Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. R. U. (I. R. U.), skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-22159-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22159-2025 I. R. U. buvo nubaustas 360 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 8 d. 16.17 val. Vilniuje, Vilnius- Naujoji Vilnia (4+634 km) vairuodamas automobilį „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 73.11, 170 punktus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. R. U. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti– pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės. Savo skundą argumentavo tuo, kad jis pripažino padaręs nurodytą nusižengimą, jo neginčijo, suvokia nusižengimo pavojingumą, nuoširdžiai dėl jo gailisi. Pareigūnė priimdama skundžiamą nutarimą nevertino jo pateiktų paaiškinimų apie reikšmingas aplinkybes, dėl kurių prašė netaikyti jam administracinio poveikio priemonės. Jis yra neįgalus, turi tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumą, turi itin didelių, nepagydomų problemų su nugara, nuolat jaučia skausmą kojų ir nugaros srityje, jam sunku vaikščioti, atsistoja tik rankų pagalba, eina pasiremdamas lazdele. Taip pat turi ir širdies problemų ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2025 m. jam pradėtas reabilitacinis gydymas, siekiant sumažinti skausmus. Į šias procedūras jis negali vykti be automobilio. Jis konsultuojasi su mikrochirurgu dėl operacijos, jam taikomas gydymas, reikalingi nuolatiniai vizitai pas gydytoją. Gydytojas rekomendavo vengti fizinių krūvių, įskaitant ilgus pasivaikščiojimus. Atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, bus reikšmingai apribotos galimybės jam judėti, atlikti gydymo procedūras, keliauti, dirbti. Jis yra vienintelis asmuo šeimoje, vairuojantis transporto priemonę. Įvykio dieną jis vyko pas neįgalią garbingo amžiaus uošvę, kuriai nustatytas didžiausias spec. poreikių lygis ir sunkus neįgalumas, sulaukęs skambučio, kad jai pablogėjo sveikata. Jam tenka nuolat vežioti uošvienę į gydymo įstaigas, nes ji susilaužė klubo kaulą (b.l. 3). Uošvienė gyvena su neįgalia dukra, todėl būtent jam tenka rūpintis jų ūkiu, padėti su įvairiais darbais, atvežti būtinų prekių. Atėmus teisę vairuoti, jis negalės realiai ir veiksmingai padėti šiems giminaičiams. Pareiškėjas nurodė, kad jo Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo tyčinis, buvo neatsargus. Jis yra itin pavyzdingas ir atsargus vairuotojas, laikosi KET reikalavimų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Dėl jo kaltės nėra įvykusių eismo įvykių. Toks įvykis pirmas jo ilgoje 30 metų vairavimo praktikoje. Jis neturėjo tikslo sąmoningai ignoruoti pervažos signalą. Privažiavęs prie pervažos įsitikino, kad užtvaras yra pakeltas, joks traukinys prie pervažos neartėja. Dėl saulės jis nepamatė raudono šviesoforo signalo. Tik įvažiavęs į pervažą pamatė, kad pradėjo leistis užtvaras. Jis neturėjo kito pasirinkimo tik kaip užbaigti manevrą, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jis nuolat važinėja šiuo keliu ir toks pažeidimas jam yra vienintelis. Ateityje pasižada būti atsargesnis ir nepažeidinėti KET reikalavimų. Siekdamas pagerinti šeimos finansinę padėtį, 2025 m. kovo 12 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, atliekant darbo funkcijas, jam tenka daug važinėti po įvairius objektus Lietuvoje, užsakyti ir pristatyti statybines medžiagas, vežioti darbuotojus. Netekęs teisės vairuoti, jis negalės vykdyti darbinių funkcijų ir praras pragyvenimo šaltinį, atsižvelgiant į sveikatos problemas, jam susirasti kitą darbą bus neįmanoma. Mano, kad specialiosios teisės atėmimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas pritaikius tik administracinę nuobaudą – baudą (b.l. 2-4).

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas I. R. U. pateikė prašymą nagrinėti skundą jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (b.l. 4). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 3 dalimi, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui ir pareiškėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už: 1) važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, 2) prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, 3) įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, 4) savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, 5) įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, 6) specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, 7) kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.

Kelių eismo taisyklių 73.11 punktas nustato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui.

Kelių eismo taisyklių 170 punktas nustato, jog duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.

