Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaiciui, gynejui adv. Aldevinui Šciglai, viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje M. T. gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini). 49-1, Kaune, nevedes, 9 klasiu išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2006-09-15 pagal BK 253 str. 1 d., 145 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. galutine subendrinta bausme 1 metai 3 menesiai laisves atemimo, paleistas atlikus bausme 2007-07-11, kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 2 d. 6 p, 8 p ir

Aprašomoji dalis

nustate:

M. T. 2008-09-05, apie 8 val., netoli UAB „S. A.“, esancio Vakariniame aplinkkelyje 6a, Kaune, kelyje Kaunas – Giraite, veikdamas bendrininku grupeje kartu su asmenimis, kuriu atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta i atskiras, vienam iš ju vairuojant automobili „L. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tycia sukelus autoivyki, tai yra ivažiavus i ta pacia kryptimi judejusio automobilio „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. B. galine dali, ir tokiu budu sustabdžius R. B. vairuojama automobili, viešoje vietoje, tycia, iš chuliganišku paskatu, vienam iš asmenu, kuriu atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta i atskiras, grasinant panaudoti tyrimo metu nenustatyta ginkla – ji nutaikius i nukentejusiji R. B., taip atimant jam galimybe pasipriešinti, kartu su kitais asmenimis M. T. sudave ne mažiau devyniu smugiu kirviais ir beisbolo lazda, taip padare muštines žaizdas kairiojo dilbio srityje su atviru skeveldriniu kairio stipinkaulio ir alkunkaulio lužimu, muštine žaizda kaires šlaunies srityje su atviru kairio šlaunikaulio lužimu, muštine žaizda kairiojo vidinio kulkšnelio srityje, kairio išorinio kulkšnelio lužima, muštines žaizdas dešineje blauzdoje su dešinio šeivikaulio skeveldriniu lužimu, muštines žaidas dešinio žasto srityje, kaireje blauzdoje, poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimus galvoje, šiais bendrais, itin žiauriais veiksmais, padare R. B. sunku sveikatos sutrikdyma.

Kaltinamasis M. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nusikaltimo nepadare, nukentejusiojo nepažista ir pirma karta ji pamate tik teismo posedžio metu. Jo nuomone, 2008-09-05 ryte miegojo savo gyvenamoje vietoje. K. K.-Giraite 2008-09-05 ryta jis nebuvo ir apie R. B. sužalojima nieko nežino. Apie baltos spalvos automobili „L. R.“ taip pat nieko nežino, šio automobilio nera mates, juo važiuoti neteko. Šlepetes, kurios buvo rastos prie automobilio BMW, buvo jo, taciau šias šlepetes 2009 metu vasara jis paliko (padovanojo) iš matymo pažistamam asmeniui, gyvenanciam Lampedžiu g. 10, Kaune.

Nukentejusysis R. B. paaiškino, kad 2008-09-05 apie 8 val. važiavo IX-o forto g. link Giraites. Paskui jo automobili važiavo baltos spalvos Anglijos valstybiniais numeriais visureigis „L. R.“, kuris vienu momentu pradejo iš dešines puses lenkti jo vairuojama automobili. Lenkimo metu minetas automobilis atsitrenke i jo automobilio šona. Sustojus ir išlipus, iš automobilio „L. R.“ iššoko keturi jaunuoliai, tarp kuriu buvo ir kaltinamasis, kuris sedejo ant automobilio galines sedynes ir išlipo (iššoko) per automobilio bagažine. Vienas iš jaunuoliu nukreipe i ji ginkla, o kiti trys, kuriu vienas turejo rankose kirvi, antras – beisbolo lazda, o treciasis – ar kirvi, ar lazda, pradejo ji mušti. Muše su minetais irankiais per rankas, kojas. Viso jam buvo suduota apie dešimt smugiu. M. T. buvo tarp tu asmenu, kurie ji muše su irankiais. Po to jaunuoliai sulipo i automobili ir nuvažiavo. Jam buvo sulaužytos kojos, ranka, padaryta daugybe kitu sužalojimu.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad 2008-09-05 ryte paskambino nukentejusysis ir paaiškino, kad ji sumuše keturi jaunuoliai. Atvykus i ivykio vieta, rado stipriai sužalota R. B., kuris papasakojo, kad jo vairuojama automobili taranavo „džipas“, iš kurio iššoke jaunuoliai ji dauže kirviu, beisbolo lazda. Veliau nukentejusysis minejo, kad iš jam parodytu nuotrauku atpažino ji sumušusius kelis jaunuolius.

