Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant vertėjai Jūratei Jančiulienei, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB „E“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., būdamas UAB „E“ direktoriumi bei atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad įmonėje būtų atlikta pilna metinė turto ir įsipareigojimų inventorizacija už 2014 metus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių (Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1070 redakcija) 7 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹ str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. neigė padaręs pažeidimą. Paaiškino, kad įmonėje yra atliekamos inventorizacijos, kadangi įmonė turi atsiskaityti su banku, tačiau kokios inventorizacijos turi būti atliktos nelabai supranta. Ar įmonėje metinė turto ir įsipareigojimų inventorizacija buvo atlikta, nežino, tačiau mano, kad ji buvo atlikta. Patikrinimo metu nelabai suprato, kokių dokumentų prašo pateikti mokesčių inspekcijos pareigūnai, todėl šių inventorizacijų galimai nepateikė.

Liudytoja A. S. parodė, kad kartu su vyru dirba kavinėje. Apie įmonėje atliekamas inventorizacijas nelabai supranta. Patikrinimo metu mokesčių inspektoriams nunešė jų prašomus dokumentus, tačiau, ar buvo visi reikiami dokumentai, nežino. Tą dieną nebuvo buhalterės, todėl mokesčių inspektoriai su buhaltere bendravo kitą dieną. Ar įmonėje yra sudaryta inventorizacijos komisija, nežino.

Liudytoja M. M. parodė, kad nuo 2011 metų dirba UAB „E“ buhaltere. Įmonėje nėra sudaryta inventorizacijos komisija, tačiau šių metų sausio 2 d. įmonėje buvo atlikta ilgalaikio turto ir inventoriaus inventorizacija, kurią atliko laikinai sudaryta komisija. 2015 m. rugpjūčio mėnesį mokesčių inspekcija kavinėje atliko patikrinimą. Visus dokumentus, kurių prašė mokesčių inspektoriai, tame tarpe ir turto bei įsipareigojimų inventorizaciją, išsiuntė elektroniniu paštu.

Liudytojas, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas, T. S. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. su kolege N. M. pagal pavedimą atliko patikrinimą kavinėje „E“. Buvo tikrinami įmonės dokumentai, pirmą kartą pažeidimų nustatyta nebuvo. Šioje kavinėje patikrinimą darė du kartus, bendravo su direktoriumi, jo žmona bei buhaltere. Atvažiavę kitą dieną paprašė pateikti 2014 metų įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašą, tačiau jis nebuvo pateiktas. Įmonės buhalterė nurodė, kad tokia inventorizacija įmonėje nedaroma. Dalis prašomų dokumentų buvo atsiųsti elektroniniu paštu, tačiau inventorizacijos aprašas elektroniniu paštu neatsiųstas.

Liudytoja, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, N. M. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį su vyr. specialistu T. S. atliko patikrinimą kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tikrino įmonės dokumentus, tačiau įmonėje nebuvo buhalterės, todėl ne visi dokumentai buvo pateikti. Po savaitės į kavinę atvažiavo antrą kartą, tuomet patikrinime dalyvavo įmonės buhalterė, tačiau nebuvo pateiktas įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aktas už 2014 metus. Buhalterė nurodė, kad tokio akto nėra.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas R. K. teismo posėdyje nurodė, kad protokolas A. G. surašytas pagrįstai ir teisėtai, veika kvalifikuota tinkamai, todėl už padarytą pažeidimą prašo A. G. nubausti administracine bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetą, daro išvadą, kad A. G. kaltė pažeidus apskaitos taisykles yra įrodyta. ATPK 173¹ str. 2 d. numatyta atsakomybė už buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad pagal ATPK 173¹ str. 2 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1070 redakcija) patvirtintų Inventorizacijos taisyklių (toliau – Inventorizacijos taisyklės) 7 p. nustatyta, kad subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, o subjektai, kurių veikla sezoninė, atsargų likučius privalo inventorizuoti tą laikotarpį, kurį atsargų likučių subjektuose yra mažiausiai, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną. Inventorizacijai įforminti subjektai sudaro inventorizavimo aprašus, sutikrinimo žurnalus arba, jeigu reikia, kitus apskaitos registrus (Inventorizacijų taisyklių 50 p.). Pagal Inventorizacijos taisyklių 64 p. subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo, kaip nustatyta Taisyklių 62 p., priėmimą.