I. R. U. neneigia fakto, kad 2025 m. gegužės 8 d. 16.17 val. vairuodamas automobilį „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į geležinkelio pervažą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Neneigia žinantis KET taisyklių reguliavimą, įtvirtinantį draudimą važiuoti per geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Be jo paaiškinimo nusižengimo padarymo faktines aplinkybes patvirtina byloje pateikti vaizdo įrašai, nuotraukos, UAB „LTG kompetencijų centras“ 2025 m. liepos d. pranešimas. Tokį savo sprendimą pareiškėjas aiškina tuo, kad nusižengimą padarė neatsargiai, nes jį apakino saulė ir nepastebėjo užsidegusio raudono šviesoforo signalo. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad raudoni pervažos šviesoforo signalai mirksi jau nuo pat įrašo pradžios 17.58 val., vairuotojo automobiliui dar net nepasirodžius filmuojamoje zonoje, juos vairuotojas turėjo matyti iš toli, išniręs iš posūkio vingio, kadangi kelias buvo tuščias, jokių kitų transporto priemonių ar kitų kliūčių ribojančių matomumą kelyje nebuvo, draudžiantys eismą signalai mirksėjo visą laiką, kol „Mazda 5“ vairuotojas važiavo iki stop linijos, ją kirto, įvažiavo į pervažą. Jam įvažiavus į pervažą ir nespėjus jos kirsti pradėjo leistis pervažos užtvarai.

Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 3.14 papunktyje užtvaras apibrėžtas, kaip įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per geležinkelio pervažą sustabdyti, sudarytas iš užkardo ir pavaros. Kai geležinkelio pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis geležinkelio pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Iš šio apibrėžimo išeina, kad eismą pervažoje reguliuoja ne pats užtvaras, o būtent šviesoforo signalas. Užvaras tik papildoma mechaninė apsaugos priemonė. Neabejotinai eismo dalyvis pirmenybę turėtų teikti ne užtvaro padėčiai, o šviesoforo signalui, ir laikytis Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto, numatančio, kad du pakaitomis mirksintys raudoni šviesoforo signalai draudžia eismą, reikalavimų. Šiuo atveju užsidegęs raudonas šviesoforo signalas yra įspėjimas vairuotojams, kad tuoj bus nuleidžiamas užtvaras ir jie turi sustoti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį I. R. U. patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nesiekė piktybiškai pažeisti KET ar sukelti pavojingos situacijos, tik važiavo, pasikliaudamas pakeltu užtvaru, neapdairiai nepastebėdamas užsidegusio šviesoforo signalo, jo Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Teismo vertinimu, pareiškėjas draudžiančius signalus galėjo pamatyti iš pakankamai toli. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, privažiavimas prie pervažos nėra tiesus, kelias daro vingį, tad saulė pozicija kinta ir negalėjo akinti visą laiką, bet to, 16.17 val. gegužės 8 d. ji yra pakankamai aukštai, vaizdas įraše yra itin ryškus. Šviesoforo signalas neužsidegė staiga, ir vairuotojas turėjo visas galimybes jį pamatyti privažinėdamas prie pervažos ir tinkamai reaguoti, tačiau pasirinko sąmoningai jį ignoruoti. Kad šviesoforo signalo nepaisymas yra pavojingas elgesys, akivaizdžiai matyti vaizdo įraše - užtvarai pradėjo leistis pareiškėjui nespėjęs pervažiuoti pervažos. Dėl šių aplinkybių nemanytina, kad individualus pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas.

Vertinant I. R. U. charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus nei karto nebuvo baustas administracine tvarka, gailisi dėl padaryto pažeidimo, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nustatyta ir kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusižengimą padarė, kai jam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo neturi atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ir nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu. I. R. U. dirba, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai. Šie duomenys teigiamai charakterizuoja pareiškėją.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į ypatingas pareiškėjo šeimynines aplinkybes. Byloje yra duomenys, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti jo artimi giminaičiai, turi negalias (pagal neįgalumo pažymėjimą jo uošvienei L. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas neįgalumas, jos dukrai A. T. – (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis), pačiam pareiškėjui nustatytas tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, jis nurodė susiduriantis su judėjimo sunkumais, jam neterminuotai išduota asmens su negalia automobilio statymo kortelė. Taigi pareiškėjo šeimoje yra nuolatinis medicininės priežiūros poreikis, ir jis yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti savo šeimos nariais, nuvežti juos į gydymo ar ugdymo įstaigas, kadangi kaip nurodė yra vienintelis vairuojantis asmuo.

Aukščiau išvardintos aplinkybės apie pažeidėjo asmenybę, jo giminaičių sveikatos būklę, leidžia svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimo galimybę. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, sprendžia, kad šiuo atveju jos laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, šioje byloje administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimaliam terminui, skyrimas I. R. U., jo šeimos nariams sukeltų reikšmingų neigiamų padarinių. Šiuo atveju, pareiškėjo patiriami nepatogumai bei suvaržymai yra laikytini neteisinga jo neteisėto elgesio pasekme ir vertinami kaip pernelyg griežti. Teismo nuomone, pareiškėjo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, o pats administracinės teisenos procesas bei paskirta minimali bauda jau turės ir padarys atitinkamą poveikį.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti I. R. U. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo I. R. U. (I. R. U.) skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22159-2025 administracinio poveikio priemonės skyrimo dalyje – I. R. U. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės– teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.