Liudytojas M. S. paaiškino, kad 2008-09-05 apie 8 val. važiuodamas savo automobiliu iš Giraites žvyrkeliu link Kauno vakarinio apvažiavimo, neprivažiavus UAB „ S. A.“, dešiniame kelkraštyje mate stovinti automobili „Audi 100“ , o kitoje kelio puseje gulinti vyra, prie jo koju kraujo bala. Sustojus pamate, kad vyras stipriai sužalotas. Šis asmuo sake, kad i jo automobili atsitrenke kažkoks „džipas“ angliškais numeriais iš kurio iššoko 4 jaunuoliai su kirviais ir ginklu, ji sužalojo ir nuvažiavo.

Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, paaiškino, kad 2008-09-05 apie 8 val. važiuojant netoli IX forto mate greitai pravažiuojanti baltos spalvos automobili „L. R.“. Šiame automobilyje pastebejo keturis jaunuolius. Kiek pavažiaves pamate kelkraštyje stovinti automobili „Audi 100“, o kitoje puseje kelio gulinti sužalota žmogu. Šis asmuo nurode, kad, iššoke iš „džipo“, ji kirviais sumuše keturi asmenys, o vienas ju turejo ginkla.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad 2008-09-05 iš ryto kaltinamasis buvo kartu su ja bute (duomenys neskelbtini), Kaune.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Nusikaltimu tyrimo valdyboje. Kaltinamasis yra jam žinomas, buvo itariama, kad grupuote, kuriai priklauso ir M. T., vykde vagystes iš bankomatu. Ši grupuote naudojosi automobiliu „L. R.“ baltos spalvos su vairu dešineje. 2008-08-29 buvo pradetas šio automobilio slaptas sekimas, kurio metu nustatyta, kad automobilis dažniausiai paliekamas prie Neries kr. (duomenys neskelbtini) namo, Sajungos a. 9 namo, kartais Krišciukaicio ir Kalnieciu g. 2008-09-05 1²⁰val. šis automobilis sustojo prie Sajungos a. 9 namo. 2008-09-05 apie 13-14 val. automobilis buvo pastebetas prie Baltijos g. (duomenys neskelbtini) namo. 2008-09-07 2²⁰ val. prie automobilio pastebeti du vyrai, kurie iš jo paeme kažkokias grandines ir nuneše. 2⁵⁸ val. tie patys du vyrai grižo prie automobilio ir ji padege, o iš ivykio vietos nuvažiavo automobiliu BMW M5. Persekiojant ši automobili, Lampedžiu ir Goštautu g. sankryžoje jis buvo blokuotas. Taciau asmenys iš važiuojancio automobilio pabego.

Liudytoja I. K. paaiškino, kad ji dirba Santakos PK tyreja ir jai nusikaltimo padarymo diena, 2008-09-05, teko apklausti nukentejusiji R. B.. Apklausa vyko KMUK, skubios pagalbos skyriuje.

Liudytoja N. K. paaiškino, kad ji gydymo istaigoje, gavusi gydytoju leidima, apklause nukentejusiji šioje byloje. Buvo akivaizdu, jog R. B. tik ka atsigaves po šoko, jo busena buvo sunki. Nukentejusiajam sunkiai pavykdavo sukoncentruoti ir išreikšti savo mintis. Matesi, kad jam buvo skirti skausma malšinantys vaistai, jis dar sunkiai orientavosi.

