- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- I-3875-414/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01481-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui A. D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 800 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 5-6) ir atsiliepime į Marijampolės pataisos namų atsiliepimą (b. l. 48-49) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atliko nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio, jis yra invalidas, serga išsėtine skleroze. Atvykęs į Marijampolės pataisos namus vieną savaitę praleido karantino kameroje, kurioje nebuvo lango, būdavo prirūkyta, todėl pablogėjo savijauta, tekdavo dusti nuo oro trūkumo. Pasivaikščioti išvesdavo į mažą kiemelį, kuriame nebuvo vietos pajudėti. Sanitarinėse patalpose nebuvo klozeto (tik skylė grindyse), o jis tupėti negali dėl ligos (praranda koordinaciją). Iš jo buvo tyčiojamasi. Buvo paskirtas į būrį Nr. 19, gyvenamąją patalpą Nr. 1, kurioje buvo 20 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkanti ploto norma buvo mažesnė, nei nustatyta teisės aktuose. Buvo rūkoma ne tik koridoriuje, bet ir sekcijoje, prausykloje, tualete. Gyvenamojoje patalpoje buvo du nedideli langeliai, tačiau nebuvo papildomos ventiliacijos, todėl naktimis trūkdavo oro. Sanitariniame mazge buvo du klozetai, tačiau vienas iš jų buvo nepatogiai pastatytas (per arti pisuaro), todėl susidarydavo eilė ir tai sukeldavo nepatogumus. Buvo pilna tarakonų, pelių, nebuvo galima į spinteles pasidėti maisto. Esant blogai savijautai, buvo neįmanoma pasikviesti budinčio pareigūno, budėjimo bokštelyje pareigūnas niekada nesėdėdavo. Buvo priverstas pasirašyti, kad yra viskuo patenkintas, nes būtų paskirtas į tokį būrį, į kurį negalėtų eiti. Dėl tokių kalinimo sąlygų pablogėjo sveikata, pasidarė labiau uždaras, pradėjo nebepasitikėti žmonėmis, patyrė dvasinį išgyvenimą, emocinę depresiją, pažeminimus. Prašė Marijampolės pataisos namų atsiliepimą pripažinti nepagrįstu ir skundą tenkinti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas - Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-12) nurodė, kad pareiškėjas A. D. į Marijampolės PN atvyko 2016 m. kovo 8 d. ir buvo paskirtas į būrį Nr. 19, 191 brigadą, gyvenamąją patalpą Nr. 1, kurios plotas 39,60 kv. m. ir įrengta 20 gyvenamųjų vietų. Todėl vienam nuteistajam teko 1,980 kv. m. gyvenamojo ploto. Asmeninių pokalbių su nuteistuoju metu buvo domėtasi, ar jam tinka gyvenimo sąlygos 19-ame būryje ir suteikta galimybė gyventi kitame būryje, tačiau šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo, nusiskundimų neišreiškė, savo apsisprendimą patvirtino pareiškimais. 19-as būrys susideda iš įvairių patalpų bei erdvaus kiemo. Nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį, pataisos įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka lankyti vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę, gali dirbti VĮ „Mūsų amatai“, gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, kurioje, labai aiškiai atskiriamas kalinimo režimas kamerų tipo patalpose ir pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose ir nustačius, kad miego patalpoje nuteistasis privalo būti tik miego metu, nors ji ir perpildyta, tačiau tai nepripažintina kankinančiomis, žeminančiomis ar kitokiomis žmogaus teises pažeidžiančiomis sąlygomis. Todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto, nepagrįsti. Patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų. Pastebėjęs pažeidimus į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiškėjas, tačiau to nedarė. Gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinimas vyksta per langus ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. 19 būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 3 klozetai ir 2 pisuarai, tarp klozetų įrengtos pertvaros, prausykloje įrengtas dušas, įrengti keturi šalto vandens čiaupai. Sanitariniu mazgu gali naudotis ir neįgalūs asmenys. 19-o būrio nuteistieji nėra skundęsi, jog jiems kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, nei vienas nelaukė eilėje dėl sanitarinių ar higienos reikalų atlikimo. Dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, vabzdžių ir graužikų kontrolė ir naikinimas vyksta operatyviai, išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Prie 19-o būrio yra stacionarus postas, kuriame visą parą budi pareigūnai, į kuriuos bet kada gali kreiptis būrio nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose nerūkoma. Pareiškėjo buvimo karantino patalpose metu, vienam asmeniui teko apie 5,79 kv. m. ploto ir tai atitiko minimalų vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą. Atsakovas neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas, į Psichologinę tarnybą jis nėra kreipęsis. Kadangi Marijampolės PN jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė ir prievolė atlyginti neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 51; ABTĮ 74 str. 7 d.), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punkte nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), pažeidimo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 8 d. laisvės atėmimo bausmės atlikimui Marijampolės PN buvo paskirtas į 192 brigadą (b. l. 13-14). Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 4/07-139 patvirtinta diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema (b. l. 18-19), patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad 19 – ame būryje apgyvendinami vyresnio amžiaus virš 40 metų gero (patenkinamo) elgesio nuteistieji. 