- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- II-284-927/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00470-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. P. (toliau – ir Pareiškėja), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė.
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo gautas S. P. skundas (registracijos (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo prašoma išsiaiškinti dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. įvykio, kurio metu Pareiškėjos kaimyninio sklypo savininkė R. S., statydama tvorą, iškasė riboženklius ir nugriovė Pareiškėjos tvoros stulpą. Nurodė, kad dėl to jai padaryta 500 Eur žala, tačiau sumą galimai tikslins.
2. 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Institucija atsisakė pradėti administracinę teiseną. Savo nutarime konstatavo, kad, tiriant pateiktą skundą, buvo nustatyta, jog tarp Pareiškėjos ir jos kaimynės R. S. jau keli metai vyksta ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, jos yra priešiškai nusiteikusios viena prieš kitą, todėl R. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje nusižengimo požymių, t. y. savavališkumo, ir administracinio nusižengimo bylos teisena negalima.
II. Pareiškėjos skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu pareiškėja prašo Institucijos 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti. Nurodo, kad tyrėjas neatliko išsamaus ir nešališko visų aplinkybių nagrinėjimo, nors buvo pateiktas žemės sklypo, priklausančio S. P., planas, kuriame yra patvirtintos sklypo ribos su besiribojančiais aplinkiniais sklypais. Taip pat prie skundo buvo pridėti duomenys, įrodantys, kad sklypo ribos yra patvirtintos ir pažymėtos kadastro žemėlapyje bei kad ginčas buvo išspręstas teismine tvarka (2015 m VĮ Registrų centro Vilniaus filialo bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis). Todėl pareigūno motyvas, kad sklypų riba yra nenustatyta ir vyksta ginčai - yra klaidinga ir nepagrįsta. Taip pat nepagrįstai skundžiamame nutarime konstatuota, kad jai nebuvo padarytas materialinis nuostolis, nes nugriovus stulpą, nuvirto kiemo vartų dalis, nuo smūgio vartai nugriuvo, perkrypo ir negali atlikto savo funkcijos - uždaryti patekimo į sklypo kiemą. Pareigūnas įvykio vietą apžiūrėjo paviršutiniškai, nepaskyrė papildomų tyrimų dėl žalos įvertinimo. Be to, pati R. S. nepaneigė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vartai ir stulpas išvirto ne dėl jos atliekamų kasimo darbų ir neteisėto riboženklio sunaikinimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad nutarimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas pagrįstai, o Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės ištirtos objektyviai ir visapusiškai. Pabrėžė, kad administracinė atsakomybė už riboženklio sunaikinimą numatyta ANK 112 straipsnyje, kuris nepatenka į policijos kompetenciją, todėl tyrimas dėl to nebuvo atliekamas, o nenustačius padarytos materialinės žalos, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodo, kad nebuvo nustatyta, jog R. S. tyčia sugadino pareiškėjos stulpą. Pripažino, kad nutarime klaidingai nurodytas faktas, jog tarp pareiškėjos ir R. S. vyksta ginčas dėl žemės sklypo ribų.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja teisme savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad iki šiol nėra patraukusi nuverstų vartų, norėdama išsaugoti įrodymus, todėl iki šiol padarytos žalos dydžio nepatikslinusi, pasilieka prie anksčiau nurodytų 500 eurų sumos. Jos prie skundo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad tvora yra nugriuvusi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
III. Teismo argumentai ir išaiškinimai
6. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas (šiuo atveju - pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes) negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui (šiuo atveju - pareigūnui, tiriančiam administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes) yra pateikta.
9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamo skundo medžiagą, skundo argumentus bei skundžiamo Institucijos nutarimo motyvus, spręstina, kad S. P. pareiškimas buvo išnagrinėtas neišsamiai, Institucija nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad S. P. kreipėsi į policiją su skundu prašydama pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną ar, galimai, ikiteisminį tyrimą dėl jai padarytos turtinės žalos R. S. veiksmais, o būtent, kad buvo sunaikinti riboženkliai ir dėl to nugriuvo Pareiškėjos tvoros stulpas, laikęs tvorą. Nurodė, kad dėl to jai padaryta 500 Eur žala, kurią galimai tikslins. Institucija, tirdama Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, neapklausė R. S., neatliko įvykio vietos apžiūros, nenustatė, kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta, nesiaiškino aplinkybių, ar žala padaryta būtent dėl R. S. veiksmų. Buvo apsiribota tik dokumentų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, kuriuos pateikė R. S., patikrinimu, tačiau nebuvo net aiškintasi, ar ginčas dėl žemės sklypo ribų dar vyksta. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad duomenys apie bylai reikšmingas aplinkybes, galinčias paneigti arba patvirtini tam tikrus duomenis reikšmingus sprendžiant klausimą dėl R. S. kaltės galimai padarius administracinį nusižengimą (ar baudžiamąją veiką), nebuvo renkami, o apsiribota tik jos pačios versija, kad tarp Pareiškėjos ir R. S. kelis metus vyksta konfliktas dėl žemės sklypo ribų, nors atsiliepime į skundą Institucija pripažino šį faktą esant klaidingu.
11. Atsižvelgiant į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucijai būti procese aktyviai ir rinkti bei tirti visus galimus įrodymus kliūčių nebuvo, tačiau Institucija pasirinko „pasyvaus“ bylų proceso stebėtojo poziciją ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Neištyrus bylos įrodymų, tai yra išsamiai neapklausus nukentėjusiosios, liudytojų, nėra pagrindo teigti, jog Institucija visapusiškai ir objektyviai ištyrė pareiškimą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
12. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tyrimas atliktas neišsamiai, pats teismas negali pašalinti trūkumų, nes turi būti atlikti papildomi veiksmai, surinkta papildoma medžiaga, nustatytos įvykio faktinės aplinkybės: apžiūrėta įvykio vieta ir nustatytas padarytos žalos dydis, iš naujo apklausta nukentėjusioji, galimai padariusi administracinį nusižengimą R. S., todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą, iš naujo tirti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
S. P. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir perduoti bylą jį surašiusiai Institucijai iš naujo tirti.
Nutarčiai įsiteisėjus, medžiagą ROIK (duomenys neskelbtini) grąžinti ją pateikusiai Institucijai.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.