Liudytojas G. G. paaiškino, kad nukentejusiji jis apklause ji jau išleidus iš gydymo istaigos, praejus potrauminiam šokui. Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti ar, praejus šokui, R. B. gali aiškiau ir smulkiau papasakoti ivykio aplinkybes. Paaiškejo, kad nukentejusysis galetu atpažinti du žmones, juos apibudino. Veliau jam buvo pateiktos nuotraukos, iš kuriu R. B. atpažino kaltinamaji kaip asmeni, kartu su kitais asmenimis ji sužalojusi. Atpažinimai iš nuotrauku buvo atlikti net du kartus, viena karta kaltinamaji nukentejusysis atpažino iš asmenu spalvotu nuotrauku, kita karta – iš juodai baltu. Be to, M. T. nuotraukos ju metu buvo skirtingos. R. B. kaltinamaji atpažino tvirtai, jam tokie nukentejusiojo parodymai abejoniu nesukele.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad su kaltinamuoju susipažino, kai ji pasisiule po futbolo pavežti. Nusiveže M. T. i savo gyvenama vieta, kur šis persirenge, taciau pamiršo pasiimti maišeli, kuriame buvo šlepetes. Po kiek laiko kaltinamasis jam paskambino ir sužinojes, kad liko šlepetes, pasiule jas pasilikti. Kur tos šlepetes veliau dingo neatsimena. Mano, kad kam nors atidave.

2008-09-05 apžiurejus ivykio vieta matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta – Kauno raj. Vakariniame aplinkkelyje, kelyje Kaunas-Giraite, kur ant kelio grunto rastos demes, panašios i krauja, kitoje kelio puseje rastas stovintis automobilis „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio galiniu dešines puses dureliu matosi tamsios spalvos dažu pedsakai (b.l. 16-26 T. 1).

Peržiurejus UAB „S. A.“ pateikta stebejimo kameros iraša matyti, kad pro bendrove nuo Kauno link Giraites 2008-09-05 07.48.49 val. pravažiuoja automobilis Audi 100“ sidabrines spalvos (nukentejusysis patvirtino, kad tuo automobiliu važiavo jis), jam iš paskos 07.49.01 ta pacia kryptimi pravažiuoja automobilis „L. R.“ baltos spalvos su baltai dažytais ratlankiais ir tas pats automobilis 07.52.18 val. grižta link Kauno. Tai patvirtina nukentejusiojo parodymus apie tai, kad kelyje link Giraites ji blokavo baltos spalvos automobilis „L. R.“, iš kurio iššoko keturi jaunuoliai ir ji sužalojo, kas vyko labai greitai, bei patvirtina liudytojo Nr. 1 parodymus apie tai, kad tuo laiku jis mate grižtanti automobili „L. R.“, kuriame atpažino anksciau kelis kartus matytus kaltinamuosius, o pavažiaves i prieki, netrukus pamate sužalota nukentejusiji, kuris sake, kad ji sužalojo iš „L. R.“ iššoke keturi jaunuoliai su kirviais, o vienas ju turejo ginkla.

Iš specialisto išvados (b.l. 30-31 T. 1) matyti, kad R. B. konstatuota muštines žaizdos kairio dilbio srityje su atviru skeveldriniu kairio stipinkaulio ir alkunkaulio lužimu, muštine žaizda kaires šlaunies srityje su atviru kairio šlaunikaulio kuno lužimu, muštine žaizda kairio vidinio kulkšnelio srityje, kairio išorinio kulkšnelio lužimas, muštines žaizdos dešineje blauzdoje su dešinio šeivikaulio skeveldriniu lužimu, muštines žaizdos dešinio žasto srityje, kaireje blauzdoje, poodine kraujosruva, odos nubrozdinimai galvoje. Šie sužalojimai padaryti vienu metu, kietu buku daiktu, nurodytu laiku 2008-09-05, devyniu ar daugiau trauminiu poveikiu pasekoje. Muštine žaizda kaires šlaunies srityje su atviru kairio šlaunikaulio kuno lužimu atitinka sunku sveikatos sutrikdyma, kiti sužalojimai – nesunku sveikatos sutrikdyma, o poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimai galvoje – nežymu sveikatos sutrikdyma.

