- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-18
- Bylos Nr.
- A15.-2091-1078/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01523-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- N. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. T. 2018 m. birželio 18 d., apie 19.50 val., Justiniškių g. 126, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir prieš pradėdamas važiuoti atbulas, buvo neatidus, atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Tokiais veiksmais N. T. padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdžio metu N. T. savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino pilnai ir nurodė, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus. Valdydamas automobilį atsitrenkė į kitą automobilį labai silpnai. Draugas išlipo apžiūrėti automobilio, į kurį jis atsitrenkė, bet nieko nepamatė. Jis irgi apžiūrėjęs nieko nematė. Dėl to ir išvažiavo iš įvykio vietos. Kitą dieną jam paskambino automobilio savininkas ir paprašė atlyginti padarytą žalą. Ant nukentėjusiojo automobilio buvo mažas įbrėžimas. Jis melavo draugui, kad turi teisę vairuoti automobilį. Žalą apgadinto automobilio savininkui atlygino. Teismo posėdžiu N. T. taip pat nurodė, kad šiuo metu dirba, jo pajamos nėra didelės, priklauso nuo pardavimų, per mėnesį uždirba maždaug 200-350 Eur, tam kad atlygintų žalą, pasiėmė paskolą, šiuo metu grąžina tą paskolą.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančio N. T. paaiškinimo matyti, kad jis 2018 m. birželio 18 d. paprašė draugo mašinos nuvažiuoti iki namų. Draugą įtikino, kad turi vairuotojo pažymėjimą, nors teisių dar neišlaikė. „Lidl“ parduotuvės stovėjimo aikštelėje atsisėdo už vairo ir važiuodamas atbulai netyčia atsitrenkė į mašiną „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai atsitrenkė, draugas išėjo pažiūrėti, kas su ta mašina, ir ant mašinos nieko nepamatė. Prieš jiems išvažiuojant, jie kartu dar kartą apžiūrėjo „Volvo“ bamperį ir nepamatę jokio įbrėžimo išvažiavo. Dėl eismo įvykio labai gailisi.
Be N. T. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, eismo įvykio schema, papildomų duomenų apie eismo įvykį schema, S. R. rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, V. J. rašytiniu paaiškinimu, fotolentelėmis, UAB „S.“ 2018 m. birželio 19 d. raštu, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 300 Eur žala, kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad N. T. neneigė, kad, atsitrenkęs į kitą automobilį, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, tačiau nurodė, kad tiek jis, tiek jo draugas apžiūrėję nukentėjusiojo automobilį jokių apgadinimų nematė. Vis tik teismas konstatuoja, kad tai nešalina N. T. atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Kelių eismo taisyklių 220 punkte nurodoma, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi N. T., atsitrenkęs į kitą automobilį, kad ir labai nestipriai, privalėjo sulaukti nukentėjusiojo automobilio savininko arba apie eismo įvykį pranešti policijai. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai, numatyti Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus N. T. būtų galėjęs išvykti iš eismo įvykio vietos.
Taigi teismas konstatuoja, kad N. T. prisipažinimas bei byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog N. T. 2018 m. birželio 18 d., apie 19.50 val., Justiniškių g. 126, Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Toyota Prius, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į automobilį Volvo S80, v.n. (duomenys neskelbtini), padarydamas žalą, neviršijančią penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bei sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą, t.y., padarė nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
N. T. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad jis savo noru atlygino administraciniu nusižengimu padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas nuobaudas už padarytus nusižengimus, teismas atsižvelgia į tai, kad N. T. padarė pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pačiu pabrėžtina, jog įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė ištirti eismo įvykio, nuo pat nusižengimų padarymo pradžios savo kaltę pripažino ir gailėjosi, yra jauno amžiaus, dirbantis, tačiau gauna nedideles pajamas, yra baustas administracine tvarka, tačiau už mažareikšmį pažeidimą, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaip transporto priemonės vairuotojas nėra baustas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta pakankamai nežymiai, t. y. šiek tiek įbrėžtas galinis bamperis, padarytą žalą N. T. atlygino. Taigi, teismo įsitikinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirtos net ir minimalios administracinės nuobaudos - baudos būtų neproporcingos ir neadekvačios padarytiems teisės pažeidimams, o tuo pačiu tai neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo principų. Taigi už nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos mažesnės baudos nei šių normų sankcijose numatytos minimalios baudos. Teismo įsitikinimu, paskyrus būtent tokias nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 675 straipsnio 3 dalimi, teismas atsižvelgdamas į N. T. finansinę padėtį: gauna nedidelį atlyginimą, kurio pakanka tik svarbiausioms reikmėms patenkinti, šiuo nutarimu skirtiną baudą išdėsto vieneriems metams, įpareigojant N. T. kas mėnesį mokėti po 35 Eur baudos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,
nutaria:
N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
N. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, N. T. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant N. T. kas mėnesį mokėti po 35 (trisdešimt penkis) eurus baudos, pirmą įmoką sumokant iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos ir po to kiekvieną mėnesį mokant iki atitinkamo mėnesio pabaigos.
Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 18085368852 ir įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.