- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2YT-12567-641/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05213-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- R. D., B. D.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. D. ir B. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai R. D. ir B. D. (toliau – pareiškėjai) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. Ž. mirties, pareiškėjai faktiniu valdymu priėmė palikimą pagal testamentą, ir įgijo paveldėjimo teises į testatorių atkurtą nuosavybę, žemės sklypus Nekilnojamo turto registre (registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini)) unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog pareiškėjai 1996 metais pagal testamentą paveldėjo B. Ž. visą mirties momentu jam priklausiusį turtą ir atstatomas nuosavybės teises į jo tėvui B. Ž. turėtas žemės valdas. Palikėjas, B. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), testamentą sudarė (duomenys neskelbtini) B. Ž. sutuoktinė K. Ž. mirė dar iki testamento sudarymo (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai palikėjo turtą paveldėjo faktiniu valdymu. Į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė todėl, kad palikimo atsiradimo momentu paveldimo registruotino pagal įstatymą turto nebuvo. 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 31 - 17980 Šiaulių apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu atkūrė B. Ž. į jam tenkantį buvusio savininko (jo tėvo) B. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį - 3 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaimuose. 2016 m. gegužės 30 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM sprendimu Nr. 31S-38- (14.31.3) vadovaudamasi LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu atkūrė B. Ž. į jam tenkantį buvusio savininko (jo tėvo) B. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį - 0,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po testatoriaus mirties atsiradusį jam priklausantį turtą pareiškėjai priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti, naudodamiesi juo pagal tiesioginę paskirtį bei savo aktyviais veiksmais siekdami paveldėtą turtą įteisinti. Pareiškėjai negali pilnai realizuoti savo teisės į B. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jie priėmė palikimą faktiškai jį valdydami.
2. Suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui apie bylos iškėlimą, teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame VĮ Turto bankas nurodė, jog, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo B. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. D. ir B. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teisės aktų tvarka, teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
4. Iš bylos duomenų matyti, jog B. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) paveldėjimą reglamentavusios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, reglamentuojantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalys, 19 ir 38 straipsniai).
5. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pastebėtina, kad, nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
6. Bylos duomenimis nustatyta, jog B. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) B. Ž. sutuoktinė K. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Testamentu, patvirtintu Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. Š., registro Nr. 5215, palikėjas B. Ž. visą savo turtą paliko pareiškėjams R. D. ir B. D.. 2022 m. gegužės 10 d. Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M. liudijimas, registro Nr. 2561, įrodo, jog laikotarpyje nuo 1996 m. rugpjūčio 2 d. iki 2006 m. spalio 12 d. paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš 1996 m. gruodžio 15 d. Šiaulių rajono Raudėnų seniūnijos seniūno pažymos matyti, kad mirus B. Ž. pareiškėjai priėmė palikėjo turtą visa apimtimi. 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 31 - 17980 Šiaulių apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu atkūrė B. Ž. į jam tenkantį buvusio savininko (jo tėvo) B. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį - 3 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 30 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM sprendimu Nr. 31S-38- (14.31.3) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu atkūrė B. Ž. į jam tenkantį buvusio savininko (jo tėvo) B. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį - 0,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti rašytiniai duomenys įrodo, jog pareiškėjų prašymą Nekilnojamo turto registre (registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teises įjuos, VĮ registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamo turto registro departamento Šiaulių skyrius 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. SPR5 - 9331 (14.4 E) atmetė nurodant, jog pareiškėjai nėra įgiję paveldėjimo teisių į registruotiną turtą, todėl neturi teisės teikti tokį prašymą.
7. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių duomenų, R. D. ir B. D. buvo vieninteliai testamentiniai įpėdiniai, turėję teisę paveldėti turtą po B. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai po B. Ž. mirties faktiškai valdydami priėmė mirusiojo turtą – atsiradusį po testatoriaus mirties jam priklausantį turtą pareiškėjai priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti, naudodamiesi juo pagal tiesioginę paskirtį bei savo aktyviais veiksmais siekdami paveldėtą turtą įteisinti. Šias aplinkybes patvirtina oficialūs institucijų dokumentai, iš kurių matyti, kad pareiškėjai asmeninėmis lėšomis inicijavo žemės sklypų planų suformavimą, taip pat ne kartą teikė paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (2020 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 18 d., 2022 m. gegužės 12 d. paraiškos paramai už žemės ūkio naudmenas gauti). Iš aptarto nustatyta, jog po B. Ž. mirties pareiškėjai nesikreipė į notarų kontorą dėl turto paveldėjimo, tačiau po testatoriaus mirties faktiškai priėmė ir valdė jo turtą, rūpinosi juo kaip savo turtu, siekė jį įteisinti. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikto turto priėmimą valdyti. Papildomai atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, jog pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą ir nustatant juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimui gauti konkretus turtas (jo pobūdis) nėra detalizuojamas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjai R. D. ir B. D. po B. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė B. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai jį valdydami ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
8. Kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims siųsti elektroninių ryšių priemonėmis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra patirta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydami priėmė B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.