Parodymu atpažinti metu nukentejusysis R. B. iš pateiktu nuotrauku atpažino

M. T. kaip asmeni, kuris 2008-09-05 iššoko su kirviu iš automobilio „L. R.“ bagažines ir kartu su kitais asmenimis, pavartodami beisbolo lazda ir kirvius, ji sumuše. Kaltinamaji nukentejusysis atpažino du kartus – pirma karta fotonuotraukoje M. T. plaukai buvo trumpai kirpti, o antra karta – ilgesni (b.l. 68, 69 T. 1).

Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, iš jam parodytu nuotrauku atpažino tris asmenis iš keturiu, kuriuos mate prie pat ivykio vietos važiavusius automobiliu „L. R.“. Du iš ju sedejo automobilio priekyje: vairuotojo ir keleivio vietose, o trecias – už vairuotojo (b.l. 93-95 T. 1). Tai asmenys, kuriu atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta i atskiras.

Automobilis „L. R. Discovery“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo slapta sekamas (b.l. 137-138, 182-185 T. 1). Iš pažymu apie slapta sekima matyti, kad 2008-09-07 2²⁰ val. prie automobilio, stovejusio Baltijos g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, priejo du asmenys, iš kuriu antrasis (pirmas ivardintas kaip asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta i atskira) buvo apie 20-25 metu amžiaus, pusilgiu tamsiu plauku, vidutinio ugio, ovalaus veido. Šie asmenys automobili „L. R. Discovery“ padege ir nubege isedo i automobili „BMW“ bei nuvažiavo. Po keliu minuciu ši automobili („BMW“) bande blokuoti policijos pareigunai, taciau mineti du asmenys Lampedžiu-Goštauto gatviu sankryžoje iššoko iš automobilio ir nubego i skirtingas puses.

Apžiurejus automobili „BMW M5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, netoli jo (2 ir 20 metru atstumu) buvo rastos dvi šlepetes (b.l. 139-146 T. 1). Ant vienos iš šiu šlepeciu buvo rasti biologiniai pedsakai, kuriu genotipas sutapo su M. T. genotipu (b.l. 166-168 T. 1). Kaltinamasis pripažino, kad tai jo šlepetes, taciau jis tvirtina, kad šias šlepetes 2008 metu vasara pamiršo pasiimti iš liudytojo A. G. namu, o veliau jas minetam asmeniui atidave.

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Ar irodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus ju gavimo tvarka bei palyginus juos su kitais byloje esanciais irodymais. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingu šaltiniu. Iš to galima daryti išvada, kad irodymu vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu isitikinimu. Vidinis isitikinimas – tai ne išankstinis isitikinimas, nuojauta, o irodymais pagrista išvada, kuri padaroma iš surinktu irodymu, kada išnagrinejami reikšmingi faktai, ivertinami kiekvienas irodymas atskirai ir ju visuma.

Taigi teismas privalo palyginti duomenis, gautus iš skirtingu šaltiniu, atlikti ju analize, bei ivertinti byloje surinktu irodymu visuma ir tik tuomet padaryti išvadas. Teismui nekelia abejoniu, kad nukentejusysis R. B. buvo sužalotas butent tokiu budu ir aplinkybemis, kurias jis apklausiamas nurode. Tai yra, kad baltos spalvos automobilio „L. R.“ vairuotojas Vakariniame aplinkkelyje tycia sukele autoivyki, ivažiuodamas i R. B. vairuojama automobili „Audi 100“. Nukentejusiajam sustojus, iš mineto automobilio iššoko keturi asmenys, kurie panaudodami beisbolo lazda, kirvius bei grasindami ginklu, sunkiai sužalojo R. B.. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojai A. J., M. S., taip pat liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, kiti aukšciau pamineti irodymai.

