- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-616-175-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-00729-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algimantas Smolskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. V.
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-616-175/2010
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algimanto Smolsko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nuteistajam V. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 3 d. ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., nuteistas 2 metams laisvės apribojimo, įpareigojant V. V.: dirbti; per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu; per vienerius metus (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į paskirtosios laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas – 1 mėnuo ir paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikas sumažintas 2 mėnesiais (LR BK 65 str.1 d. 1 p., 66 str. 2 d.).
Iš V. V. priteista AB ,, (duomenys neskelbtini)“ 46656 (keturiasdešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt šeši) litai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad 2009-08-08 apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės svetimą turtą – uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)" automobilį VW TOUAREG, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą valdyti UAB ,,S.“ bei automobilyje buvusius S. M. daiktus: 120 Lt vertės akinius nuo saulės, 90 Lt vertės vaikišką kėdutę bei ant automobilio stogo uždėtus 600 Lt vertės laikiklius, tuo padarydamas draudimo bendrovei AB ,, (duomenys neskelbtini)“ 46656 Lt turtinę bei S. M. 810 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-16 nuosprendį ir V. V. už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d., paskirti 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Apelianto tvirtinimu, teismo padarytos išvados dėl V. V. atsakomybei turinčių įtakos aplinkybių nustatymo yra neteisingos, taip pat nepagrįstai taikyta LR BK 54 str. 3 d., dėl ko V. V. paskirta aiškiai per švelni bausmė. Prokuroras nurodo, kad nuteistąjį apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o labiau būdingi tokio amžiaus pirmą kartą nusikaltusiems asmenims. Be to, nuteistasis iki nusikaltimo niekur nedirbo, o 2009-08-11 atliktos kratos pas įtariamąjį V. V. gyvenamajame name, esančiame Sodininkų g. 19, Kaune, metu rasti ir paimti automobilis VW Passat ir kitas automobilis BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo V. V. nuvyko į vagystės vietą. Abu automobiliai buvo paieškomi kaip vogti užsienio valstybėse.
Taip pat vertintina, kad nuteistojo prisipažinimui buvo nepagrįstai suteiktas lemiamas vaidmuo. Nuosprendyje nurodyti ir kiti įrodymų šaltiniai, kurie pagrindė nuteistojo kaltę. Būtent vaizdo įrašas leido jau po 3 dienų nustatyti ir sulaikyti įtariamąjį. O pats V. V. savo noru neatvyko ir nepranešė apie šią veiką. Be to, paskirdamas bausmę teismas neatsižvelgė, kad V. V. yra vienintelis kaltininkas pagrobęs automobilį, nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas, jog buvo dar ir bendrininkų.
Aplinkybė, kad nuteistasis pripažino civilinį ieškinį, neturi įstatyminio pagrindo ją vertinti kaip turinčią išskirtinę įtaką skiriant švelnesnę bausmę.
Nors pirmos instancijos teismas akcentuoja mažamečius vaikus ir nuteistojo motiną, tačiau mažamečiai vaikai turi motinas, o nuteistojo motinai globa nėra nustatyta, todėl manytina, kad šeimyninės aplinkybės taip pat nėra išskirtinai svarbios.
Todėl, prokuroro įsitikinimu, darytina išvada, jog bylos aplinkybės leidžia skirti ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (LR BK 61 str.). Tačiau nėra jokio pagrindo skirti sankcijoje nenumatytą bausmę. Nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nėra išimtinės ir negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kurį rodo nusikalstamos veikos priskyrimas sunkių nusikaltimų kategorijai, jos baigtumas bei tyčinė kaltės forma.
Nuteistasis V. V. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą. Nuteistojo nuomone, teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė bausmę. Nuteistasis nurodo, kad pas jį kratos metu rasti ir paimti automobiliai, kurie yra paieškomi užsienio valstybėse, jo niekaip necharakterizuoja. Jam nepareikšti jokie įtarimai. Tvirtina, kad automobilį paprašė pervaryti iš matymo pažįstami vaikinai, su kuriais jis ryšių nepalaiko, todėl ir negali nurodyti. Nuteistasis nurodo, kad jis teisiamas pirmą kartą. Jo parodymai yra pagrindinis įrodymų šaltinis. Todėl teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti veiką. Teismas įvertino, kad jis turi tris vaikus, kuriuos išlaiko, yra vienintelis, kuris prižiūri savo neįgalią mamą. Todėl teismas, nuteistojo įsitikinimu, padarė teisingas išvadas pripažindamas anksčiau nurodytas aplinkybes išskirtinėmis.
Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo V. V. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau skirdamas bausmę netinkamai pritaikė LR BK 54 str. 3 d. normą. Patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos bausmės atitikties BK reikalavimams, bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo V. V. taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir paskirti švelnesnę nei numatyta LR BK 178 str. 3 d. sankcijoje bausmę, nes byloje nėra išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d., sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trijų mėnesių iki aštuonerių metų. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą LR BK 54 str. 1 d., teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir jos ribų peržengti negali. Tik specialiai įstatymų numatytais atvejais teismas gali paskirti bausmę, švelnesnę už sankcijoje nustatytąją. Tokia galimybė numatyta ir LR BK 54 str. 3 d. Pagal šią normą teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tokiu atveju teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad LR BK 54 str. 3 d. normos taikymas taip pat negali prieštarauti LR BK 41 str. 2 d. nuostatoms, įtvirtinančioms bausmės paskirtį – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Teisingumo principui gali prieštarauti tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškios per švelnios bausmės paskyrimas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. V. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas baigtas, sunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo V. V. asmenybę (neteistas, dirba, turi tris vaikus, kuriuos išlaiko, prižiūri neįgalią motiną). Minėtų aplinkybių pagrindu bei pabrėždamas nuteistojo elgesį nuo jo sulaikymo prisipažįstant ir geranoriškai duodant parodymus ir taip padedant išaiškinti tiesą byloje, apylinkės teismas nuteistajam pritaikė BK 54 str. 3 d. bei paskyrė jam BK 178 str. 3 d. sankcijoje nenumatytą bausmę – laisvės apribojimą. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo V. V. asmenybę apibūdinantys duomenys ir akcentuojamas prisipažinimas bei geranoriškas parodymų davimas, taip padedant atskleisti nusikalstamą veiką, bei jo šeimyniniai ryšiai negali būti priskiriami prie išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistąjį apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o labiau būdingi tokio amžiaus pirmą kartą nusikalstusiems asmenims.
Teisėjų kolegijos manymu, skiriant bausmę aukščiau minėti teigiami momentai, apibūdinantys nuteistojo asmenybę, nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis ir jie negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir kitų nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių. Kaip jau minėta, padarytas nusikaltimas yra baigtas, pavogtas automobilis taip ir nerastas, nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Pažymima ir tai, kad nuteistasis pradėjo dirbti tik po to, kai jo atžvilgiu jau buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nebuvimas priskiriamos aplinkybėms, dėl kurių nuteistajam galėtų būti skiriama mažesnė, negu sankcijos vidurkis bausmė. Aplinkybės, kad nuteistasis turi tris vaikus, prižiūri neįgalią motiną, nėra išimtinės aplinkybės, sąlygojančios BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymą. Byloje nėra duomenų apie V. V. ankstesnę darbinę veiklą, taigi nėra žinoma, kiek jis prisideda prie vaikų išlaikymo. Be to, nuteistojo vaikais gali pasirūpinti jų motinos. Nors nuteistojo motinai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tačiau V. V. nėra pripažintas jos globėju. Byloje nėra duomenų, kad be V. V. nebūtų kam daugiau pasirūpinti jo motina. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jokių išimtinių aplinkybių byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, siekiant teisingos pusiausvyros tarp bausmės tikslų ir priemonių šiems tikslams pasiekti, V. V. skiria laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę negu LR BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 str.1 p. ir 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 54 str. 3 d. taikymo V. V. ir už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 3 d., padarymą skirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.