- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2YT-593-419/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01145-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- A. P., L. P., P. P.
- Suinteresuotas asmuo
- O. P., Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės
- Advokatai
- Danuta Cytovič
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P., L. P., P. P. dėl gimimo aktų įrašų pakeitimo, suinteresuoti asmenys O. P., Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. P., L. P. bei P. P. prašo:
1. Pakeisti A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. 69, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje nurodant, kad A. P. tautybė yra „vokietis“.
2. Pakeisti L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. 8587, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje nurodant, kad L. P. tautybė yra „vokietė“.
3. Pakeisti P. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. 3043, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje nurodant, kad P. P. tautybė yra „vokietė“.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame sutiko su pareiškėjų reikalavimais, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo liudijime nurodyta, kad motina yra vokietė, o tėvas lietuvis. Paties tautybė nurodyta lietuvis, bet norėtų pakeisti tautybę į vokiečių. Tautybės pakeitimas suteiks tam tikras socialines garantijas jam ir jo vaikams. Nori, kad būtų pakeista ir abiejų nepilnamečių dukrų tautybė. Mergaičių motina neprieštarauja dėl vaikų tautybės pakeitimo. Daug giminių iš motinos pusės gyvena (duomenys neskelbtini). Vyresnioji dukra studijuoja Vokietijoje, siekia Vokietijos pilietybės. Tautybės pakeitimas palengvins pilietybės gavimą. Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė pakeisti tautybę, kadangi nėra tai reglamentuojančio teisės akto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. P. paaiškino, kad sutinka, kad būtų pakeista jos vaikų tautybė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A. P. gimimo įrašo eilutėje „tautybė“ nurodyta – lietuvis, jo motinos K. P. tautybė – vokietė, o tėvo Z. P. – lietuvis (b. l. 8). Pareiškėjo motinos K. P. ikisantuokinė pavardė – G.. Jos gimimo liudijime nurodyta, kad abiejų jos tėvų bei jos pačios tautybė yra vokiečiai (b. l. 17). Pareiškėjo nepilnamečių dukrų L. P. ir P. P. gimimo įrašų eilutėse „tautybė“ nurodyta – lietuvė (b. l. 13, 14).
Pareiškėjas A. P. raštu kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių prašydamas pakeisti jo ir nepilnamečių dukrų tautybes, nurodytas gimimo įrašuose, tačiau Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė pakeisti pareiškėjo A. P. ir jo dukrų tautybę, nurodydamas, kad šiuo metu nėra galiojančių įstatymų, nustatančių kokiais atvejais gali būti keičiama asmens tautybė. Todėl kol nėra nustatyti tautybės keitimo pagrindai, nėra galimybės pakeisti savo tautybę ar jos atsisakyti (b. l. 24-26).
Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Civilinės būklės aktų įrašai keičiami <...> Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės nenumato specifinių tautybės keitimo pagrindų, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsniu, duomenys apie tautybę nėra privalomai registruojami. Todėl sprendžiant tautybės keitimo klausimą turi būti vadovaujamasi Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 125 punktu, kuriame nurodyta, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo A. P. motina K. P. yra vokietė, abu jos tėvai taip pat vokiečiai (b. l. 17, 18). Pareiškėjo tėvas Z. P. – lietuvis (b. l. 8).
Vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 21 punktu, duomenys apie asmens tautybę civilinės būklės aktų įrašuose (išskyrus gimimo įrašą) nurodomi asmens pageidavimu. To paties teisės akto 43.2 punkte tvirtinama, kad jei tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Iš pareiškėjo A. P. gimimo įrašo matyti, kad jo tėvų tautybės yra skirtingos: motina – vokietė, o tėvas – lietuvis (b. l. 8). Pareiškėjo gimimo įraše nurodyta ta tautybė, kurią pareiškėjui parinko tėvai. Tačiau kai asmens tėvai yra skirtingos tautybės, asmuo gali save tapatinti su kuria nors viena tauta ir nebūtinai ta, kuri pasirinkta jam gimstant. Tautybė nėra privalomai nurodoma asmens dokumentuose, todėl pilnametis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą turtintis asmuo gali pasirinkti savo tautybę, jeigu gimimo įraše ji nebuvo įrašyta arba pakeisti tautybę, pasirenkant kito tėvo nei buvo įrašyta gimimo įraše tautybę. Taigi pareiškėjo A. P. gimimo įrašo sudarymo metu galėjo būti nurodyta jo tėvo arba jo motinos tautybė. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinkta tėvo tautybė – lietuvis. Pats pareiškėjas savo valios dėl tautybės pasirinkimo negalėjo išreikšti dėl amžiaus. Tačiau būdamas pilnametis turi teisę laisvai apsispręsti su kuria iš dviejų tautų save tapatinti. Pareiškėjas paaiškino, kad nori pasirinkti motinos tautybę, kadangi jo vyresnioji dukra studijuoja Vokietijoje ir sieks Vokietijos pilietybės. Vokiečių kilmė palengvins Vokietijos pilietybės gavimą. Taigi išnagrinėjus bylą matyti, kad pareiškėjo prašymas pakeisti tautybę yra pakankamai pagrįstas, jis prašo suteikti jam artimo giminaičio, t. y. motinos tautybę. Aplinkybė, kad pareiškėjo motina yra vokiečių tautybės patvirtinta oficialiais rašytiniais įrodymais (pareiškėjo motinos gimimo liudijimu), todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir pakeisti pareiškėjo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. 69, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje nurodant, kad A. P. tautybė yra ne „lietuvis“, bet „vokietis“.
Pakeitus pareiškėjo A. P. tautybę ir suinteresuotam asmeniui O. P. sutikus su jos nepilnamečių dukrų L. P. ir P. P. tautybės pakeitimu yra pagrindas pakeisti ir pareiškėjo dukrų L. P. ir P. P. tautybes, jų gimimo įrašuose nurodant, kad abi mergaitės yra ne lietuvės, bet vokietės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Pakeisti A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. 69, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje nurodant, kad A. P. tautybė yra „vokietis“.
Pakeisti L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. 8587, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje nurodant, kad L. P. tautybė yra „vokietė“.
Pakeisti P. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. 3043, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje nurodant, kad P. P. tautybė yra „vokietė“.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.