Nukentejusysis R. B. nagrinejant byla teisme taip pat kategoriškai tvirtino, kad vienas iš keturiu automobiliu „L. R.“ važiavusiu ir ji sužalojusiu asmenu yra kaltinamasis M. T.. Be to, jis kaltinamaji du kartus atpažino ir pagal jo nuotraukas. Šie atpažinimai buvo atlikti nepažeidžiant BPK normu, prieš atliekant atpažinimus R. B. buvo apklaustas (b.l. 65-66, T. 1), apibudino M. T. ir šis apibudinimas – 20-25 metu amžiaus, vidutinio kuno sudejimo, pusilgiu banguotu plauku, sutapo su kaltinamojo bendraisiais fiziniais ir anatominiais duomenimis. Taip pat nukentejusysis nurode, kad M. T. plaukus buvo susitepes tarsi plauku žele, kadangi jam susidare šlapiu plauku ispudis. Atkreiptinas demesys, kad dar 2008-09-26 apklausiamas nukentejusysis R. B. nurode, kad atpažinti galetu ir asmeni su kirviu iššokusi iš automobilio „L. R.“ bagažines ir apibudino ji taip pat. Dar daugiau, parodant M. T. atpažinti pagal jo nuotraukas, kai nuotraukoje kaltinamasis užfiksuotas trumpai kirptais plaukais, nukentejusysis nurodydamas i M. T., paaiškino, jog nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo vyresnis ir ilgesniais plaukais. Butent po šio atpažinimo nukentejusiajam buvo parodyta ir kita M. T. nuotrauka (kartu su pašaliniu asmenu nuotraukomis), kurioje jis užfiksuotas jau ilgais plaukais ir R. B. vel atpažino kaltinamaji (b.l. 69 T. 1, ta pati nuotrauka b.l. 103 T. 2, 118 T. 2), taciau vel patikslino, kad nusikaltimo padarymo metu jo (kaltinamojo) plaukai buvo trumpesni negu nuotraukoje. Kad kaltinamasis M. T. šukuosena buvo ir trumpesne negu nuotraukoje antrojo atpažinimo metu, bet ilgesne negu pirmojo atpažinimo metu, matyti iš dar vienos baudžiamojoje byloje esancios kaltinamojo M. T. nuotraukos (b.l. 131 T. 2). Ir šioje nuotraukoje M. T. plaukai atrodo kaip sutepti plauku žele. Beje, butent taip – apie 20-25 metu amžiaus, pusilgiu tamsiu plauku, vidutinio ugio, apibudintas antrasis asmuo, kuris sudegino automobili „L. R.“.

Nukentejusiojo R. B. parodymus, kad butent kaltinamasis M. T. dalyvavo ji sužalojant, patvirtina ir liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas. Jis nurode, kad automobilyje „L. R.“ isidemejo ir atpažino (b.l. 93-95 T. 1) tris asmenis: sedejusius vairuotojo vietoje, šalia vairuotojo ir viena, sedejusi ant galines automobilio sedynes. Ketvirto asmens, kuris taip pat sedejo ant galines automobilio sedynes, jis apibudinti negali, kadangi ji užstojo kiti trys. O nukentejusysis kaip tik ir nurode, kad M. T. iššoko pro automobilio bagažine, taigi jis sedejo ant galines automobilio sedynes (automobilis „L. R. Discovery“ yra dvieju duru).

Nors kaltinamasis neigia apskritai ne tik važiaves, bet ir mates baltos spalvos automobili „L. R.“, taciau liudytojai policijos pareigunas R. G. nurode, kad kartu su kitais asmenimis, kuriu atžvilgiu baudžiamosios bylos išskirtos i atskiras, šiuo automobiliu naudojosi (buvo užfiksuotas važiuojantis juo) ir kaltinamasis M. T..