19-o būrio 1-a gyvenamoji patalpa, kurioje gyveno pareiškėjas, yra 39,60 kv. m. ploto (schemoje pažymėta 1-5; b. l. 45) ir joje tiek pareiškėjo, tiek atsakovo teigimu, buvo 20 gyvenamųjų vietų. Todėl vienam asmeniui teko 1,98 kv. m. gyvenamojo ploto. Akivaizdu, kad pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN metu, nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. liepos 12 d. (b. l. 37), atsakovas neužtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam nuteistajam, t.y. minėtu laikotarpiu (keturis mėnesius) gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 nebuvo užtikrinama Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio 3,1 kv. m. minimalaus gyvenamojo ploto norma (trūko 1,12 kv. m.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2016 m. kovo 8 d. pareiškimu (toliau – ir Pareiškimas; b. l. 20) pareiškėjas atsisakė persikelti į kitą būrį, kuriame būtų užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas vienam nuteistajam ir pareiškė, jog pretenzijų dėl gyvenamojo ploto būryje Nr. 19, būrio patalpų ir teritorijos neturi. Nors pareiškėjas teigia, kad minėtą pareiškimą jis buvo priverstas pasirašyti dėl to, kad netektų susidurti su daug baisesniais dalykais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jam nebuvo varžoma teisė pateikti skundą teismui bei atsiliepimą į Marijampolės PN atsiliepimą šioje byloje, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turėdamas teisę skųsti atsakovo veiksmus ir galėdamas nevaržomai šia teise naudotis, pareiškimą pasirašė verčiamas pareigūnų. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo į bylą pateiktu Pareiškimu ir pareiškėjo samprotavimus apie galimybę susidurti su daug baisesniais dalykais, jei nepasirašys Pareiškimo, atmeta kaip nepagrįstus.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje nurodoma, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 18-21 punktai. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo sudaromos sąlygos tinkamą laiką pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimą sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas deklaratyviu ir nepagrįstu.
Ginčui aktualiu laikotarpiu pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), kurios 3 punkte numatyta, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje buvo du nedideli langeliai, nebuvo papildomos ventiliacijos, todėl naktimis trūko oro.
Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 37-39, 32-34, 21-23, 24-25), iš kurių matyti, kad tiriant nuteistojo skundą, nevyriausybinės organizacijos „Iustitia Est Fundamentum“ peticiją, atliekant periodines kontroles, be kita ko nustatyta, jog 19 būrio 191 brigados gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, vėdinimas iš sanitarinio mazgo vyksta natūralios traukos kanalais, Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Langų dydžio Higienos norma nereglamentuoja, be to langų dydžio keitimas yra susiję su pastato rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, todėl vadovaujantis Higienos normos 3 punkto nuostatomis, tokiu atveju Higienos norma veikiantiems Marijampolės PN netaikytina. Byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, natūralaus apšvietimo koeficientas, kurį sąlygoja langų dydis, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų dėl patalpų vėdinimo, langų dydžio, todėl pareiškėjo argumentai dėl nedidelių langų, netinkamo gyvenamųjų patalpų vėdinimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais tarakonais ir graužikais, esančiais gyvenamosiose patalpose.
Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos 20 p.). Iš atsakovo į bylą pateiktos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422), sudarytos tarp Marijampolės pataisos namų ir UAB „Dezinfa“ ir šios sutarties priedo Nr. 01/16/27/10-2 (b. l. 26-31) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu paslaugų teikėjas įsipareigojo teikti dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas (kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas) Marijampolės pataisos namų patalpose (~ 1 100 kv. m.). Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte (b. l. 32-34) konstatuojama, kad gyvenamosiose patalpose ir virtuvėlėse prie gyvenamųjų patalpų operatyviosios kontrolės metu tarakonų nepastebėta bei kad nuteistieji patvirtino jog tarakonų nėra. Todėl nesant byloje duomenų paneigiančių aplinkybę, jog tokios paslaugos buvo teikiamos, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog pastebėjęs gyvenamosiose patalpose tarakonus ar graužikus jis apie tai informavo Marijampolės PN administraciją ar kreipėsi į kitas institucijas, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad vabzdžių, graužikų naikinimas ir kontrolė Marijampolės pataisos namų gyvenamosiose patalpose nebuvo atliekama. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), vykdant Higienos normos 20 punktą, nenustatyti.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildiną iš nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose patalpose, koridoriuose, prausykloje, tualete.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos 7 punkte nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose, laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Į bylą pateiktas Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 46-47) patvirtina aplinkybę, kad pagal nuteistojo skundą atlikus operatyviąją kontrolę buvo nustatyta, jog rūkalų kvapo nesijaučia, visuose koridoriuose iškabinti rūkymą draudžiantys ženklai. Patikrinimo metu Marijampolės PN Ūkio skyriaus vedėjas pateikė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir kontrolės skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. faktų fiksavimo protokolą Nr. ATK2-205, kuriame nurodoma, jog Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus specialistai patikrinimo metu pažeidimų nenustatė. Todėl atsakovui pateikus pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes (dėl rūkymo gyvenamosiose patalpose, koridoriuose, prausykloje, tualete) paneigiančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas Higienos normos 7 punkto ir Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų nėra pažeidęs.