Byloje esančios 2015 m. rugpjūčio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. faktų fiksavimo pažymos (22-27 b. l.), 2015 m. rugpjūčio 31 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (19-21 b. l.), liudytojų mokesčių inspekcijos pareigūnų T. S. ir N. M. parodymai patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. UAB „E“ buvo atliktas mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimas. Patikrinimų metu įmonės direktoriaus bei buhalterės buvo pareikalauta pateikti 2014 metų įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. patvirtinti, jog patikrinimo metu buvo atlikta įmonės turto ir įsipareigojimo inventorizacija negalėjo ir nurodė, kad galimai ji buvo atlikta, tik nebuvo pateikta pareigūnams. Bylą nagrinėjant teisme A. G. pateikė teismui 2015 m. sausio 2 d. A. G. patvirtintą ilgalaikio turto inventorizacijos apyrašą ir 2015 m. sausio 2 d. A. G. patvirtintą inventoriaus inventorizacijos aktą ir nurodė, jog įmonėje inventorizacija buvo atlikta, tačiau nesuprato, kokius dokumentus reikia pateikti patikrinimą atlikusiems pareigūnams, todėl jos nepateikė. Įmonės buhalterė M. M. teismo posėdyje nurodė, kad teismui pateikti dokumentai – inventorizacijos apyrašas bei aktas – buvo sudaryti 2015 m. sausio 2 d. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. bei liudytojos M. M. parodymus, jog įmonės turto ir įsipareigojimo inventorizacija buvo atlikta iki įstatymo nustatyto termino vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismo posėdyje apklausti mokesčių inspekcijos pareigūnai T. S. ir N. M. nuosekliai tvirtino, kad tiek įmonės direktoriaus, tiek buhalterės prašė pateikti 2014 metų įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašą, tačiau inventorizacijos aprašas jiems nebuvo pateiktas. Pareigūnų parodymai sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, duomenų, kad pareigūnai siektų apkalbėti A. G., nėra, todėl jais teismas netikėti neturi pagrindo. Be to, liudytoja M. M. patvirtino, kad įmonėje inventorizacija turėjo būti atlikta iki 2015 m. sausio mėnesio, tačiau patikrinimo metu inventorizacijos aprašo pareigūnams nepateikė, kodėl nepateikė, paaiškinti negalėjo. Iš teismui pateikto inventoriaus inventorizacijos akto matyti, kad šis aktas yra atspausdintas 2015 m. spalio 27 d. (47 b. l.). Įmonės buhalterė M. M. nurodė, kad inventorizacijos aktas yra kompiuterinėje laikmenoje, jį atspausdinti galima bet kurią dieną, tačiau byloje įrodymų, jog UAB „E“ iki patikrinimo buvo atlikta 2014 metų įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacija, nėra. Liudytojas T. S. teismo posėdyje peržiūrėjęs A. G. pateiktą ilgalaikio turto inventorizacijos apyrašą ir inventoriaus inventorizacijos aktą, patvirtino, jog patikrinimo metu būtent šių dokumentų reikalavo pateikti, tačiau jų tarp tikrinamų dokumentų nebuvo ir nei įmonės vadovas, nei buhalterė jų nepateikė, elektroniniu paštu per nustatytą terminą neatsiuntė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad įmonėje turto ir įsipareigojimų inventorizacija buvo atlikta po mokesčių inspekcijos patikrinimo, kas sudaro pagrindą daryti išvada, jog UAB „E“ 2015 m. sausio 1 d. visiška turto ir įsipareigojimų inventorizacija nebuvo atlikta. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. G., būdamas UAB „E“ direktoriumi bei atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad įmonėje už 2014 metus būtų atlikta pilna metinė turto ir įsipareigojimų inventorizacija ir tuo pažeidė Inventorizacijos taisyklių 7 p. reikalavimus. Tokie A. G. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ str. 2 d., sudėtį.

Dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo

A. G. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. 12 val. atlikus UAB „E“, esančios (duomenys neskelbtini), veiklos patikrinimą, nustatyta, jog 2015 m. rugpjūčio 15 d. kavinėje – restorane „E“ dirbo, t. y., apsirengusi darbo rūbais kavinės klientams, sėdėjusiems lauko pavėsinėje, nešė patiekalus V. K., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. neigė padaręs šį pažeidimą. Paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. V. K. nedirbo, ji tik buvo atėjusi į kavinę pasiteirauti, ar ją būtų galima įdarbinti savaitgaliais. V. K. 2014 m. vasarą dirbo jų kavinėje, tačiau keitėsi darbas su kasa, meniu, todėl paprašė žmonos parodyti, kaip reikia dirbti su kasa, nešti lėkštes bei nuspręsti, ar įdarbinti V. K. Kavinėje tą dieną dirbo barmenas ir jo žmona, V. K. jokių lėkščių nenešiojo. Su V. K. dėl atlyginimo ir darbo sąlygų nesitarė, nes V. K. norėjo dar pagalvoti. Kavinėje V. K. užtruko apie 20-30 minučių, o po kelių dienų pasakė, kad nori dirbti, todėl ją įdarbino pusei etato. Kavinėje specialios darbo aprangos nėra, darbuotojai rengiasi kaip nori.

Liudytoja A. S. parodė, kad kavinėje darbuotojai specialios aprangos neturi, jie turi būti švariai apsirengę. Patikrinimo dieną dirbo barmenas-padavėjas L. V. Buvo daug žmonių, todėl ir ji padėjo nešioti patiekalus. V. K. draugauja su jos dukra E., su kuria patikrinimo dieną buvo susitarusios eiti prie ežero. V. K. į kavinę atėjo apie pietus ir laukdama dukros, paklausė dėl galimybės įsidarbinti. V. K. dirbo pas juos pernai, tačiau keitėsi meniu, kasos aparatas, todėl jai paaiškino bei parodė, kas yra pasikeitę. Tą dieną kavinėje buvo daug žmonių, todėl su V. K. bendravo nešiodama patiekalus. Tarėsi, kad V. K. dirbtų tik savaitgaliais pusę etato, apie atlygį nekalbėjo, nes V. K. dėl darbo norėjo pasitarti su mama. V. K. patikrinimo dieną nedirbo, lėkščių nenešė ir klientų neaptarnavo, o apie sutikimą dirbti pranešė po kelių dienų, dėl ko vėliau buvo įdarbinta.

Liudytoja V. K. parodė, kad UAB „E“ dirbo 2014 m. gegužės mėnesį padavėja. Žinojo šį darbą, yra studentė, todėl norėjo įsidarbinti kavinėje savaitgaliais, kad užsidirbti pinigų. 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, buvo Žolinės, apie pietus nuėjo į kavinę, nes su E. buvo susitarusios eiti maudytis, kartu sugalvojo paklausti dėl darbo. Kavinėje dirbo barmenas-padavėjas L. V. ir A. A. G. ir A. paprašė darbo. A. paaiškino, kad keitėsi meniu bei darbas su kasa. Tuo metu kavinėje buvo daug klientų, todėl A. visko detaliai nepaaiškino, dėl darbo sąlygų ir užmokesčio nesusitarė, nes dar norėjo pasitarti su mama. Ji kavinėje nedirbo, patiekalų nenešiojo. Kitą dieną pranešė, kad nori įsidarbinti ir ją įdarbino. Kavinės padavėjams yra duodami „Švyturio“ marškinėliai ir prijuostės, kuriais jie rengiasi. Minėtą dieną L. V. buvo apsirengęs baltais marškinėliais ir juodomis kelnėmis, A. turėjo prijuostę.

Liudytojas L. V. parodė, kad kavinėje UAB „E“ dirba nuo šių metų vidurio padavėju-barmenu. Rugpjūčio mėnesį klientus aptarnaudavo vienas, kai būdavo daug klientų, padėdavo direktoriaus žmona A. Darbe dėvi savo baltus marškinėlius ir juodas kelnes, prijuostės nesideda, specialios aprangos nėra. Per Žolines kavinėje buvo daug žmonių, todėl jam dirbti padėjo A., kuri nešiojo patiekalus bei dirbo prie baro. Be jų tą dieną kiti padavėjai nedirbo. Tą dieną buvo atvažiavę mokesčių inspektoriai, kurie užsisakė pavalgyti. Pavalgę susimokėjo ir paprašė perskaičiuoti kasą bei pakviesti kavinės direktorių. Perskaičiavo kasą, pakvietė direktorių ir nuėjo toliau dirbti. Patikrinimo dieną matė V. K. lauke, ar ji buvo užėjusi į kavinės vidų, nežino. V. K. patikrinimo dieną kavinėje nedirbo, klientų neaptarnavo, ji pradėjo dirbti galimai po dviejų savaičių.

Liudytojas T. S. parodė, kad į kavinę atvyko apie 11-12 val., užsisakė maisto. Tuo metu kavinėje dirbo du padavėjai: berniukas, pas kurį užsisakė maistą ir V. K., kuri tuo metu nešiojo patiekalus lauke esantiems klientams, stovėjo už baro, tvarkėsi. Pavalgę atsiskaitė ir nuėjo prie už baro stovinčios V. K., kuriai prisistatę pradėjo patikrinimą. V. K. iš karto išėjo ir su jais nebendravo tik pasakė, kad pakvies direktorių. Atėjęs direktorius nurodyti dirbančių darbuotojų tiksliai negalėjo. Bandė iš V. K. paimti paaiškinimą, tačiau direktorius jai liepė išeiti. Direktorius neigė, jog V. K. dirbo, vėliau nurodė, kad mokėsi. Direktoriaus žmona pasimetė, aiškino, kad V. K. buvo atėjusi pirmą dieną, mokėsi. Liepė jai nunešti patiekalus prie vieno staliuko.

Liudytoja N. M. parodė, kad į kavinę atvažiavo apie pietus, pas barmeną užsisakė maisto. Tuo metu kavinėje prie baro buvo barmenas ir įmonės direktoriaus žmona. Maistą atnešė barmenas, kas aptarnavo kitus klientus, nematė. Pavalgę atsiskaitė ir nuėjo prie baro. Už baro tuo metu nieko nebuvo, iš pagalbinių patalpų ar iš virtuvės atėjo V., kurios paprašė pakviesti ką nors iš administracijos, nes norėjo prisistatyti ir pradėti patikrinimą. Jog V. neštų patiekalus, nematė. A. G. ir jo žmona aiškino, kad V. nedirbo, o buvo atėjusi pas dukrą, pakviesti eiti prie ežero. Direktoriaus žmona sakė, kad kavinėje buvo daug žmonių, todėl paprašė V. nunešti maistą į pavėsinę. Iš V. paaiškinimas paimtas nebuvo, nes direktorius neleido jai nieko rašyti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas neįrodytas.

Pagal DK 98 str. 1 d. 1 p. nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 99 str.). Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Tai, ar konkrečiu atveju fizinių asmenų teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip darbo teisiniai santykiai, turi būti nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2014-11-05 nutartis byloje Nr. ATP-1130-327/2014).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. neigė, kad patikrinimo metu V. K. dirbo kavinėje padavėja ir nurodė, jog V. K. atėjusi į kavinę paprašė ją įdarbinti savaitgaliais. Tuo metu kavinėje buvo daug klientų, todėl žmonos paprašė supažindinti V. K. su darbu ir nuspręsti dėl jos priėmimo. Matė, kaip žmona nešiojo klientams patiekalus ir aiškino V. K. kaip dirbti. V. K. tą dieną nei su kasa, nei su pinigais nedirbo, lėkščių nenešiojo. Dėl darbo užmokesčio su V. K. nesitarė, nes ji nebuvo tiksliai apsisprendusi, ar dirbs. Po kelių dienų V. K. pranešė, kad nori dirbti, todėl ją įdarbino. Liudytoja A. S. nurodė, kad V. K. atėjo į kavinę pas jos dukrą, nes jos turėjo eiti prie ežero. Kol laukė dukros, V. K. pasiteiravo dėl galimybės įsidarbinti savaitgaliais. Pernai V. K. dirbo jų kavinėje, tačiau keitėsi meniu, kasos aparatas, todėl paaiškino V. K., kas keitėsi. Tuo metu buvo daug žmonių, ji nešiojo patiekalus, o V. K. ėjo šalia. Kalbėjo su V. K., kad ji gali dirbti tik pusę etato, tačiau apie atlygį nekalbėjo, nes V. K. dėl darbo norėjo pasitarti su mama. V. K. tą dieną nedirbo ir klientų neaptarnavo. Po kelių dienų paskambinusi pasakė, kad nori dirbti, todėl po savaitės buvo įdarbinta. Liudytoja V. K. patvirtino, kad patikrinimo dieną atėjo į kavinę susitikti su A. G. dukra, su kuria turėjo eiti prie ežero, ir kartu galvojo paklausti dėl galimybės įsidarbinti. Atėjusi į kavinę A. G. ir A. S. paprašė darbo. Praeitais metais dirbo šioje kavinėje, todėl A. S. paaiškino, jog keitėsi meniu bei darbas su kasos aparatu. Dėl darbo sąlygų ir užmokesčio nesitarė, nes tiksliai dar nebuvo apsisprendusi, ar dirbs. Ji patiekalų nenešiojo, nei su kasos aparatu, nei su pinigais nedirbo, tik stebėjo kaip dirba A. S., truputį vaikščiojo kartu su ja. Vėliau jai stovint prie baro prie jos priėjo mokesčių inspektoriai ir pasakė, jog ji dirba. Sakė mokesčių inspektoriams, kad nedirba, tuomet atėjo direktoriaus dukra ir jos išėjo. Po kelių dienų pasitarusi su mama pranešė, jog nori dirbti ir nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo įdarbinta. Liudytojas L. V. nurodė, kad kavinėje dirba padavėju-barmenu. Patikrinimo dieną dirbo vienas, jam padėjo A. S., kuri nešiojo patiekalus bei dirbo prie baro. Matė V. K. stovinčią lauke su direktoriaus dukromis, ar ji buvo kavinės viduje, nežino. Liudytojas T. S. nurodė, kad prieš pradedant kavinėje patikrinimą užsisakė pavalgyti. Būnant kavinėje, matė kaip V. K. nešioja patiekalus lauke esantiems klientams, stovėjo už baro, tvarkėsi. Pavalgę nuėjo prie V. K., kuri tuo metu buvo prie baro, tačiau V. K. nieko neaiškinusi išėjo su direktoriaus dukra. Liudytoja N. M. nurodė, kad kavinėje prie baro buvo barmenas ir direktoriaus žmona. Kas aptarnavo klientus sėdinčius lauke, nematė. Matė V. K. ateinančią iš pagalbinių patalpų prie baro, tačiau jos dirbančios ir nešančios patiekalus, nematė. Taigi, byloje apklausus patikrinimo dieną kavinėje buvusius asmenis, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo žmona, V. K., L. V., priešingai nei nurodė mokesčių inspekcijos vyr. specialistas T. S., tvirtino, jog patikrinimo dieną V. K. klientams patiekalų nenešė, ji nedirbo, o tik paprašė ją įdarbinti ir jai buvo paaiškinta, kas kavinėje po metų pasikeitė. Vertinant šių asmenų parodymus, jų objektyvumą ir patikimumą, svarbi aplinkybė yra ta jog A. G. yra UAB „E“ direktorius, kuriam gresia administracinė atsakomybė. Liudytoja A. S. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmona, liudytojas L. V. yra UAB „E“ darbuotojas, pavaldus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o V. K. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dukterų draugė, kuri pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį būna įdarbinta jai patogiomis sąlygomis, todėl šiuo atveju sprendžiant, ar A. G. veiksmuose yra nelegalaus darbo požymių, remtis vien tik nurodytų asmenų parodymais, nors jie ir tarpusavyje sutampa, būtų neteisinga, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju, teismas minėtų asmenų parodymus vertina kompleksiškai ir remiasi jais tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei kitų liudytojų – mokesčių inspekcijos pareigūnų – parodymams. Liudytojas T. S. tvirtino, jog matė kaip V. K. nešė patiekalus lauke sėdintiems asmenims, buvo apsirengusi baltais marškinėliais. Teismo posėdyje nurodė, jog sumaišyti V. K. su A. G. žmona negalėjo. Be to, jis nurodė, jog A. S. iškart paaiškino, jog V. K. atėjo pirmą dieną ir mokosi dirbti, liepė jai nunešti patiekalus prie vieno staliuko. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja N. M., kuri nurodė, kad patikrinimo metu A. S. nurodė, kad pavėsinėje buvo daug svečių, todėl paprašė V. K. nunešti maistą į pavėsinę. Įvertinus šiuos parodymus, teismas sprendžia, jog byloje nustatyta, kad V. K. patikrinimo dieną nunešė patiekalus lauke sėdintiems asmenims. Tačiau vien tik epizodiškas patiekalų nunešimas bei tvarkinga apranga (balti marškinėliai), šiuo atveju, negali būti laikomi pakankamu darbo faktui patvirtinti, t. y., kad V. K. realiai vykdė tam tikras konkrečias darbines funkcijas, todėl sprendžiant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir V. K. santykiai turėjo darbo teisiniams santykiams būdingų požymių, šiuo atveju būtina nustatyti ir tai, ar buvo susitarimas dėl darbo, ar V. K. pakluso kavinėje nustatytai darbo tvarkai, dirbo darbą darbdavio naudai, jam vadovaujant ir prižiūrint, ar buvo tartasi dėl darbo funkcijų bei atlyginimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. iš pat pradžių neigė, jog V. K. patikrinimo dieną dirbo kavinėje, nurodė, kad V. K. tik paprašė įsidarbinti, todėl jo žmona V. K. parodė, ką reikės dirbti, dėl darbo sąlygų nesitarė, nes V. K. dar nebuvo apsisprendusi, ar dirbs. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos A. S., V. K., jų nepaneigė ir liudytojai T. S. bei N. M., kurie nurodė, kad patikrinimo metu A. G. teigė, kad V. K. kavinėje nedirba. Aplinkybę, jog patikrinimo dieną V. K. nedirbo, patvirtino ir tą dieną kavinėje padavėju-barmenu dirbęs liudytojas L. V.. Iš 2015 m. rugpjūčio 15 d. faktų fiksavimo pažymos matyti, jog A. G. raštu nurodė, jog nesutinka su užfiksuotais faktais, tame tarpe ir dėl to, kad V. K. dirbo (22-24 b. l.). Pirminiuose V. K. ir A. G. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuota, kad V. K. buvo atėjusi į kavinę paprašyti darbo, būdama kavinėje stebėjo aplinką, o A. S. parodė, kokius darbus reikės dirbti (28-29 b. l.). Liudytojas T. S. teismo posėdyje konkrečiai įvardinti, kokius tiksliai darbus be patiekalų nunešimo V. K. dirbo, nurodyti negalėjo. Kartu patikrinimą atlikusi liudytoja N. M. nematė, kad V. K. dirbtų. Liudytojai T. S. ir N. M. nurodė, kad patikrinimo metu A. S. paaiškino, jog ji V. K. paprašė nunešti patiekalus prie vieno staliuko, nes buvo labai daug žmonių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tarp A. G. ir V. K. buvo susitarimas dėl visų būtinų darbo sąlygų, drausmės, einamų pareigų, darbo organizavimo, atlyginimo už darbą dydžio, jo mokėjimo tvarkos, periodiškumo ir, kad A. G. organizavo nelegalų darbą bei leido V. K. 2015 m. rugpjūčio 15 d. dirbti nepasirašius darbo sutarties, nėra. Aplinkybės, kad A. G. neleido V. K. patikrinimo dieną duoti paaiškinimų bei pats jų nedavė, neįrodo nelegalaus darbo buvimo fakto. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisė pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. ATP-1130-327/2014). Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. G. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d.).

Skiriant nuobaudą už ATPK 173¹ str. 2 d. padarytą pažeidimą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenimis A. G. anksčiau yra baustas, neteistas, dirba, po patikrinimo ištaisė įmonėje nustatytus pažeidimus ir atliko pilną metinę turto ir įsipareigojimų inventorizaciją. Įvertinus nurodytas aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, A. G. skirtina ATPK 173¹ str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1. p., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

A. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ str. 2 d., padarymą skirti 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal ATPK 41³ str. 1 d. A. G. atžvilgiu, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.