- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- N-62-231-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 20 d. nutarimu J. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirta 100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, už ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas nustatė, kad J. Š., vairuodamas transporto priemonę „Ford Escort“ atsitrenkė į priekyje stovėjusią kitą transporto priemonę, ja apgadino, pasišalino iš įvykio vietos. Teismas nurodė, kad J. Š. padaryti administracinės teisės pažeidimai įrodyti byloje esančia medžiaga: liudytojų parodymais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, eismo įvykio veitos schema, administracinio teisės pažeidimo protokolu, taip pat ir J. Š. parodymais, kuriuose teigia, kad buvo jo automobilio kontaktas su A. M. automobiliu „Citroen“. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad esant nežymiems transporto priemonės apgadinimams, būtinai turi būti apgadinta ir kita transporto priemonė, todėl, nors ir objektyviai nustačius, kad J. Š. automobilis nebuvo apgadintas, A. M. „Citroen“ – buvo, J. Š. kilo atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas pažeidimą padarė sulaukęs 79 metų amžiaus, todėl remiantis ATPK 30¹ straipsniu ir 130 straipsnio antra dalimi, skirtina mažesnė bauda nei numatyta sankcijose.
Šalies argumentai
J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Asmens teigimu, teismas nutarimą priėmė remiantis neteisingais parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo neteisingai surašytas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausyti pareigūnai A. R. ir R. J. nešališkai pateikė eismo įvykio detalės, kaltindami jį, taip pat neteisingai įrašė administraciniame teisės pažeidimo protokole, kad apeliantas nesuvaldė automobilio. J. Š. teigia, kad kaltinime visas įvykis surašytas paviršutiniškai, remiantis A. M. parodymais, nepaminėta asmens iniciatyva pristatytos teismui automobilio nuotraukos, nes pareigūno A. R., apžiūrėjusio apelianto automobilį, darytos nuotraukos teismui nebuvo pateiktos. Nebuvo gautas ekspertizės akto egzempliorus, nors J. Š. ir prašė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Aplinkybę, kad J. Š. pažeidė Kelių eismo taisykles, įrodo byloje surinkta medžiaga, taip pat iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad apeliantas žinojo, kad padarė eismo įvykį, dėl to yra kaltas ir pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. byl. N3-443/2006).
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Liudytoja A. M. nurodė (b. l. 9), kad 2008 m. gruodžio 3 d. Savanorių prospektu važiavo automobiliu „Citroen C5“, ketino sukti į kaitę, kai pajuto smūgį į galą ir išlipusi pamatė, kad J. Š. savo automobiliu įvažiavo į jos automobilį. Asmuo nuvažiavo, nors liudytoja bandė jį stabdyti, iškart po to ji iškvietė policiją. Kad A. M. vairuojamo automobilio galinis bamperis apgadintas, įrodo ir prie bylos pridėta fotolentelė (b. l. 5). Teismas neturi pagrindo atmesti liudytojos parodymų, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 4, 6, 10). Taigi byloje įrodyta, kad J. Š. sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. J. Š. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos atmesti liudytojų parodymus. Esminių procesinių teisės pažeidimų teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas J. Š. kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o J. Š. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.