Pareiškėjas taip pat akcentavo, jog savaitę prieš paskiriant į 19 būrį, jis netinkamomis sąlygomis buvo laikomas karantino patalpoje (nebuvo lango, sanitarinėse patalpose nebuvo klozeto, buvo tik skylė grindyse, o jis tupėti negali dėl ligos - serga išsėtine skleroze.
Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 62 ir 64 punktais, kaip naujai atvykęs nuteistasis, pareiškėjas laikinai, prieš paskiriant bausmę atlikti į gyvenamosios zonos konkretų būrį, septynias dienas, t. y. trumpą laiko tarpą, buvo laikomas karantino patalpose. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą ir karantino patalpose, patikrinimo akte (b. l. 21-23) pažeidimų nenustatė. Konstatavo, kad yra įrengti sanitariniai mazgai, šalto vandens tiekimo sistema, atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Teisės aktai nenumato, kokio tipo tualetai (sėdimi ar tupimi) turi būti įrengti karantino patalpose, todėl negalima konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl savo sveikatos būklės jis negali naudotis tupimu tualetu. Tuo tarpu į bylą pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. „Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“ (b. l. 89), patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjui nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, kad jis, be kita ko, negali dirbti viršvalandinių darbų, darbų aukštyje virš 1,3 m., darbų pavojingose patalpose, tačiau nėra draudžiama dirbti darbą susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais ar veikiant kitiems ergonominiams veiksniams, todėl pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo tupėti vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad patalpų langai, jų dydis yra susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl vadovaujantis Higienos normos 3 punkto nuostatomis, veikiantiems Marijampolės PN netaikytini. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų karantino patalpoje atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina ir dėl patirtų nepatogumų, esant per mažam kiekiui ir nepatogiai pastatytų klozetų.
Klozetų kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos). Normos numato, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriuose, be kita ko, turi būti klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų). Įvertinus santykį tarp 19-ame būryje apgyvendinto nuteistųjų skaičiaus ir sanitariniuose mazguose įrengtų unitazų (klozetų) skaičiaus, vertintina, kad klozetų (unitazų) kiekis sanitariniame mazge galėjo būti nepakankamas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis su daug kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.). Pareiškėjo teiginys, jog reikėdavo laukti eilėje prie tualeto dėl to, kad vienas unitazas buvo nepatogiai pastatytas, vertintinas kaip subjektyvaus pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN sargybos bokštelyje būtų nebuvę budinčio pareigūno, taip pat duomenų, jog pareiškėjas apie tokią situaciją būtų informavęs Marijampolės PN administraciją, nepagrįstu laikytinas pareiškėjo teiginys, kad dėl budinčiojo pareigūno nebuvimo jis patyrė perteklinius nepatogumus.
Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kalinimo sąlygų jam pablogėjo sveikata, pasidarė labiau uždaras, pradėjo nebepasitikėti žmonėmis, patyrė dvasinį išgyvenimą, emocinę depresiją, pažeminimus, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialią Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos pažymą (b. l. 44), kurioje nurodoma, kad A. D. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Psichologinę tarnybą kreipęsis nebuvo. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos dokumentus (b. l. 57-87), kitus medicinos dokumentus (b. l. 88, 92, 93, 94, 95), matyti, kad pareiškėjo sveikatos būklė (negalavimai ir diagnozės) iš esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos būklės ir atsirandančių sveikatos sutrikimų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodytus sutrikimus sukėlė netinkamos kalinimo sąlygos. Taigi, teismas vertina, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio (ABTĮ 57 str.).
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 straipsnio 8 punktas taip pat numato, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (pvz. 2000 m. spalio 10 d. EŽTT sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (ABTĮ 13 str., 20 str.). Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A-1491-575/2015, Nr. A-1275-575/2015 nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui keturis mėnesius kalinamam pažeidžiant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą ir su tuo susijusius vienam asmeniui tenkančius sanitarinėse patalpose esančių įrengimų kiekius, tačiau nustatytus pažeidimus pareiškėjui iš dalies kompensuojant judėjimo laisve viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, suteikta galimybe sportuoti (b. l. 15-16), lankyti sveikatos priežiūros tarnybą, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b. l. 17), atsižvelgiant į tai, kad buvimas gyvenamojoje patalpoje jam buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku, byloje nesant įrodymų, kad Atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis bei, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas (nepakako 1,12 kv. m. teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui turėjusios tekti ploto normos) viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, į tai, kad pareiškėjo patalpinimą į Marijampolės pataisos namus sąlygojo sąmoningi paties pareiškėjo veiksmai – jis padarė nusikaltimą, ir jam turėjo būti akivaizdu, kokios dėl to kils pasekmės, bei į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, byloje esant jo pasirašytam Pareiškimui dėl atsisakymo būti perkeltam į kitą būrį, kuriame būtų užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir teritorija, teismas daro išvadą kad byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimo Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimams laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista A. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Pareiškėjo A. D. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.