Be to, mineta automobili „L. R.“ sekant policijos pareigunams, praejus porai dienu po R. B. sužalojimo, du asmenys ji sudegino ir nuvažiavo automobiliu „BMW M5“. Ši automobili pareigunams persekiojant, iš jo iššoko ir pabego du asmenys. Apžiureje ši automobili, pareigunai be kitu daiktu prie pat automobilio BMW M5“ rado šlepetes, ant vienos iš kuriu rasti biologiniai pedsakai, kuriu genotipas sutapo su M. T. genotipu. Kad šios šlepetes priklause jam pripažino ir pats kaltinamasis. Tik jis tvirtino jas dar iki ivykio padovanojes A. G..

Kaip ne karta yra nurodes Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika, svarbi irodymu vertinimo salyga yra tai, kad turi buti vertinamas ne tik kiekvienas irodymas atskirai, bet ir ju visuma. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad ivertinus surinktus bei ištirtus irodymus, sujungus juos i viena nuoseklia ir logiška grandine bei vertinant visus irodymus bendrame (visumos) kontekste, pagristai galima daryti išvada, jog nusikalstama veika kartu su kitais asmenimis ivykde butent kaltinamasis M. T.. Kaip jau mineta, kaltinamaji apibudino ir atpažino nukentejusysis R. B., jo nurodyta kaltinamojo sedejimo automobilyje vieta sutapo su liudytojo Nr. 1 nurodyta ketvirto asmens (kurio jis negalejo atpažinti) sedejimo vieta, liudytojas R. G. patvirtino, kad automobiliu „L. R.“, kuriuo keturi asmenys atvyko i nusikaltimo padarymo vieta, naudojosi grupuote, kuriai priklause ir M. T.. Kaip tik kaltinamojo šlepetes buvo rastos ir prie automobilio „BMW“, kuriuo nuvažiavo automobili „L. R.“ sudegine du asmenys, o vienas iš asmenu, padegusiu automobili „L. R.“, pagal apibudinima panašus i kaltinamaji M. T..

Asmenys, kurie muše nukentejusiji, tai dare atvirai, savo veidu neslepe, todel ju veidus ir kitus išores požymius R. B. tikrai turejo galimybe isiminti ir išlaikyti atmintyje. Kai kurie nesutapimai nukentejusiojo parodymuose abejoniu ju tikrumu teismui nekelia, kadangi, kaip matyti iš liudytoju I. K., N. K., G. G. parodymu, tai salygojo sunki R. B. busena pirmas dienas po ivykio – potrauminis šokas, stresas, atliktos operacijos, raminanciu, mažinanciu skausma vaistu, narkozes itaka. Atsigaves po sužalojimu, tik išleistas iš gydymo istaigos nukentejusysis nurode, kad atpažinti gali du asmenis ir taip tvirtino visu velesniu apklausu metu, taip pat ir nagrinejant byla teisme.

Netiketi R. B. parodymais nera pagrindo ir del to, kad M. T. jis iki ivykio nepažinojo, jokiu santykiu, o juo labiau priešišku, su juo neturejo, todel ir apkalbeti kaltinamojo jam nera jokio pagrindo. Juolab, kad kaip jau mineta, jo parodymus patvirtina ir kiti ištirti irodymai. Del minetu priežasciu teismas atmeta liudytojos A. K. parodymus, kad kaltinamasis 2008-09-05 ryte miegojo. Be to, jos parodymai duoti praejus net dviems su puse metu po ivykio ir prisiminti ka dare konkrecia diena M. T., ji tikrai negalejo. Juolab, kad liudytoja yra kaltinamojo drauge, o šiuo metu ir sutuoktine, todel ji suinteresuota padeti M. T. išvengti atsakomybes. Del tos pacios priežasties teismas atmeta ir liudytojo A. G. parodymus. Šis liudytojas yra kito šios nusikalstamos veikos padarymu itariamo asmens, kaltinamojo draugo (jo atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta i atskira) artimas giminaitis (dede, o kartu ir krikšto tevas), taigi jis yra suinteresuotas pagelbeti kaltinamajam. Be to jo parodymai prieštarauja nustatytoms aplinkybems, liudytojo A. G. nurodyta jo susipažinimo su M. T. versija taip pat prieštarauja visuomeneje susiformavusioms bendravimo taisyklem. Jis (A. G.), važiuodamas automobiliu, sustoja ir pasiulo pavežti einanti kaltinamaji (ir taip sutampa, kad šis yra jo krikšto sunaus draugas), kurio teigia iki tol nepažinojes ir kuris yra skirtingo amžiaus ir interesu negu liudytojas, ši asmeni (M. T.) nusiveža i savo gyvenama vieta, kur kaltinamasis palieka savo šlepetes. Dar daugiau, liudytojas papasakoja, kad serga, turi problemu del kepenu, prieš išsiskirdami jie apsikeicia telefonu numeriais. Kaltinamasis A. G. veliau netgi paskambina, jie bendrauja.

