad buto savininkas skolos susidarymo metu buvo atsakovas. Lizingo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebuvo išviešinta. Be to, atsakovas, sumokėdamas dalį skolos, pats ją pripažino.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovui nuo 1999-04-26 iki 2009-06-16. Tačiau minėtas butas finansinio lizingo sutarties pagrindu buvo perduotas valdyti trečiajam asmeniui D. F., kuriai nuo buto perdavimo momento iki jos iškeldinimo, t.y. nuo 1999-04-21 iki 2008-07-10, iškilo pareiga mokėti visus mokesčius, tame tarpe ir aptarnavimo. D. F. buto valdymo metu atsakovas negalėjo žinoti apie susidariusius įsiskolinimus, kadangi fiziškai negalėjo valdyti ir disponuoti skolos butu. Likusią skolos dalį ieškovas turėtų išsireikalauti iš D. F..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 317,74 Lt skolos ir delspinigių. Teismas nustatė, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymo Nr.30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“ ir 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pagrindu ieškovas vykdo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą. Atsakovas nuo 1999-04-26 iki 2009-06-16 nuosavybės teise valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas finansinio lizingo sutarties Nr. C-VVF-N-99-0012 pagrindu buvo perduotas valdyti trečiajam asmeniui D. F., kuriai nuo buto perdavimo momento iki jos iškeldinimo, t.y. nuo 1999-04-21 iki 2008-07-10, buvo nustatyta pareiga mokėti visus mokesčius, tame tarpe ir aptarnavimo. Šis faktas išviešintas nebuvo. Pagal ieškovo pateiktą įsiskolinimo paskaičiavimą nuo 2007-11-01 iki 2009-06-16 už butui, esančiam (duomenys neskelbtini)teiktas bendros nuosavybės administravimo, komunalinių atliekų išvežimo paslaugas ir namo priežiūrą atsakovas įsiskolino 606,93 Lt, jam apskaičiuota 43,68 Lt delspinigių. Atsakovas, gavęs ieškovo prašymu išduotą teismo įsakymą, 2010-06-07 apmokėjo 320,08 Lt, motyvuodamas tuo, jog apmoka skolą, susidariusią po D. F. iškeldinimo, t.y. nuo 2008-07-10 iki 2009-06-16.

Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad atsakovas nesinaudojo skolos butu, nepanaikina jo, kaip buto savininko prievolės apmokėti už butui teikiamas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad tretysis asmuo buvo sudaręs rašytinę paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartį su ieškovu ir įsipareigojęs ieškovui mokėti už suteiktas bendros nuosavybės administravimo, komunalinių atliekų išvežimo paslaugas ir namo priežiūrą. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad skolos butas finansinio lizingo sutarties pagrindu buvo perduotas valdyti trečiajam asmeniui, kuriai nuo buto perdavimo momento iki jos iškeldinimo, iškilo pareiga mokėti visus mokesčius pagal lizingo sutarties 2.2.8 punkto nuostatą, kadangi ši aplinkybė viešame registre nebuvo išviešinta. Ieškovui apie tai, jog faktinis jo paslaugų gavėjas buvo tretysis asmuo D. F., tapo žinoma tik po trečiojo asmens iškeldinimo.

Teismas nurodė, kad LR CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 4 d. nuostatos numato privalomą namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimą nesant kitos butų savininkų pasirinktos šių objektų eksploatavimo formos, t.y. atsakovas, su kitais butų savininkais neįsteigęs bendrijos ir nesudaręs jungtinės veiklos sutarties, privalėjo suvokti, jog bendro naudojimo objektams eksploatuoti bus paskirtas administratorius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymas Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“ ir 2006-01-16 įsakymas Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ yra vieši teisės aktai, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo atsikirtimas, jog tretysis asmuo jam nepateikė duomenų apie administravimo paslaugas teikiantį subjektą ir susidariusią skolą, atmestinas kaip formalus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovas nustatyta tvarka nepranešė atsakovui ir nepateikė į bylą įrodymų, kad būtent jis tiekia šiam butui paslaugas - tiek namo bendrija, tiek butą valdžiusi ir naudojusi D. F. kaip lizingo gavėjas apie tai nepranešė lizingo davėjui - šios bylos atsakovui. Tiek namo bendrija, tiek D. F. galėjo pasirinkti kitą šios paslaugos teikėją. Todėl atsakovas net nežinojo apie tokį paslaugos tiekėją UAB „Senamiesčio ūkis". Tuo ieškovas kaip rūpestingas ir ilgametę patirtį turintis paslaugos tiekėjas privalėjo pasirūpinti. Savo valdymo laikotarpiu atsakovas, susižinojęs tai, atitinkamas sumas sumokėjo ieškovui.

2. 2010-09-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pavedimą AB "RST' neįvykdė visa apimtimi, dėl ko nėra aišku, iki kada galiojo 2001-02-03 sutartis su D. F., kas privalėjo mokėti ieškovui už jo paslaugas nuo 1999 m. balandžio mėnesio iki šios sutarties sudarymo. Tačiau ir iki 2010-11-15 teismo posėdžio ir šio posėdžio metu teismas netenkino UAB „FF Lizingas" prašymo ir neišsireikalavo nei iš AB „RST', nei iš ieškovo šios informacijos, būtinos bylos nagrinėjimui - ši informacija patvirtintų, ar yra dar koks tretysis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas šioje byloje, ar už ieškovo paslaugas šiam butui mokėjo D. F., kas patvirtintų, kad ieškovui tai buvo žinoma, ir nereikalaudamas skolos iš trečiojo asmens bei slėpdamas nuo teismo ir atsakovo šią informaciją, elgiasi nesąžiningai. Duomenimis apie tai, kas mokėjo ieškovui už butui jo teikiamas paslaugas trečiojo asmens buto valdymo ir naudojimo laikotarpiu, disponuoja ir ieškovas, tačiau jis atsisakė juos pateikti teismui

3. Viešieji registrai ir pareiga registruoti sandorius juose atsirado tik įsigaliojus naujos redakcijos LR CK, t.y. nuo 2001-07-01. Tuo metu atsakovo lizingo sutartis su trečiuoju asmeniu dėl šio buto jau buvo nutraukta, tad nebuvo ką registruoti viešame registre.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Įrodymai apie tai, kad ieškovas administruoja (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo bendrąją nuosavybę, yra pateikti kartu su 2010-06-23 ieškiniu. Be to, atsakovui šis faktas yra žinomas tiek iš gausaus susirašinėjimo su ieškovu iki ieškinio pareiškimo, o taip pat tai turi būti akivaizdu atsižvelgiant į LR CK 4.84 bei 4.85 straipsnių normas.

2. Patalpų savininkui nesudarius rašytinės sutarties su ieškovu, tokia sutartis yra laikoma sudaryta atsižvelgiant į LR CK 1.71, 4.76, 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., 6.38 str. įtvirtintas teisės normas. Kadangi tretysis asmuo nebuvo buto savininkė, be to, ji nebuvo sudariusi rašytinės sutarties su ieškovu, todėl jai, atsižvelgiant į aukščiau minėtas teisės normas, ir nekilo tiesioginė pareiga mokėti už ieškovo teikiamas paslaugas. Lizingo sutartis viešame registre nebuvo registruota, todėl atsakovas negali lizingo sutarties nuostatų naudoti ieškovo atžvilgiu.

3. Kadangi už paslaugas ginčo laikotarpiu ieškovui dalinai mokėjo tik atsakovas ir skola susiformavo ginčo laikotarpiu, todėl nereikšminga yra tai, kas už ieškovo teikiamas paslaugas mokėjo kitu, nei ginčo, laikotarpiu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokant atsiskaitymo knygele, ieškovui nėra žinoma, koks konkretus asmuo moka - tą galima identifikuoti tik tada, kai mokama per banką.

4. Teismas sprendime pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog aplinkybė, kad atsakovas nesinaudojo skolos butu, nepanaikina jo, kaip buto savininko prievolės apmokėti už butui teikiamas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise nuo 1999-04-26 iki 2009-06-16 valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.5, 30). Tokiu atveju konstatuotina, kad apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teise minėtu laikotarpiu priklausė namo, esančio Totorių g.5, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektai - bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Todėl pagal galiojančias daiktinės teisės normas apeliantas proporcingai savo daliai bendroje nuosavybėje privalėjo minėtu laikotarpiu padengti išlaidas, susijusias su minėtos bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu ir išlaikymu, taip pat bendro turto administravimo išlaidas (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d.). Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. sausio 16 d. sprendimu Nr.30-29 namo, esančio Totorių g. 5, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi paskirtas ieškovas (b.l.30-35). Byloje yra pateiktas minėto Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo nuorašas, patvirtinantis šį faktą, todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie administravimo paslaugų teikimą, o aplinkybė, jog atsakovas nebuvo informuotas asmeniškai apie ieškovo administavimo paslaugų teikimą, nepaneigia atsakovo pareigos apmokėti ieškovui už tokias paslaugas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas turėjo suvokti, kad jo nuosavybei ya teikiamos administravimo paslaugos ir jis privalo tokias apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad sprendimas dėl ieškovo skyrimo gyvenamojo namo, esančio Totorių g.5, Vilniuje, patalpų administratoriumi yra viešai prieinamas teisės aktas.

Už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2009-06-16 už administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas ieškovas priskaičiavo atsakovui 606,93 Lt, tačiau atsakovas neapmokėjo 594,14 Lt sumos, iš kurios 320,08 Lt sumokėjo, bet jau po ieškovo kreipimosi į teismą, o už atsiskaitymo termino praleidimą ieškovas atsakovui priskaičiavo 43,68 Lt delspinigių. Ginčas byloje kilo būtent dėl apelianto (atsakovo) pareigos atsiskaityti už ieškovo suteiktas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo paslaugas ginčo laikotarpiu. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, kadangi atsakovas nevaldė buto laikotarpiu iki 2008-07-10, o tuo metu butą pagal lizingo sutartį iki iškeldinimo valdė trečiasis asmuo D. F., kuri ir turi apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus, kadangi byloje nėra įrodymų, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens D. F. buvo sudaryta sutartis dėl apmokėjimo už ieškovo suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta lizingo sutartis nebuvo atskleista ieškovui, kita vertus, net ir ją atskleidus, turi būti įstatymo nustatyta tvarka išreikštas ieškovo sutikimas, kad minėtus mokesčius mokėtų jam ne atsakovas kaip buto savininkas, o trečiasis asmuo. Tokio sutikimo taip pat byloje nėra. Kadangi ginčo laikotarpiu atsakovas nuosavybės teise valdė butą ieškovo administruojamame name, todėl būtent jam, kaip savininkui, pagal aukščiau minėtas CK normas kilo pareiga apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas. Kadangi būtent atsakovas privalo apmokėti už ieškovo suteiktas administravimo, komunalines bei kitas paslaugas, o jis minėtos prievolės neįvykdė visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui pastarojo prašomas sumas.

Atsiskaitymo knygelės išdavimo faktas trečiajam ar kitam asmeniui, sutarčių dėl paslaugų teikimo tarp trečiojo asmens ir kitų paslaugų teikėjų sudarymas nepaneigia atsakovo pareigos apmokėti ieškovui už šio suteiktas paslaugas dėl jau aukščiau nurodytų motyvų, kadangi nėra įrodymų apie sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarymą ir tokios prievolės perkėlimą trečiajam asmeniui. Pats faktas, kad ieškovui už suteiktas paslaugas mokėjo trečiasis asmuo, taip pat pats savaime neperkelia trečiajam asmeniui atsakovo pareigų ir nepaneigia atsakovo prievolės. Kadangi ginčas kilo tik dėl ieškovo suteiktų administravimo paslaugų teikimo, šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kitų asmenų paslaugų teikimo, todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti duomenis apie kitų paslaugų teikėjų suteiktas paslaugas ir jų sudarytas sutartis su trečiuoju asmeniu, kadangi minėtų kitų paslaugų teikėjų sudarytos sutartys su tečiuoju asmeniu nesukūrė ieškovui pareigų. Aplinkybė, kas mokėjo ieškovui už šio suteiktas paslaugas iki atsakovo perėmimo buto 2008-07-10, neturi teisinės reikšmės bylai dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius, netinkamai vykdė savo pareigas (CPK 178 str.). Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo galėjo pasirinkti kitą administratorių, kadangi nesant daugiabučiame name įsteigtos bendrijos, pagal CK 4.84 str. 1-2 dalis savivaldybės meras (valdyba) ar jo (jos) įgaliotas asmuo skiria administratorių, be to, skiriamas vienas administratorius visam gyvenamajam namui ir atskiri gyvenamojo namo butų savininkai pasirinkti skirtingus administratorius negali.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski