- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-28
- Bylos Nr.
- ATP-501-107/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00890-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. F. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriuo E. F. (E. F.), gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirta 20 litų dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta subendrinta nuobauda – 1000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimu E. F. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį nubaustas už tai, kad 2013-12-03, apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini) 251 kilometre (kairė kelio pusė), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,62 promilės), vairavo automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo.
Apeliaciniame skunde E. F. abejoja tuo, kad policijos pareigūnai jo blaivumo patikrinimo metu naudojosi techniškai tvarkingu alkotesterio matavimo prietaisu, nes iš pateiktų alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ užfiksuotų duomenų matyti, kad testas Nr. 1155 buvo atliktas ne 2013-12-03 05.00 val., bet 2013-12-03 06.16 val. Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo surašytas 2013-12-03 05.39 val., t. y. buvo surašytas dar prieš patikrinant blaivumą. Alkotesterio parodymų ir tikro testo rezultatai skiriasi 1.16 val., ir tai nėra žiemos ir vasaros skirtumo laikas. Apelianto įsitikinimu, 2013-12-02, apie 19 val., jam išgėrus vieną taurę sauso vyno ir išmiegojus 8 val., jis buvo blaivus. Nurodo, kad techninių matavimo priemonių parodymai yra viena iš pagrindinių įrodinėjimo priemonių, todėl tam, kad dėl neblaivumo matavimo prietaiso parodymų tikslumo nekiltų abejonių, itin svarbu griežtai laikytis matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. E. F. nesutinka su administraciniame teisės pažeidimo protokole surašytais alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ užfiksuotais duomenimis, mano, jog prietaisas galėjo būti sugedęs. Dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. dėl to, kad neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo, labai gailisi ir suprato, jog pasielgė netinkamai. Kadangi yra sąžiningai vykdantis įstatymų ir teisėsaugos pareigūnų reikalavimus pilietis, jam paskirtą baudą sumokėjo. E. F. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – paskirti švelnesnę nuobaudą – neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK laikinai einanti viršininko pareigas E. K. su E. F. apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Teigia, kad teismas išanalizavęs byloje esančią medžiagą, apklausęs liudytojus, pagrįstai pripažino, kad blaivumo nustatymo testas buvo atliktas ne 2013-12-03 06.16 val., bet 2013-12-03 05.16 val. Mano, kad teismas nustatė ir įvertino visas aplinkybes bei E. F. paskyrė tinkamą nuobaudą. Prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde E. F. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, sutiko. Abejojo tuo, kad policijos pareigūnai jo blaivumo patikrinimo metu naudojosi techniškai tvarkingu alkotesterio matavimo prietaisu. Prašė paskirti švelnesnę nuobaudą – neatimti teisės vairuoti transporto priemones, t. y. taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuota, kad E. F. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo 2013-12-03 05.39 val. (b. l. 9).
Iš patikros alkotesteriu duomenų matyti, kad 2013-12-03 06 val. 16 min. alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ E. F. buvo nustatytas 0,62 promilės girtumas. E. F. su patikrinimo rezultatu sutiko, po patikrinimo rezultatu pasirašė (b. l. 8).
Iš pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir patikros alkotesteriu užfiksuotų duomenų matyti, kad E. F. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo 2013-12-03 05.39 val., t. y. anksčiau negu jam buvo nustatytas neblaivumas.
Tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPP postinis K. V. paaiškino, kad jis padarė techninę klaidą – nepakeitė alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18843 laiko parametrų į žiemos laiką (neatsuko vienos valandos atgal), todėl buvo užfiksuotas E. F. neblaivumo patikrinimo laikas ne 05.16 val., o 06.16 val. (b. l. 4).
K. V. analogiškas aplinkybes parodė ir teismo posėdyje (b. l. 34).
Netikėti Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPP postinio K. V. parodymais, kad nebuvo pakeisti alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18843 laiko parametrai į žiemos laiką, nėra jokio pagrindo. Patikros sertifikate Nr. 1431944 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18843 patikra buvo atlikta 2013-09-20 ir sertifikatas galiojo iki 2014-03-19 (b. l. 26). Tai, kad buvo padaryta techninė klaida – alkoholio kiekio matavimo prietaisui nenustatytas žiemos laikas, patvirtina ir surašytų dokumentų seka, t. y. E. F. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo 2013-12-03 05.39 val., transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta 2013-12-03 06.08 val. (b. l. 9, 10). Tie veiksmai buvo atlikti ne po 2013-12-03 06.16 val., o po 2013-12-03 05.16 val., kai buvo nustatytas E. F. neblaivumas. Po to, kai E. F. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, jis per valandą laiko į asmens sveikatos priežiūros įstaigą tam, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, nesikreipė (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 5 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punktas). E. F. su neblaivumo patikrinimo rezultatu sutiko, po patikrinimo rezultatu pasirašė nepareiškęs jokios pastabos (b. l. 8). Administracinio teisės pažeidimo protokole E. F. nurodė: „Gruodžio 2 d. (išvakarėse) išgėriau truputį vyno, pamiegojau apie 8 val., ko pasirodė yra mažai mano atveju. Prie savęs neturėjau pateikti vairuotojo pažymėjimo, nes netyčiom palikau jį darbe“ (b. l. 5).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nubaustojo E. F. pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į nubaustojo asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei paskyrė minimalias ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas nuobaudas. Apeliaciniame skunde E. F. jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas jam taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą, nenurodė. Tai, kad alkoholio matuoklio rodmenyse dėl laiko nepakoregavimo buvo užfiksuotas ne patikros, bet vėlesnis laikas, tokia aplinkybe nelaikytina.
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą, E. F. (E. F.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.