Tai, kad R. B. buvo sužalotas itin žiauriai patvirtina priemones, su kuriomis buvo padaryti sužalojimai, ju padarymo budas: nukentejusysis buvo daužytas (netgi kapotas) kirviais, beisbolo lazda. Šiais irankiais buvo suduota ne mažiau kaip devyni smugiai, kurie sukele nukentejusiajam dideli ir ilgalaiki fizini skausma. Buvo padarytos daugybines muštines žaizdos, atviri galuniu lužiai. R. B. buvo paliktas kelyje su atviromis kraujuojanciomis žaizdomis, kesdamas didžiuli skausma. Atlikdamas tokius veiksmus kaltinamasis, be abejones, suvoke itin žiauru sužalojimu padarymo buda. Todel kaltinamojo M. T. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 6 punkta.

Teisingai kaltinamojo padaryta veika kvalifikuota ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkta (del chuliganišku paskatu). Teismas konstatuoja, jog toks kaltinamojo ir asmenu, kuriu atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta i atskiras, elgesys, kai jie be priežasties, tycia atsitrenke i R. B. vairuojama automobili ir iš jo išlipe ypatingai žiauriai sužalojo nukentejusiji, prieštaravo viešojo elgesio taisyklems, tokiu elgesiu M. T. parode aišku žmogaus ir visos visuomenes negerbima, elementariu morales bei elgesio normu niekinima, pademonstravo atvira iššuki visuomeninei tvarkai, priešpastate save aplinkiniams.

Kaltinamasis M. T. gerai suprato savo veiksmu neteisetuma, chuliganiška ju esme, ypatinga žiauruma bei sukeliamus padarinius. Visa tai rodo, kad M. T. suvoke savo veiksmu chuliganiška pobudi, jog savo veiksmais itin žiauriai ir sunkiai sužaloja R. B. ir norejo taip veikti, tai yra jis veike tiesiogine tycia.

Skiriant kaltinamajam bausme atsižvelgiama i BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus.

M. T. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, atsakomybe sunkinanti aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininku grupeje, kadangi iš byloje surinktu irodymu ir nustatytu faktiniu aplinkybiu specifikos akivaizdu, jog asmenys, kuriu atžvilgiu bylos išskirtos i atskiras, yra pakankamo atsakomybei amžiaus, kad jie gebejo suvokti ir valdyti savo veiksmus. Ištirti irodymai nekelia abejoniu ir del minetu asmenu susitarimo su M. T..

Kaltinamasis nors ir yra jauno amžiaus, taciau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes susitaikius su nukentejusiuoju, taip pat teistas (b.l. 120-123 T. 2), ne karta padares ivairius administracines teises pažeidimus, už ka baustas administracinemis nuobaudomis (b.l. 110-119 T. 2). Jis niekur nedirbo ir nesimoke, vel nusikalto, padarydamas itin žiauru labai sunku smurtini nusikaltima. Iš viso to galima daryti išvada, kad kaltininko antivisuomenines nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik logine M. T. gyvenimo budo ir jo ankstesnio elgesio pasekme. Del viso to, kas pamineta kaltinamajam skirtina griežtesne negu bausmes vidurkis laisves atemimo bausme.

Šioje byloje nukentejusiojo R. B. yra pareikštas 50000 Lt civilinis ieškinys del jam padarytos turtines ir neturtines žalos atlyginimo. Kadangi del padarytos turtines žalos R. B. jokiu irodymu nepateike, turtine žala jam nepriteistina.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrežia neturtine žala: neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Žala padaroma vertybems, kurios neturi pinigines išraiškos, taciau civiline teise jas gina turtiniais budais. Neturtine žala ivertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Atlygintinos neturtines žalos ribu (minimumo ar maksimumo) istatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, ivertinti neturtine žala palikta teismui. Spresdamas ši klausima, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje itvirtintais neturtines žalos piniginio ivertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtines žalos dydi turi atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentejusiajam neturtine žala padaryta tyciniais itin žiauriais M. T. veiksmais. R. B. patyre labai sunkius sužalojimus, del kuriu jaute dideli skausma, stresa, didžiulius išgyvenimus, del sužalojimu jis patyre didelius nepatogumus ir suvaržymus – ilgalaiki gydyma, operacijas, kuri laika buvo apribotos jo judejimo galimybes, nukentejusysis del sveikatos bukles negali dirbti ankstesnio darbo, išlikes nerimas del jo sveikatos ateityje. Taigi akivaizdu, kad nagrinejamai ivykiai ir del ju patirti sužalojimai paveike, veikia ir veiks ateityje nukentejusiojo sveikata. Taigi, byloje objektyviai nustatyta, kad nukentejusiajam del kaltinamojo M. T. nusikalstamu veiku atsirado dvasinio pobudžio neturtines žalos pasekmes, ir tai privalo buti atlyginta.

Ivertinus visas aptartas aplinkybes, taip pat Lietuvos Aukšciausiojo teismo formuojama teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo, iš kaltinamojo R. B. priteistina 50000 (penkiasdešimt tukstanciu litu) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Valstybine ligoniu kasa pareiške civilini ieškini del nukentejusiojo R. B. gydymo išlaidu 5209,80 Lt sumai (b.l. 33-38 T. 1) Civilinis ieškinys yra pagristas, irodytas jo dydis, todel jis tenkintinas (BPK 115 str.1 d.).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM del M. T. ekstradicijos patyre 6163,36 Lt žala (b.l. 137-147 T. 2). Kadangi šias išlaidas nuleme paties kaltinamojo veiksmai, kai jis, tik pradejus ikiteismini tyrima ir tai žinodamas, išvyko iš Lietuvos, ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš M. T. (BPK 103-105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 2 d. 6 p ir 8 p ir paskirti 7 (septyneriu) metu 6 (šešiu) menesiu laisves atemimo bausme.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmes pradžia skaiciuoti nuo 2011-04-14.

Vadovaujantis BK 66 str. i bausmes laika taip pat iskaityti kardomajame kalinime išbuta laika nuo 2010-03-12 iki 2011-04-14.

Kardomaja priemone, suemima, palikti iki isiteises teismo nuosprendis.

Priteisti iš M. T. 5209,80 (penkis tukstancius du šimtus devynis litus aštuoniasdešimt centu) Lt Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentejusiojo R. B. gydyma.

Pripažinti proceso išlaidomis ir iš M. T. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM naudai priteisti 6163,36 (šešis tukstancius viena šimta šešiasdešimt tris litus trisdešimt šešis centus) Lt.

Taip pat iš M. T. priteisti nukentejusiojo R. B. naudai 50000 (penkiasdešimt tukstanciu) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius irodymus, kompaktini diska su vaizdo irašu, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma (nuteistajam M. T. šis terminas skaiciuojamas nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos).